Trijų metų projekto „Kalbantys jausmai“ baigiamasis koncertas Šalčininkuose

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias kultūrines veiklas moksleiviams pietryčių Lietuvoje.

Per visą trejų metų laikotarpį dalyviai įsitraukė į įvairias kūrybines veiklas: sertifikuoti socialiniai klounai vedė pantomimos ir klounados dirbtuves, improvizacijos, poezijos ir dainavimo užsiėmimus, istoriniais faktais paremtas edukacijas, mokė scenos kalbos meno subtilybių.

Iš viso 2022–2024 m. įvyko virš penkiasdešimt susitikimų su moksleiviais, gyvenančiais Šalčininkų rajone. 

Šis projektų ciklas leido moksleiviams lavinti meninius gebėjimus – dainuoti, kurti eilėraščius, vaidinti. Tačiau taip pat svarbu, kad meno bei pozityviosios psichologijos pagalba jie reiškė savo jausmus, dalijosi svarbiais išgyvenimais bei perteikė unikalias buvimo jaunu žmogumi patirtis.

Šiais metais veiklą vainikavo rugsėjo 23 dieną įvykusi teatralizuoto koncerto premjera Šalčininkų rajone. Renginys, kuris apibendrino visų trijų metų darbo rezultatus, įvyko Šalčininkų kultūros centro salėje. Viešo renginio metu Šalčininkų bendruomenei bei svečiams pristatytas Žilvino Beniušio režisuotas gyvo garso spektaklis-koncertas „Kalbantys jausmai“.

Baigiamojo renginio metu aktoriai Rokas Petrauskas, Saulė Emilija Rašimaitė, Artūras Dubaka, Šarūnas Gedvilas, Justinas Narvidas, Oskar Wyganowski atliko, aranžavo ir įgarsino dainas, įkvėptas tekstų, kuriuos moksleiviai sukūrė per pastaruosius trejus metus. Dainas jungė specialiai sukurtas siužetas, kuriame atsiskleidė paauglių nuomonė apie tai, ką reiškia gyventi mažame miestelyje, kaip juos vilioja, o kartu ir gąsdina tolimų kelionių perspektyvos, kaip jie nori būti išskirtiniai, svarbūs ir kaip trokšta mylėti. Aktoriai, sukūrę itin ryškius įvaizdžius, kvietė įsitraukti ir žiūrovus, o jaunieji poetai koncerto pabaigoje užlipo į sceną. 

Apibendrindami savo dalyvavimo projekte patirtis, moksleiviai dalijosi įvairiais išgyvenimais. Dalyvė Akvilė minėjo, kad projektas ją pakeitė: „Šis projektas man tikrai atvėrė kažkokias naujas duris, tiesiog jis davė man drąsos, pasitikėjimo savimi, aš nebijau daugiau išeit į sceną, kaip buvo prieš tai. Pradėjau daugiau duot savo emocijoms laisvės, manau šis projektas tikrai mus suartino. Išmokau, kad tikrai nereikia bijoti savo klaidų, nes iš klaidų mes mokomės ir be klaidų mes tiesiog negalim.“

Itin teigiamai buvo atsiliepta apie kūrybinį procesą, kurio metu moksleiviai kūrė savo eilėraščius ir kartu su aktoriais mokėsi juos pristatyti. Moksleivė Lija reflektavo savo patirtį savarankiškai kuriant, skaitant ir girdint gyvai atliekamą asmeninę kūrybą: „Supratau, kad tu gali iš bet kurių savo minčių sukurti kažką gražaus, tarkim dainą, eilėraštį. Jaučiau ryšį su tuo, ką kalbu, nes kai skaitai [kito] eilėraštį, tu supranti, kad ne tu jį rašei ir ne tavo tai jausmai, ne tavo istorija, o kada skaitai savo – tu tiki tuo, ką tu sakai. Tu kalbi. Ir jauti tą energiją ir kaip žmonės suklūsta, ir tu pats liejiesi iš vidaus. Smagu, kai visi kartoja žodžius, kuriuos tu parašei, ir tai virsta melodija, daina, tikrai fainai buvo.“

Projektas taip pat skatino ir suteikė sąlygas įvairiau naudoti lietuvių kalbą tiems, kam ji nėra gimtoji. Dauguma moksleivių dalijosi, kad ėmė drąsiau kalbėti lietuviškai, nebejausti gėdos dėl daromų klaidų, kurti ir atlikti savo kūrybą lietuvių kalba.

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Lilija Zdramytė dalijosi mintimis po teatralizuoto koncerto: „Kaip svarbu, bet kartu ir sudėtinga jaunuoliams atskleisti savo jausmus, gerai iliustruoja vaizdo įrašas, kur mokiniai gana atvirai pasakoja apie savo išgyvenimus. Buvo gražu ir gera girdėti puikius balsus, talentingą vaidybą ir iš skirtingų eilėraščių sukurtą siužetą.“

Su vaikais dirbę aktoriai gausiai dalijosi savo patirtimis apie darbo procesą. Jie minėjo, kad per kelerius metus sukaupta darbo patirtis leido vis sklandžiau įtraukti moksleivius į veiklas, įveikti pradinius barjerus. Aktoriams pavyko susidraugauti su moksleiviais ir įgyti jų pasitikėjimą, kuris reikšmingai prisidėjo prie meninės raiškos laisvumo, diskusijų apie daugiakultūrines tapatybes.