„Traukinys yra nuvažiavęs“: gydytojai neslepia atsirenkantys, kurį sunkios būklės pacientą priimti į reanimaciją

Rekordinis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičius kasdien pažeria ir dešimtis mirčių nuo šios infekcinės ligos. Sausakimšose ligoninėse dirbantys medikai pasakoja, kad jau vyksta sunkiausių pacientų rūšiavimas karo lauko ligoninės principu: į beviltiškus ir tuos, kuriems dar galima padėti. Medikai Kalėdoms džiugų naujienų neturi – mirštamumas tik augs, nes pandemijos valdymas valdžiai išslydo iš rankų. Vieninteliu išsigelbėjimu jie laiko vakciną ir didesnį visuomenės testavimą.

Ženklų, kad Lietuvoje COVID-19 pandemijos valdymas slysta valdžiai iš rankų, medikai pastebėjo dar spalį, tačiau į mokslo ir medicinos ekspertų raginimą griežtinti karantiną šalyje nueinanti Vyriausybė neatsižvelgė ir spalį didžiausią dėmesį sutelkė į Seimo rinkimus.

Šiandien nueinančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įžvalgos apie augantį mirčių nuo COVID-19 skaičių medikams kelia apmaudą.

„Mirštamumas nuo COVID-19 auga ir tai yra baisiausia, bet mirštamumo rodikliai jau prieš mėnesį medikus gąsdino. Mes matėme pačią tendenciją, kad taip tikrai bus. Tada Sveikatos apsaugos ministerija gūžčiojo pečiais. Šią savaitę buvo nueinančio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos komentaras, kad maždaug daugiau žmonių serga – daugiau miršta. Taip, statistika tokia, bet esminis klausimas – kodėl daugiau žmonių COVID-19 liga serga?“ – apmaudo neslėpė gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ričardas Peldžius.

Gydytojo nuomone, didžiausia nueinančios valdžios klaida – negebėjimas užtikrinti gyventojų ištyrimo laiku dėl COVID-19 ir infekuotų asmenų izoliacijos. Pati visuomenė, anot R. Peldžiaus, taip pat neįvertina infekcinės ligos rimtumo. Jam suprantamas žmonių pandeminis nuovargis, kartu gydytojas pripažįsta, kad pavasarį, skleidžiant informaciją apie COVID-19 plitimą ir būsimus mirštamumo rodiklius, buvo gerokai persūdyta.

Vis dėlto pačios infekcinės ligos pavojus išlieka, ypač įvertinant tai, kad užkratą visuomenėje gali sėti ir besimptomiai atvejai. Be to, pavojų didina tai, kad pusė naujų užsikrėtimo atvejų šalyje yra neatsekami.

„Čia ne miokardo infarktas, kai tu gali padidinęs apimtis suteikti visiems tokiems pacientams pagalbą ir nei personalas susirgs infarktu, beteikdamas pacientui pagalbą, nei tas žmogus su infarktu grįžęs namo užkrės kitus asmenis.

Skirtumas nuo Ebolos viruso tas, kad užkrėsti šiuo virusu galėjo tik simptomus turintys žmonės – vemiantys, viduriuojantys. Užkrečiamumas buvo galimas tik artimame rate ir infekcijos nešiotojus buvo galima išgaudyti. Mes susidūrėme su infekcine liga, kurią gali perduoti ir simptomų neturintys žmonės. Infekcinė liga plinta visuomenėje, kai vienas žmogus užkrečia du, tie du – keturis ir ligos plitimas progresuoja. Daug užkrato išvežiota po Lietuvą, visi regionai liepsnoja. Šiandien ligos plitimas tapo nevaldomas“, – tikino R. Peldžius.

Mirčių link Kalėdų tik daugės

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius sako, kad tokia pati kylančio mirštamumo nuo COVID-19 tendencija matoma ir aplinkinėse šalyse. Lenkijoje rodiklis dar didesnis.

„Greičiausiai tai susiję su COVID-19 pasekmėmis: mažėja stacionaro lovų, mažėja pacientų apsilankymų pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje, taip pat yra retesnis kontaktas su gydytoju besikreipiančiųjų dėl įvairių ligų ir profilaktinių patikrinimų“, – priežastis vardijo V. Kasiulevičius.

Profesoriaus teigimu, mirčių skaičius atitinka įprastą virusui dinamiką. Pats koronavirusas, nors ir mutuoja nuolat, nėra agresyvesnis nei anksčiau. Didžiausią pavojų COVID-19 kelia rizikos grupės asmenims. Rizikos grupės daugiau mažiau yra žinomos: tai vyresni asmenys, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Kartu kaip rizikos veiksnys veikia kai kurių žmonių imuniteto ypatumai, kurie lemia audringą organizmo reakciją į virusą.

