Trejus metus vėlavusi daugiabučio renovacija kauniečiams tapo dideliu galvos skausmu

Nors pagal renovuotų daugiabučių dalį Kaunas 60-ties Lietuvos savivaldybių sąraše rikiuojasi arčiau dugno, pavieniais atnaujintais namais mus lenkia tik Vilnius. Valstybės parama masina teikti paraiškas, o savivaldybės portale galite paskaityti renovuotų daugiabučių sėkmės istorijas, tačiau ne visada darbai eina kaip sviestu patepti. Vieną daugiabutį Gričiupyje renovavusiam rangovui sulig bankrotu praganius statybos dokumentus, „Būsto valdos“ procedūros įstrigo, tuo metu gyventojų telefonus ėmė kaitinti skolų išieškotojai.

Remiantis M. Riomerio gatvėje esančio daugiabučio gyventojo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktais dokumentais, renovacija prasidėjo 2015 m. lapkričio 1 d., o užbaigti darbus buvo numatyta 2016 m. liepos 1 d. 2017-ųjų rugpjūtį bankrutavus rangovui „ON Baltic“, naują konkursą „Būsto valda“ surengė tik kitų metų birželį.

Nedidelio, bet „pagyvenusio“ (namas statytas 1964 m.) keturaukščio renovacija galiausiai finišavo dar beveik po pusantrų metų, 2019 m. lapkritį. Kaunietis turėjo sočiai laiko iki smulkmenų išnarplioti 211 tūkst. eurų vertės darbų eigą ir namą administruojančios įmonės veiklos metodai jo anaiptol nesužavėjo.

Darbai stovėjo, o palūkanos nelaukė

Daugiabutyje gyvenantis vyras teigia, kad renovacija pradėta nesupažindinus su techniniu projektu, kai kurių darbų kainos žmonėms pasirodė neadekvačiai aukštos. Tarkime, vėdinimo kanalų remontui vietoje 2 tūkst. eurų numatyta skirti 23 tūkst. eurų – tokia yra naujos rekuperacinės sistemos, kurios gyventojai atsisakė, kaina.

Anot šaltinio, apšiltintas mažesnis rūsio perdangos plotas nei numatyta projekte. Tam tikri gyventojų atsisakyti darbai nebuvo atlikti, tačiau rangovo įrašyti detaliame kainoraštyje. Atkreipus į tai dėmesį, „Būsto valda“ esą pasiūlė kauniečiui sunkiai suvokiamą dalyką – taisyti investicinį projektą, mat atmetus sumas už neatliktus darbus, rangovas gali tiesiog pristigti pinigų renovacijai baigti.

„Nuo 2018 m. rugsėjo „Būsto valda“ pradėjo siuntinėti sąskaitas, neva mes turime mokėti palūkanas, nes pagal sutartis jau suėjo terminas jas grąžinti. Net nekalbėta apie renovacijos užbaigimą – juk tai yra namo administratoriaus pagrindinė pareiga. Todėl ir rašėme suinteresuotoms tarnyboms ir vadovams apie jų veiksmus. <...>

Galiausiai, atlikę ekspertizę ir gavę atsakingų darbuotojų patvirtinimą, kad statyba užbaigta, „Būsto valdos“ atstovai nesiteikė laiku pranešti apie atliktą renovaciją gyventojams, informavo tik Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Prabėgus daugiau kaip dviem mėnesiams, gyventojus telefonais ir kitaip pradėjo atakuoti „Sergel“, esą mes skolingi „Būsto valdai“ ir turime susimokėti už suteiktas paslaugas, o „Sergel“ – tam tikras sumas už išieškojimą“, – stebisi vyras.

Tiesiogiai susisiekus su „Būsto valdos“ darbuotojais, jie esą atsisakė suteikti bet kokią informaciją apie savo veiklą. Kaunietis patikino, kad gyventojai nuo mokėjimų neišsisukinėja ir palūkanas dengė, netgi delspinigius, bet tik tuomet, kai gavo darbų ekspertizės aktą. Vyrą labiausiai papiktino vangus namo gyventojų informavimas apie renovacijos eigą, skaidrumo trūkumas, asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims. „Būsto valda“ deklaruoja klientus įspėjanti, kad su skolininkais tvarkosi „Sergel“, bet civilinės teisės požiūriu praktika skolos išieškojimo reikalus iškart pavesti tarpininkui yra ydinga.

