Trečią ketvirtį gyventojų pajamos augo 9,5 proc.

Vidutinės gyventojų pajamos trečią ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 9,5 proc. ir siekė beveik 1277 eurus, ketvirtadienį pranešė „Sodra“.

„Į rankas vidutiniškai dirbančiojo pajamos padidėjo apie 15 proc., arba 104 eurais, ir šiandien siekia apie 811 eurų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Pasak jos, per pastaruosius trejus metus reikšmingai sumažėjo dalis žmonių, uždirbančių pačias mažiausias pajams.

„2017 metais turėjome, kad 14 proc. dirbančiųjų gavo pajamas, nesiekusias minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA). Dabar ši dalis sumažėjusi iki 9 proc.“, – sakė K. Zitikytė.

„Gera žinia, kad daugėja dirbančiųjų dalis, kuri gauna daugiau nei MMA, tačiau matome ir tai, kad visgi didžioji Lietuvos dalis gauna pajamas, kurios yra mažesnės už vidutinį darbo užmokestį (VDU). Tarp didžiausias pajamas gaunančių didelių pokyčių nematome, – kaip ir anksčiau, 8 proc. dirbančiųjų gauna pajamas, didesnes nei 2 VDU“, – pridūrė K. Zitikytė.

Pasak jos, trečią ketvirtį pajamos sparčiau nei šalies vidurkis augo Širvintų rajono savivaldybėje (17 proc.) ir Vilniaus rajono, Prienų rajono ir Ignalinos rajono savivaldybėse, kur pajamos vidutiniškai augo 12 proc.

„Širvintų rajone pernai VDU nuo šalies vidurkio atsiliko apie 22 proc., o šiandien atsilieka apie 16 proc. Skirtumus švelniname, bet jie išlieka reikšmingi“, – pažymėjo patarėja.

Lėčiau nei šalies VDU pajamos augo Panevėžio miesto, Radviliškio rajono ir Pasvalio rajono savivaldybėse – čia pajamų kilimas siekė apie 7 proc.

„Jei lygintume savivaldybes, kur pajamos pačios mažiausios, – Pagėgių, Kalvarijos, ten pajamos siekia apie 890 eurų ir, palyginti su Vilniaus miestu, pajamos skiriasi apie 40 proc. (...) Turime savivaldybes, kurios yra labiau pasienio rajonuose, nutolusios nuo didžiųjų miestų, ir tokiu atveju turime kalbėti apie didesnius skirtumus“, – sakė K. Zitikytė.

Kaip rodo apžvalga, 55-64 metų darbuotojų darbo pajamų augimo tempas beveik atitiko vidutinį pajamų augimą šalyje ir siekė 9 proc.

Vis dėlto, „Sodros“ skaičiavimu, jų vidutinės pajamos, siekiančios 1144 eurus, yra 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis ir žymiai atsilieka nuo 35–44 metų amžiaus darbuotojų vidutinių pajamų, siekiančių 1482 eurus.

„Šiandien kas penktas dirbantysis Lietuvoje yra vyresnio amžiaus, ir ta dalis vyresnio amžiaus darbuotojų sparčiai augo – anksčiau buvo 16 proc., dabar – apie 23 proc. Tai susiję su demografinėmis priežastimis, keičiasi visų gyventojų struktūra, tie pokyčiai vėliau persikelia į darbo rinką“, – sakė „Sodros“ patarėja.

Kaip rodo apžvalga, daugiausia vyresnio amžiaus darbuotojų yra biudžetiniame sektoriuje – maždaug ketvirtadalis dirbančiųjų ten yra vyresnio amžiaus. Tuo metu nebiudžetiniame sektoriuje maždaug ketvirtadalis yra vyresnio amžiaus.

Didžiausia vyresnio amžiaus darbuotojų dalis – daugiau nei 45 proc. – yra nekvalifikuoti darbuotojai: namų tvarkytojai, valytojai, autobusų vairuotojai.

ELTA