„Aišku, yra ir kardiovaskulinių įvykių šio koronaviruso akivaizdoje, pavyzdžiui, trombozių, infarktų. Tai taip pat gali turėti įtakos. Kuriems asmenims kyla didelė rizika mirti, jau yra įvertinta, daug atlikta tyrimų ir įrodyta. Tai yra tie, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, pradedant cukriniu diabetu, plaučių, širdies kraujagyslių ligomis, bei tie, kurie serga tokiomis ligomis, lemiančiomis imuniteto slopinimą. Tai yra rizikos grupė ir šiems žmonėms sunkiau sekasi su ta liga kovoti, ypač jei amžius vyresnis. Dažniausiai rizika auga su amžiumi“, – komentavo profesorius.

Siekiant išvengti COVID-19 aukų, pagrindinės priemonės, V. Kasiulevičiaus teigimu, yra susijusios su viruso plitimo stabdymu: pandemijos kontrolė, kontaktų mažinimas, socialinių burbulų kūrimas, iš dalies – kai kurių žmonių grupių izoliavimas. Vis dėlto visos pandemijai suvaldyti skirtos priemonės veikia tik tada, kai pati visuomenė laikosi rekomendacijų.

Atsirenka pacientus, kuriuos dar gali išgelbėti

Vienos iš šalies respublikinių ligoninių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje dirbantis R. Peldžius kasdien susiduria su ypač sunkios būklės COVID-19 pacientais. Šio skyriaus medikai šiandien dirba karo lauko ligoninės principu ir patiria ne tik didelį fizinį nuovargį, balansuoja ant perdegimo ribos, jiems tenka ir didelis emocinis krūvis.

„Ar kiekvienas iš jų, kuris patenka į reanimaciją, numirs? Iki šiol mes vis dar tikimės, kad galime kuriam nors iš jų padėti, bet mes nežinome kuriam. Aš tiesiog žinau, kad 8 iš 10 mano pagalbą gaunančių pacientų mirs, bet nežinau kurie“, – atvirai apie šiandienę situaciją kalbėjo gydytojas.

Reanimacijos skyrius COVID-19 sergantiems pacientams dažniausiai yra antra ar trečia stotelė visame gydymo procese. Pirmiausia ligoniai priimamas priimamajame, iš jo pagal simptomus ir sveikatos būklę išskirstomi į kitus padalinius. Didžioji dalis pacientų, kuriems reikia deguonies terapijos, siunčiami į infekcinę ligoninę. Kiti, kurie turi lėtinių ligų – su širdies ir kraujagyslių ligomis, sunkiai kontroliuojamu diabetu – guldomi į terapijos ar chirurgijos skyrius, kuriuose yra COVID-19 pacientams skirtos palatos.

Patys sunkiausi pacientai patenka į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Bent jau turėtų taip būti, tačiau šiandien realybė yra kitokia. Kai COVID-19 naujų atvejų skaičius kasdien kyla tūkstančiais, kai ligoninėse pradeda trūkti vietų ligoniams ir personalo, dalį sunkiausių pacientų medikai priversti palikti užribyje.

„Mes aptarnaujame Panevėžio ir Utenos apskritis. Jeigu yra keli sunkos būklės pacientai, laukiantys eilėje į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, mes atsirenkame, kuriuos priimti. Tikrai ne visi virš 75–80 metų lėtinių ligų turintys sunkios būklės pacientai patenka į reanimaciją.

Reanimacija yra tiltas į gyvenimą, o ne mirties vieta. Neverta kelti paciento į reanimaciją vien tam, kad jis nenumirtų kitame skyriuje. Todėl mes pradėjome atsirinkti pacientus, apie tai kalbame ir su kitais skyriais, su pacientų artimaisiais. Tą patį daro ir Vilniaus, Kauno klinikos, kurios persiveža iš mūsų pacientus, turinčius didesnę perspektyvą išgyventi, tuos, kurie galbūt yra sunkesnės būklės, bet jaunesni arba mažiau lėtinių ligų turintys“, – pasakojo R. Peldžius.

Šiandien Lietuvos ligoninės primena kovą liepsnojusias Italijos sveikatos priežiūros įstaigas. Pasak mediko, šiandien gydymo įstaigos fiziškai neturi galimybės suteikti pagalbos visiems jos laukiantiesiems.

„Tu gali teoriškai į COVID-19 skyrių pasiguldyti 30 sunkių pacientų, bet jeigu juos prižiūrės 2–4 slaugytojos, jie dėl banalios nepriežiūros numirs, nes juos reikia vartyti, jie prijungti prie aparatūros. Vienam pacientui apversti reikia bent 4 asmenų rankų, nors realiai turėtų būti 6–8 darbuotojai. Mes neturime tiek žmonių. Personalo juk nepadaugėjo, be to, dalis jų pačių serga, dalis – izoliacijoje“, – pasakojo gydytojas anesteziologas-reanimatologas.

