Treneris A. Kaselis: mažais žingsneliais judame į priekį

Apie moterų imtynių plėtrą, rinktinės lyderes bei paplūdimio imtynių perspektyvą tapti konkurencinga kalbamės su Lietuvos moterų imtynių rinktinės treneriu Aivaru Kaseliu

Aivarai, santūriai džiaugiatės treneriais, kurie ryžosi ugdyti jaunas sportininkes.

Suradau augančių mergaičių, kurias kai kurie treneriai augina ir atiduoda daug darbo. Smagu stebėti radviliškiečio Justino Kvietelaičio pastangas. Smagu, kad Vilkaviškis ir Marijampolė iš naujo persikrauna ir atsigauna. Klaipėda turi keletą mergaičių, bet norėtųsi daugiau. Prie to ir einam. Gaila, tokių pavyzdžių nėra daug.

Suprantu, einama teisinga linkme?

Ne visai. Ten kur būdavo ankščiau judesys, dabar viskas aprimo. Nemanau, kad turėtų įsižeisti anykštėnai, tačiau, visų pirma galvoju apie juos, nes yra patyrę ir jų indėlis į moterų imtynes labai ženklus. Kauniečiai pristabdė. Visgi, kažkiek mažais žingsneliais judami į priekį, todėl emocijos teigiamos, bet gan santūrios. Jei bent po keletą mergaičių atvyktų iš didesnių miestų ir periferijų, turėtume superinį čempionatą.

Nepaminėjai sostinės

Ten yra gabi mergaitė Anna Tieliegina, smagu, kad jos tėtis labai rūpinasi ja. Anna jau rinktinės narė, atvyksta pas mane į stovyklas. Bet vėlgi, yra kelios mergaitės, tarp jų ir Greta Usinovič. bet ne tiek, kiek pakaktų normaliam treniruočių procesui. Ta pati Greta treniruojasi, kol mokosi, o kas toliau, ar bus tęstinumas? Gyvename tokioje sistemoje, kuomet pasiekimai vertinami nuo jaunimo amžiaus, tuomet ir federacijai lengviau kvėpuoti, nes už sportininkių pasiekimus gautų ženklesnį finansavimą. O pas mus kai kuriuose miestuose jaunimo amžiaus jau baigia sportuoti.

Kuria kryptimi juda pagrindinė imtynininkių kalvė – Šiauliai?

Šiai dienai turime U23 ir suaugusių komandą didesnę nei kadečių ar dar mažesnių. Panelės lieka, nes mes dantis sukandę bandome išlaikyti ir skatintiname siekti rezultatų suaugusių sporte, nes, kaip sakiau, tuomet labiau vertinami rezultatai. Šiauliuose merginos sportuoja ir ištekėjusios, ir susilaukusios vaikų, ir studijuojančios. Tokios, kaip tarkim, Ineta Dantaitė. Man tai didžiulis pasiekimas trenerio darbe.

Po Paryžiaus olimpinių žaidynių linksniuojamas Gabijos Dilytės vardas. Kokios užduotys šiemet keliamos ryškiai sužibėjusiai olimpietei?

Geras klausimas. Visi kalba apie užduotis ir mėgina įpareigoti, o aš noriu kad šiais metais ji grįžtų į pradinį kelią ne kaip olimpietė, o tiesiog kaip Gabija, kuri pati ramiai sieks savo svajonių, tikslų. Juolab, jai lengviau kvėpuoti, nes stipendiją gauna, po Paryžiaus įgijo tam tikrą statusą, matau, morališkai geriau jaučiasi. Jai vos 20metų, yra labai jauna, šitą faktą reikėtų rimtai vertinti. Gabija tikrai dalyvaus Europos čempionate, bet ypatingų vietų tikrai nereikalausiu, nes visi mano ir komandos tikslai sudėti į keturmetį ciklą ir atrankines varžybas prieš olimpines žaidynes. Los Andžele tikiuosi pamatyti ne vieną mūsų panelę.

Visos pajėgiausios atletės, išskyrus Danutę Domikaitytę, startavo Lietuvos imtynių čempionate.

Nėra jokios paslapties - nedalyvavo čempionate, nes jai atliko kelio operaciją, dabar reabilituojasi.

Aivarai, teko susipažinti su kelių šalių federacijų programoms. Beveik visos organizacijos akcentuoja dėmesį į paplūdimio imtynių populiarinimą.

Aš lengvai prie visko prisitaikau. Man paplūdimys nėra svetimas, esame sudalyvavę su komanda ne viename čempionate ir turnyre.

Aišku, paklausiu kitaip. Ar žiūri į paplūdimio imtynes kaip į rimtą perspektyvų imtynių stilių?

Entuziasčių yra, pirmieji numeriai į paplūdimį kol kas neiškeliauja, tačiau antri-treti gali skirti dėmesį. Iš esmės galima mėginti įgyvendinti, tačiau man plėšytis neracionalu – skirsiu dėmesį paplūdimiui, mažiau laiko liks olimpinėms imtynėms. Liksim be nieko. Nebepatempsiu. Specialistų stygius akivaizdus, kartais nerandame trenerių rinktinėms. Klausimas, kodėl aš turėčiau treniruoti, tarkim, jaunes U17? Kuruojant paplūdimį, vis tiek tektų ieškoti lėšų, rasti laiko, tektų skraidyti į varžybas, perprasti specifiką. Juk smėlis ne imtynių kilimas, principai panašūs, tačiau visai kita technika ir kiti niuansai.

Apmaudu neišnaudoti galimybių, juk smėlio Šiaulių sporto gimnazijoje yra, ten tinklininkės treniruojasi.

Smėlio turim. Ir infrastruktūra puiki – yra paplūdimio tinklinio aikštelių lauke ir po stogu. Galima žiemą-vasarą treniruotis.

Suprantu, į paplūdimį nenumoji ranka, trūksta motyvacijos? Kaip ji atrodo, ta motyvacija?

Biudžetas. Esant finansams, mėginčiau studijuojančias paneles pritraukti prie šio projekto. Pradėtų gilintis, treniruoti, palengva važinėti į varžybas. Bet pažadais negaliu maitinti, jos turi matyti rimtus ketinimus ir rimtas pastangas iš federacijos.

Treneri, ne visi mėgsta skaityti ilgų tekstų. Gal pabaigai ką nors norite pridurti?

Pridėti galima faktą, kad, pradedant šalies jaunimo U20 ir baigiant suaugusių rinktinėmis, jos stipriausios per visą istoriją, daugiausiai apvažinėtos, treniruotos. Palinkėčiau Lietuvos imtynių federacijai pasinaudoti pasiektais rezultatais, kurie jau dabar duoda naudą visai imtynių bendruomenei. Kitaip yra pavojus išardyti ir prarasti.