Triguba proga švęsti simfoninio orkestro koncerte „Marių pasakos“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninio orkestro, diriguojamo jo vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, koncertu „Marių pasakos“ paminėtos trys svarbios datos: Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, teatro 35-erių veiklos metų sukaktis ir 2022-ųjų, skirtų pasakoms, pradžia. 

Žvejų rūmų scenoje atgijo muzikos garsais tapomi fantastinio vandenų pasaulio gyventojų paveikslai bei „Tūkstančio ir vienos nakties“ istorijos, kurias klausytojams sekė KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas jo vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. 

Pirmoje koncerto dalyje skambėjo Anatolijaus Liadovo simfoninis paveikslas „Užburtas ežeras“, Antoníno Dvořáko simfoninė poema „Vandenis“ bei polonezas iš operos „Undinė“ II veiksmo. Ryškiausiu koncerto akcentu tapo antroje koncerto dalyje KVMT simfoninio orkestro pirmą kartą atlikta Nikolajaus Rimskio-Korsakovo simfoninė siuita „Šecherazada“. 

Koncerte – Ąžuolyno gimnazijos bendruomenė 

Koncertą „Marių pasakos“ aplankė daugybė jaunų žmonių iš Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos. Šios gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė pasakoja, jog viena iš gimnazijos misijų yra šiai mokslo įstaigai svarbių vertybių puoselėjimas. „Ąžuolyno gimnazijai svarbus bendruomeniškumas. Jį puoselėjame ne tik gimnazijoje, bet ir aktyviai dalyvaujame miesto gyvenime, tad auklėtinius siekiame įtraukti tiek į savo organizuojamas, tiek į miesto bendruomenės veiklas, pagal galimybes stengiamės minėti miestui svarbias datas. Po metų minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, tad gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojai jau planuoja įvairias veiklas. O dalyvavimas šiame koncerte, skirtame paminėti sausio 15-ąją – tarsi preliudija ir pasiruošimas šios sukakties minėjimui. Dalis Ąžuolyno gimnazijos 2022 m. sausio 15-ąją pasitiko žygyje, kita – koncerte. Tuo norime parodyti, kad mūsų bendruomenei svarbi miesto istorija, jo praeitis ir buvimas kartu. Istorinės datos pasitikimas simfoninio orkestro koncerte reikšmingas ir kitu aspektu: tai galimybė auklėtiniams suvokti rimtosios muzikos svarbą jų kultūriniam augimui. Ne paslaptis, kad kasdienybėje dažniau girdima populiarioji muzika, tad pratinti auklėtinius prie klasikinės muzikos irgi labai svarbu. Džiaugiuosi gimnazijos ilgamečiu bendradarbiavimu su miesto teatrais, koncertų sale, kurie sudaro galimybes gimnazijos bendruomenei renginius išvysti palankesne kaina. Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad daug mokinių, baigdami mokyklą, dėkoja mokytojams už miesto kultūrinio gyvenimo pažinimą. Jei paaugliams tai kartais atrodo ir ne itin geidžiama veikla, vėliau daliai mokinių tai tampa prasminga, turininga laisvalaikio ir kultūrinio savęs auginimo forma“. 

Atsidavę profesijai 

Prasmingu koncerto akcentu tapo ilgiausiai muzikiniame teatre dirbančių darbuotojų pagerbimas. Savo sveikinimo žodyje teatro vadovė Laima Vilimienė pasidžiaugė, kad ir šiandien teatre vis dar gausu darbuotojų, dirbančių čia nuo pat jo įsteigimo 1987 metų sausio 1-ąją. „Džiaugiamės ir didžiuojamės šių žmonių pasišventimu savo profesijai, darbštumu, lojalumu organizacijai. Jų puoselėjamos vertybės – neįkainuojamos šiandienos greitai kintančiame pasaulyje“, – sveikino L. Vilimienė. 

Padėkos raštais ir publikos plojimais apdovanoti KVMT dirbantys senbuviai: vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, spektaklių vadovė Marijana Fokina, orkestro muzikantai Dalė Asmolovienė ir Virginijus Ovsiukas, orkestro muzikantai-grupių reguliatoriai Rimantas Giedraitis ir Steponas Sugintas, choro artistės Violeta Butkevičienė, Pranciška Kurmanskienė ir Danutė Skurdauskytė, vyriausioji kostiumininkė Paulina Arlauskienė. 

Anot choro artistės Violetos Butkevičienės, net Martinas Liuteris sakė: „dangaus palaimą pelnė tas, kas muziką už darbą pasirinko“. „Norisi, kad muzikinis teatras klestėtų, kad nepritrūktų genialia vaizduote apdovanotų kūrėjų, talentingų ir menui atsidavusių atlikėjų, kad, nepaisant nieko, virš novatoriškų technologijų šviestų paprastas žmoniškumas. Daug rėmėjų! Daug gerbėjų! Plataus repertuaro publikos pasirinkimui – nuo pramoginio turinio iki amžinųjų vertybių skelbimo. Tikiu, kad šiam teatrui nebus sienų, kad jis bus viena iš Europos meno šventovių. Branginu tai, kad savo darbo jubiliejų švenčiu kartu su KVMT“, - džiaugėsi V. Butkevičienė. 