Rasti rangovą, kuris užbaigtų darbus, pasirodė misija neįmanoma

„Kas vyksta Kaune“ pateikus užklausą „Civinity“ įmonių grupei ir jai priklausančiai „Būsto valdai“, pastarosios bendrovės klientų aptarnavimo specialistės-administratorės Enrikos Žukauskaitės portalu atsiųstame komentare nurodyta, kad daugiabučio M. Riomerio gatvėje modernizavimas prasidėjo 2015 m., o įprasta viso proceso trukmė yra 2-3 metai. Čia galima paminėti, kad šio teksto autorius maždaug po paros gavo beveik identišką „Būsto valdos“ atsakymą iš „Integrity PR“ viešųjų ryšių agentūros – kadangi šviesos greičiu gyvenančiame momentinės komunikacijos pasaulyje laikas yra didžiausios vertės, be ypatingos verifikacijos pasirinkta publikuoti bendrovės komentarą, kuris išsamesnis skaitine morfologinių vienetų prasme.

„Įgyvendinant projektą, susiklostė itin neįprasta situacija – bankrutavo rangovas UAB „ON Baltic“, kuris buvo atlikęs 95 proc. statybos darbų, todėl turėjome ieškoti naujo rangovo likusiems darbams atlikti.

Šios paieškos buvo sudėtingos, nes likę darbai buvo smulkūs ir ne itin pelningi, tad rangovai nerodė susidomėjimo. Taip pat atnaujinimą prailgino tai, kad pirmasis „ON Baltic“ negrąžino dokumentacijos, reikalingos priduoti statybos inspekcijai namą ir gauti statybos užbaigimo aktą, todėl turėjome organizuoti atliktų darbų ekspertizę, bandymus, atitikmenį techninio projekto sprendiniams ir techninėms specifikacijoms“, – renovacijos vilkinimo priežastis įvardijo „Būsto valda“.

Pagal gyventojų turimus dokumentus, Šiaulių bankas bendrovei „ON Baltic“ buvo suteikęs beveik 225 tūkst. eurų kreditą, kurio 2019-ųjų pradžioje buvo negrąžinta beveik 203 tūkst. eurų. Nors statybos tuo metu nebuvo užbaigtos, kauniečiai turėjo atsiskaityti su banku, mat pagal sutartį palūkanas atidėti galima ne daugiau kaip 30 mėnesių. Šiaulių bankas argumentavo privalantis griežtai laikytis kredito panaudojimo ir palūkanų atidėjimo terminų, nes kreditas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų.

„Būsto valda“ nurodė, kad šiuo metu daugiabutis yra priduotas statybos inspekcijai, gautas statybos užbaigimo aktas, laukiama valstybės paramos. Po namo pridavimo bendrovė teigė negavusi iš butų savininkų pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Pasak administratoriaus, sulaukta kelių atskirų gyventojų pranešimų dėl šildymo ar kitų smulkių defektų. „Būsto valda“ tikino sureagavusi į pranešimus ir savo lėšomis atlikusi defektų šalinimo darbus dar iki namo pridavimo.

Situaciją vadina itin reta

E. Žukauskaitės pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad M. Riomerio g. daugiabučio renovacija finansuota pagal daugiabučių namų atnaujinimo valstybinę programą. Su finansuotoju AB „Šiaulių bankas“ sudaryta 20-ies metų paskolos sutartis su paskolos bei palūkanų atidėjimu 24 mėnesiams.

„Tiekėjai (investicinio, techninio darbo projekto rengėjai, projekto ekspertizės, techninės priežiūros specialistai, rangovai) dalyvauja viešuose konkursuose, kuriuos privalo inicijuoti ir viešai skelbti daugiabučio namo atnaujinimo administratorius. Šiuo atveju buvo skelbti viešieji konkursai. Miesto savivaldybė nemokamai parengė butų savininkams investicinį projektą.

Skelbiamuose konkursuose įmonės turi pateikti oficialias pažymas apie savo finansinius įsipareigojimus, teistumus, esamą finansinę padėtį. Iš pateiktų dokumentų nebuvo galima matyti, kad įmonė gali bankrutuoti. Visa informacija yra tikrinama BETA, tad sutartis su rangovu pasirašoma tik gavus agentūros raštišką pritarimą. Kad buvo klastojami dokumentai, tikimybė yra maža, nes rangovas pagal įsipareigojimus atliko didžiąją dalį – 95 proc. statybos darbų“, – rangovo parinkimo tvarka aiškinama „Būsto valdos“ komentare.

Tiesa, rekvizitai.lt duomenimis, „ON Baltic“ nuo 2016 m. vasario turėjo daugiau nei 11 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą, kuri iki 2017-ųjų rugpjūčio svyravo tarp 10 tūkst. ir 15 tūkst. eurų. Statybų bendrovę nutarta likviduoti tų pačių metų rugpjūčio 25 d., o pernai gegužę ji išregistruota.

„Būsto valdos“ vertinimu, susiklosčiusi situacija yra „nedėkingai ir itin reta“. Visgi, net tokiais atvejais namo administratorius neturi galimybės keisti finansavimo sąlygų, kurios yra vienodos visiems. Įmonė pripažinio gyventojus patyrus papildomas išlaidas už atliktų darbų ekspertizę, mokamas didesnes palūkanas nuo stambesnės pinigų sumos, nes parama dar negauta. Administratorius pabrėžė, kad gyventojai jau kelerius metus moka mažiau už namo šildymą ir gyvena komfortiškiau.