Pacientai dūsta ir patys to nejaučia

Iš praktikos dirbant su COVID-19 pacientais R. Peldžius šiandien gali pasakyti, kokiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams infekcija smogia skaudžiausiai. Pavyzdžiui, viena iš tokių koronaviruso mėgstamų ligų – cukrinis diabetas.

„Paciento, kuris serga pažengusios stadijos cukriniu diabetu, organizmo autoimuninis atsakas į virusą yra didesnis. Citokinų audras lemia ne paties viruso sukeltos komplikacijos, o cukriniu diabetu sergančio paciento organizmo audringa reakcija“, – sakė gydytojas anesteziologas-reanimatologas.

Didesnis pavojus kyla ir pacientams, kamuojamiems lėtinio širdies nepakankamumo. Mat kai širdis neveikia efektyviai, kraujas užsistovi organuose, tuo pačiu ir plaučiuose, dalis kraujo skystosios dalies patenka į plaučių audinį. Dėl to pacientas sunkiau kvėpuoja, pradeda dusti.

COVID-19 ligos paradoksas, pasak R. Peldžiaus, kad nors virusas sukelia didelį deguonies koncentracijos sumažėjimą kraujyje, pacientas dusulio labai ilgai nejaučia. Pavyzdžiui, 98–92 proc. deguonies įsotinimo kraujyje rodiklis laikomas normaliu. Paprastai rodikliui nukritus žemiau 80 proc. pacientai dūsta.

„Širdies ligomis sergantys pacientai esant tokiam rodikliui jau blaškosi, nes kvėpavimo centre beldžiasi į duris žinutė, kad reikia kvėpuoti labiau, nes trūksta deguonies. COVID-19 atveju yra paradoksalus mechanizmas, kad visiškai neįsijungia noras labiau kvėpuoti. Žmonės su koronavirusine infekcija labai ilgai nejaučia, kad jų kraujo rodikliai yra baisūs.

Atvyksta su 70 proc. deguonies įsotinimu kraujyje pacientas, sėdi, šneka, visiškai gerai jaučiasi, nedūsta. Tačiau pamažu trūkstant deguonies neatlaiko kompensaciniai organizmo mechanizmai ir audiniuose pradeda vystytis deguonies badas, o tai sukelia reakciją, kuri dažniausiai būna negrįžtama. Tokie jautrūs organai kaip inkstai, kepenys, smegenys yra labai priklausomi nuo deguonies. Dėl to su COVID-19 diagnoze žmogus pradeda kristi tarsi į duobę ne iškart susirgęs, o po savaitės ar dviejų“, – pasakojo R. Peldžius.

Kadangi koronavirusinė infekcija didina kraujo krešumą, pasitaiko ir staigių mirties atvejų dėl susidariusių krešulių, kurie užkemša, pavyzdžiui, plaučių arterijas. Tačiau didžioji dalis pacientų anapilin iškeliauja pamažu dusdami. Dėl šios priežasties mirčių pikas nuo susirgimų bangos statistikos lentelėse atsilieka 2–3 savaitėmis. Vadinasi, šiandien kylant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, Kalėdoms galima prognozuoti mirštamumo rodiklių dėl koronavirusinės infekcijos pakilimą.

Dažniausiai dėl viruso sukeltų pažeidimų miršta vyresnio amžiaus pacientai, turintys lėtinių ligų, tačiau pasitaiko ir pavienių jaunų žmonių mirčių. Gydytojo tikinimu, atsidūrę reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje jaunesni pacientai dažniau nerimauja dėl ligos eigos, mirties baimė jiems kelia paniką.

„Jaunesni ir mobiliuoju telefonu naršo, mato viešojoje erdvėje informaciją ir supranta, kad yra didelė grėsmė jų sveikatai ir gyvybei. Vyresni žmonės galbūt iš dalies daugiau susitaikę su tokiais dalykais“, – sakė gydytojas anesteziologas-reanimatologas.

Jis pridūrė, kad COVID-19 fone sėkmės istorijų, kada pavyko ištraukti reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus pacientą iš mirties nagų, šiandien nėra daug – iki 10–20 proc.

Daugelis gyventojų COVID-19 perserga lengvai

VU Medicinos fakulteto prodekanas antrina, kad artimiausiu metu nematysime nei mažėjančio COVID-19 naujų atvejų skaičiaus, nei su infekcija susijusių mirčių kritimo.

