„Tramtatulio“ akademijoje – etnokultūriniai specialistų mokymai

Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC), Telšių rajono savivaldybės kultūros centro ir Telšių rajono savivaldybės iniciatyva spalio pradžioje sodyboje „Angelų malūnas“ surengti Žemaitijos regiono ir Klaipėdos krašto kultūros darbuotojų, pedagogų folkloro teoriniai ir praktiniai mokymai „Tramtatulio“ akademija“. Jų tikslas – sudaryti galimybes tobulinti etninės kultūros žinias, jų reikšmės ugdymo procesuose suvokimą, stiprinti folkloro atlikimo tradicijų tęstinumą bei deramai pasirengti Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursui „Tramtatulis-2021“.

Mokymus koordinavo LNKC folkloro žanrinės tarybos narė, Telšių kultūros centro folkloristė Rita Macijauskienė. Mokymų klausytojai gilino žinias apie Žemaitijos regiono tradicinės instrumentinės muzikos, dainavimo atlikimo stiliaus, manieros ypatumus ir balso kaukių galimybes, analizavo, kaip ir pagal kokius kriterijus pasirinkti tinkamą repertuarą, kad būtų atskleistos geriausios vaiko savybės ir gebėjimai.

„Tramtatulio“ akademijoje pranešimus skaitė ir kūrybines dirbtuves vedė Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistė dr. Loreta Sungailienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja doc. dr. Brigita Bublytė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Šemetaitė, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Kuršiukai“ vadovas Alvydas Vozgirdas, Kauno rajono Domeikavos gimnazijos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Serbentėlė“ instrumentinės grupės vadovas Vilius Marma ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Alkiukai“ vadovė Ingrida Žmijauskienė.

Etninės kultūros tyrinėtojai ir praktikai dalyviams pristatė naujausias tradicinės kultūros perimamumo tendencijas ir sklaidą. Mokymų tikslas – aptarti vaikų ir jaunimo etnokultūrinio ugdymo aktualijas folkloro srityje, priimti iššūkius, pasidalyti gerąja patirtimi. „Šių mokymų praktinė nauda – neabejotina. Tai ne konferencija, kurioje dalyvauja 100 žmonių, tai seminaras tikslinei grupei, tikslinei auditorijai, kuri įgytas žinias perduos savo vadovaujamų kolektyvų ugdytiniams“, – „Tramtatulio“ akademiją kaip skatintiną iniciatyvą pristatė Telšių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Inga Nagytė.

Tautinio atgimimo laikotarpiu etninės kultūros svarba nuolat skleidėsi, įvairiose mokymo įstaigose buvo ruošiami šios srities specialistai. O pastaraisiais metais vykstantis įvairių ekonominių, socialinių ir kultūrinių, politinių procesų nulemtas tautinės savimonės nuosmukis beveik sustabdė naujų jėgų įsiliejimą į šią veiklą. Trūksta etninės kultūros specialistų rengimo valstybinės strategijos, etninės kultūros mokytojų, folkloro ansamblių vadovų, todėl mokymai ypač buvo naudingi etnokultūrine kryptimi su vaikais ir jaunimu dirbantiems vadovams. „Kaip reikia mokyti vaiką, jei pats šioje srityje neturi pakankamų žinių ir praktinių įgūdžių? Tokiais mokymais siekiama kelti pedagogų folkloristų kvalifikaciją geresniam ir aukštesniam rezultatui gauti, ugdant ir stiprinant vaikų žemaitiškos tapatybės, kalbos bei muzikavimo sampratą“, – kalbėjo R. Macijauskienė.

Kūrybinės akademijos metu dalyviai galėjo konsultuotis su savo srities žinovais ir mokytis iš jų bei praktiškai įgyti patirties tradicinės instrumentinės muzikos kūrybinėse dirbtuvėse. Iš dr. L. Sungailienės daug sužinota apie žemaitišką dainavimą bei jo niuansus, doc. dr. B. Bublytė atskleidė, koks ypatingas padargas yra žmogaus balsas ir kiek daug su juo galima išgauti garsų, panaudojant skirtingas technikas bei mokantis (išmokus) teisingai kvėpuoti. Dr. doc. Brigitos Bublytės kūrybinės dirbtuvės „Balso kaukės: prigimtinis balsas ir jo transformacijos” atskleidė balsą kaip instrumentą, panaudojant praktinius balsinės raiškos principus bei metodus, tinkančius bet kokiai stilistikai. Lektorė pademonstravo, kaip balsas gali keisti tembrą, kaip „užsidėti” savotišką „balso kaukę“, kaip mokyti vaikus teisingo kvėpavimo, kokius pratimus naudoti balsui apšilti ar natūraliai jam išgauti. Lektorė dr. doc. Brigita Bublytė seminaro dalyvių pavadinta ,,Tramtatulio“ akademijos“ atradimu. Su nekantrumu jos paskaitų „akademikai“ lauks ne tik šiuose mokymuose, bet ir kituose panašaus pobūdžio seminaruose.

Tęsiant mintį apie muzikavimo tradicijas, kūrybinėse dirbtuvėse nemažą iššūkį dalyviams kėlė A. Vozgirdas, I. Žmijauskienė ir V. Marma, kviesdami susipažinti su tradicinės instrumentinės muzikos – pučiamųjų bei dumplinių instrumentų ir cimbolų, smuiko, ratukinės rylos, kanklių grojimo galimybėmis ir naujovėmis, panaudojant šių instrumentų neišsenkamas galimybes.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Jūratė Šemetaitė analizavo praėjusio Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso ,,Tramtatulis-2019“ vaizdo medžiagą, pasidalino geraisiais pavyzdžiais bei pristatė būsimo konkurso „Tramtatulis-2021“ nuostatus, vietinių, regioninių bei nacionalinių ratų grafikus ir galimus organizacinius iššūkius.

„Tramtatulio“ akademijos dalyviai ne tik pasisėmė naujų praktinių įgūdžių, bet ir „dovanų gavo“ didžiulį žinių bagažą bei naujausios metodinės medžiagos leidinių, nors, kaip patys „akademikai“ sakė, jie, nors buvo nusiteikę darbingai ir nuveikė nemažai, tačiau laiko praktiniams įgūdžiams tobulinti bei naujiems dalykams išmokti laiko kaip visuomet trūko.