„UAB „Sergel“ yra įmonė, kuri teikia skolų išieškojimo paslaugas. Gyventojai moka už namo modernizavimą pasibaigus paskolos ir palūkanų atidėjimo terminui. Gyventojai ne kartą buvo informuoti apie šiuos privalomus mokėjimus. „Būsto valda“ namo gyventojams neskaičiuoja paskolos administravimo mokesčio, kol nėra gauta parama, ir šias išlaidas prisiima į savo kaštus. Tačiau administratorius, kaip atviras tarpininkas tarp butų savininkų ir finansuotojo, privalo vadovautis pasirašyta sutartimi ir vykdyti savo įsipareigojimus“, – pasiteiravus, kodėl į reikalą buvo įtraukti skolų išieškotojai, dėstė „Būsto valda“.

Kauniečiai įžvelgė pasipelnymo schemą

„Kas vyksta Kaune“ pernai lapkritį jau rašė apie namo administratoriaus paslaugomis nepatenkintų gyventojų kovą su „Būsto valda“ ir „Sergel“. Kauniečiams minėtų įmonių bendradarbiavimas priminė pasipelnymo iš skolininkų schemą.

„Spalio pradžioje elektroniniu paštu, kuriuo gauname sąskaitas už „Būsto valda“ teikimas paslaugas, atkeliavo laiškas iš skolos išieškojimo bendrovės „Sergel“, kad esame skolingi įmonei gana nemažą sumą, dėl kurios išieškojimo „Būsto valda“ kreipėsi pirmiausia ne į mus, nors turi visus kontaktinius duomenis, o tiesiai į „Sergel“, – tąkart pasakojo portalo šaltiniai.

Dėl šitokio išieškojimo būdo žmonių turima skola pabrango 80 eurų – toks buvo nurodytas skolos administravimo ir išieškojimo mokestis, kurį „Sergel“ reikalavo nedelsiant padengti. Pradėjus aiškintis situaciją su „Būsto valda“, paaiškėjo, kad įsiskolinimas susidaręs už renovacijos paslaugas – sąskaitas pora anksčiau gaudavusi taip pat elektroniniu paštu, tačiau dėl nežinomų priežasčių dokumentai kurį laiką nebebuvo siunčiami, todėl kauniečiai jų ir neapmokėję.

„Būsto valdos“ darbuotoja paštu galiausiai atsiuntė visas sąskaitas, bet kategoriškai atmetė klientų siūlymą nedelsiant susimokėti skolą su sąlyga, kad bus nutraukta skolos išieškojimo sutartis su „Sergel“ ir anuliuotas 80 eurų išieškojimo mokestis. Darbuotoja informavo esant asmenine kauniečių teise mokėti minėtą mokestį arba ne, bet gyventojų tvirtinimu, „Būsto valdai“ nenutraukus išieškojimo bylos, mokestis nėra anuliuojamas.

Administratorius turi pareigą tinkamai informuoti

„Atvejai, kuomet būsto administratorius nesiuntęs sąskaitų, be atskiro įspėjimo, pranešimo ar raginimo kreipiasi į skolų išieškojimo firmą arba teismus yra pakankamai dažni ir neatitinka jokių LR civiliniame kodekse įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, nes vartotojas patiria papildomas išlaidas“, – portalui atsiųstame išaiškinime lapkritį teigė kontoros „Advocatera“ advokatė Raimonda Lazauskienė.

Pasak teisininkės, jei nebuvo pranešta žodžiu, raštu ar kitomis informavimo priemonėmis, jog yra skola, kurios nesumokėjus bendrovė kreipsis į teismą ar skolų išieškojimo firmą, nors skola ir susidarė išimtinai dėl būsto administratoriaus kaltės, tokie veiksmai yra nesąžiningi.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Natalija Jarmulkovič „Kas vyksta Kaune“ pridūrė, kad būsto administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.

Viešais BETA duomenimis, Kaune pagal valstybinę programą jau renovuoti 239 daugiabučiai arba 5,4 proc. visų atnaujintinų namų, šiuo metu renovuojami 109. Intensyviausiai darbai vykdyti 2016 m. (63 atnaujinti daugiabučiai) ir 2017 m. (55), 2019 m. renovuota 19 namų, o pernai – 21.

Visoje Lietuvoje modernizuoti 3158 daugiabučiai (8,8 proc.), šiuo metu renovuojama 1521. Pagal atnaujintų daugiabučių dalį pirmauja Birštono (48 proc.), Druskininkų (38 proc.) ir Ignalinos rajono (34 proc.) savivaldybės, Kaunas užima 42, o Vilnius – 41 vietą.

Daugiau naujienų apie Kauną skaitykite čia.