Choro artistė Pranciška Kurmanskienė dėkinga likimui, kad turi galimybę dalyvauti KVMT kūrybinėje veikloje, bendrauti ir bendradarbiauti su nuostabiais žmonėmis, džiaugtis bendrais visų pasiekimais. „Aš myliu teatrą ir linkiu jam gyvuoti dar ilgus dešimtmečius. Daug nuostabių premjerų, pilnų salių žiūrovų. Linkiu, kad kiekvienas mūsų teatre dirbantis žmogus jaustųsi orus, mylimas, gerbiamas, reikalingas. O aš pati dar norėčiau sulaukti naujo teatro atidarymo ir įžengti į jį ne kaip žiūrovė, o kaip dalyvė“. 

Obojumi teatro orkestre grojantis Virginijus Ovsiukas sako, kad tiek ilgai dirba KVMT, nes patinka kolektyvas, ypač obojininkai. „Teatras vienija nuostabius žmones. Mums nieko netrūksta, tik naujo teatro pastato. Noriu sulaukti jo atidarymo!“ 

Jiems antrina choro artistė Danutė Skurdauskytė, spektaklių vadovė Marija Fokina bei vyriausioji kostiumininkė Paulina Arlauskienė. 

Gyventi muzika 

Trombonininkas Steponas Sugintas tikina, kad jo gyvenimas neatsiejamas nuo muzikos. „Myliu muziką ir ja gyvenu. Natūralu, kad dirbu KVMT. Per mano darbo metus teatro kolektyvas nuolat pildėsi jaunais profesionalais, o tai verčia pasitempti. Teigiamą įtaką orkestrui daro ir vyriausiasis dirigentas, kuris įkvepia. Sau linkiu sulaukti naujo teatro pastato atidarymo, o kolegoms – viską daryti iš meilės muzikai ir, žinoma, mėgti orkestrinę muziką. Muzikinis teatras – sudėtingas mechanizmas, jo repertuaras nuolat tobulėja – tai džiugina ir varo į priekį“, – sako S. Sugintas. 

Orkestre antrų smuikų grupėje griežiančią Dalę Asmolovienę taip pat įkvepia jos veikla teatre. „Viskas prasidėjo nuo darbo Klaipėdos liaudies operoje, o ją reorganizavus, tęsiasi KVMT. Orkestro muzika žmones pakylėja, atitraukia nuo kasdienybės, tad tai ne tik darbas, bet ir misija. Linkiu tai atrasti visiems muzikantams, ypač jaunimui. Svajonė? Groti pirmoje premjeroje naujame KVMT pastate! KVMT užkulisiuose užaugo mano vaikai. Džiaugiuosi, kad jie irgi pamilo muziką. Aš čia jaučiuosi laiminga“, – pasakoja D. Asmolovienė. 

Fleitininkas, orkestro grupės reguliatorius Rimantas Giedraitis pripažįsta, kad „pataikyti“ į sau tinkamą profesiją – laimė. „Kurgi man, kaip grojančiam žmogui, daugiau dirbti, jei ne KVMT. Nepriklausomybės pradžioje buvo vajus, kai orkestro muzikantai metė muziką ir ėmėsi kitų, su ja nesusijusių veiklų. Ne visi buvo laimingi“, – prisimena jis. 

Viskas tik prasideda! 

„Žinia, vienoje darbo vietoje užsibūti ilgiau nei penkerius metus nerekomenduojama. Darbo vietas reikia reguliariai keisti. Galbūt tai tiesa, bet, manau, taip yra tik tuo atveju, kai darbo pobūdis metai iš metų nesikeičia. O ką daryti tuo atveju, kai darbas – tai kaskart naujų užduočių sprendimas? Kūrybinių užduočių. Užduočių, kviečiančių į vis kitokius pasaulius, motyvuojančių semtis vis naujų žinių. Užduočių, kurias įveikęs jauti didžiulį džiaugsmą. Kūrybos džiaugsmą. Gyvenimo džiaugsmą. Euforiją. Kai nuolat lydi jausmas, kad viskas tik prasideda! Jūs keistumėte tokį darbą? Taigi, jeigu pasiseka, žmogus randa to nuolat atsinaujinančio gyvenimo rūmus. Man tokiais rūmais buvo, yra ir, tikiuosi, bus Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Čia ne apie pastatą kalba (jį netolimoje ateityje turėsime), o apie žmones. Tuos, kurie teatre kuria ir tuos, su kuriais galime pasidalyti savo kūrybos rezultatais. Žmonės – scenoje ir šalia jos – įkvepia įveikti nesibaigiančius ir kaskart vis įdomesnius iššūkius, tobulėti. Didžiausia padėka šiems žmonėms. Linkėdamas kolegoms, sau pačiam ir mūsų publikai kuo greičiau sulaukti naujų rūmų (šiuokart apie pastatą, gražų ir patogų), tikiu, kad juose fantazijai nebeliks jokių ribų. Mūsų laukia netikėčiausi meniniai sumanymai. Turime tinkamą užtaisą tokiai perspektyvai. Viskas tik prasideda!“, – įsitikinęs teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

KVMT inf.