Šiuo metu registruojamas susirgimų rodiklių augimas atliepia Čekijos situaciją. Ten registruoja apie 150 mirčių per dieną. Pavyzdžiui, iš gruodžio 6 dienos į 7-ąją Čekijoje registruotos 134 mirtys nuo koronavirusinės infekcijos. Atsižvelgiant, kad Čekija yra 3,5 karto didesnė už Lietuvą, labai tikėtina, kad link Kalėdų Lietuvoje per parą bus registruojama 40–50 mirčių nuo COVID-19.

„Pagrindinė išeitis yra tik skiepai. Jie turi kuo greičiau atvykti į Lietuvą, bet yra Europos biurokratija, kuri, deja, stabdo šitą procesą. Jungtinė Karalystė parodė, kad gali tą padaryti greitai. Manau, šitas mėnuo yra labai svarbus, tačiau tenka laukti, kol bus įregistruota Europos Sąjungoje vakcina, ir mokėti tą kainą“, – apgailestavo V. Kasiulevičius.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad apie 80 proc. žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, serga lengvai ir gali gydytis namuose. Įvairių tyrimų duomenimis, 8–10 proc. visų pacientų tenka sunki ligos eiga. Iš pastarųjų pusė patenka į ligoninę. Didžiausia problema kyla dėl to, kad hospitalizuojamiems pacientams šiandien trūksta lovų, darbo rankų ir priemonių, todėl ne visiems įmanoma suteikti maksimalią medicinos pagalbą.

Išgelbės tik skiepai

Ekspertai įsitikinę, kad Lietuvai atsidūrus pasaulinių COVID-19 lentelių viršuje šiandien greitų pandemijos valdymo sprendimų jau nebėra.

„Traukinys yra nuvažiavęs“, – atvirai kalbėjo R. Peldžius.

Nepaisant to, jo nuomone, būtina atsigręžti į pradinius epidemijos valdymo įrankius: intensyvų gyventojų dėl COVID-19 tyrimą, izoliavimą ir gydymą. Kitos priemonės, tokios kaip kontaktų vengimas, kaukių dėvėjimas, rankų dezinfekavimas, yra pagalbinės.

„Turi suktis testavimo, kontaktų atrinkimo, kontaktų izoliavimo, jų informavimo laiku mechanizmas. Negali būti taip, kad žmogus susirgo, izoliavosi, bet negali pasidaryti testo, nes nejaučia simptomų. Dėl to jam nesuteikiamas nedarbingumas, tai kokiu pagrindu jis gali neiti į darbą?

Arba padarė žmogui tyrimą, atsakymą atsiuntė po dienos, bet jo kontaktai informuojami ir apklausiami geriausiu atveju po savaitės. Per tą laiką žmonės virusą galėjo išplatinti, o dabar nebežino, ar jiems reikia izoliuotis. Apmaudu, kad tam nebuvo pasiruošta vasarą, kai buvo kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Ką mes šiandien turime? Ta šiaudinė trobelė dega, o nueinantieji ją dar baigia išspardyti“, – apmaudo neslėpė gydytojas anesteziologas-reanimatologas.

Sparčiai plintant infekcijai ir trūkstant vietų ligoninėse esminį vaidmenį, V. Kasiulevičiaus teigimu, šiandien ir vaidina medicinos personalas, medikų atsidavimas. Įsivežti papildomo personalo iš gretimų šalių teorinė galimybė yra, tačiau ja profesorius netiki dėl šalyje galiojančių biurokratinių kliūčių: patikrų, kontrolės mechanizmų, kompetencijos vertinimų, atsakomybės problemų.

„Didžiausias šiandien rūpestis, kad būtų kam dirbti, kad būtų įmanoma suteikti pagalbą tiems žmonėms, tačiau reikia pasakyti, kad greičiausiai pats sunkiausias laikas dar laukia. Tuos sprendimus, kuriuos galėjo padaryti valdžia, padarė, o kurių negalėjo padaryti, nenorėjo ar nemokėjo, ir nepadarė.

Nauja valdžia vargiai ar begalės greitai ką nors padaryti, rasti stebuklingą sprendimą, kad viskas išsispręstų. Turbūt ne. Mes gyvensime pasekmėmis tų sprendimų, kurie anksčiau buvo priimti: infekcijos plitimo stabdymo sprendimų reikėjo anksčiau, dar spalį. Kitas dalykas – aprūpinimas, pasirengimas, vietų planavimas. Mes akivaizdžiai matome, kad neužtenka vietų, kad viskas paremta tik sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jų darbuotojų entuziazmu bei atsidavimu. Sisteminio požiūrio mes nematėme“, – konstatavo VU Medicinos fakulteto prodekanas.

LRT.lt