Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai – vadovėlių autoriai ir vertintojai

Kalbėti ne tik savo vardu, prabilti savo balsu kitiems – tai Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojams Sigitai Zalitienei, Dariui Dumčiui, rašiusiems vadovėlį, ir Andriui Stortai, vertinusiam vadovėlį, ne tik būdinga, bet, regis, ir būtina. Jie tarsi savaime rinkosi tokį gyvenimo ir vadovėlių rašymo stilių, kuris leistų matyti, girdėti ir suprasti daug daugiau, negu duota vienam žmogui.

Pasirinkus šį būdą, tenka kalbėti ir už kitus, ir kitiems. Taip išaugo, o ir prasiplėtė jų – Sigitos, biologijos mokytojos ekspertės, kartu su kūrėjų komanda parašiusios biologijos vadovėlį 7 klasei (leidykla Šviesa), Dariaus, istorijos vyresniojo mokytojo, kartu su kitais istorikais, parašiusio istorijos vadovėlį 9 klasei (leidykla Šviesa), Andriaus, vertinusio fizikos vadovėlį 7 klasei (leidykla Baltos lankos) – gyvenimas.

Mokytojai atvirai kalba apie patį rašymo procesą – trejus metus, atiduotus redagavimui, idėjoms, kurios kaip paukštis juos nešė virš žodžių, teksto. Mokytojai mokėjo džiaugtis detale, minties atspindžiu, užuomina, nuotrauka. Trys mokytojai buvo intensyviai apsisprendę, biologijos ir fizikos vadovėliai jau parašyti, išleisti, įvertinti, pagal juos jau dirbama mokyklose, istorijos vadovėlis leidžiamas, jį vertins gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė.

O dabar apie mokomuosius vadovėlius.

Mokytoja Sigita teigė, kad rašyti vadovėlį ją paskatino mokiniai, tiksliau konkretus klausimas: „Mokytoja, kodėl Jūs nerašote vadovėlio? Jūs mokate gerai paaiškinti?“ Ilgai dvejodama Sigita sutiko parašyti vadovėlį, priimdama savo mokinių paskatinimą, laikydamasi etikos principų, remdamasi kriterijais. Tie kriterijai – tai patirtis ir dalijimasis. Dar pridurčiau – meilė. Meilė biologijai ir visoms jos teikiamoms gelmėms ir pokyčiams. Sunkiausias etapas – vadovėlio struktūros sukūrimas. Ilgai buvo galvota apie šiuolaikinį mokinį, jo įtraukimą į informacijos gausą, todėl bandė naują turinį išdėstyti glaustai, struktūruotai, vaizdžiai, dominančiai, priartinant prie kasdienės mokinio aplinkos ir gyvenimo. Ją vedė mintis apie tai, kaip praturtinti biologijos vadovėlį Lietuvos kontekstu, kaip paskatinti domėtis plačiau, kaip pritaikyti vadovėlio temų struktūrą savarankiškam mokinio mokymuisi, praleidus pamoką, kaip padėti skirtingų gebėjimų mokiniams ir atskleisti skirtingas kompetencijas. Kūrėjų komandai ieškoti atsakymų į kilusius klausimus padėjo doc. dr. Kęstutis Skauminas, gydytojas neurochirurgas, Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Šviesos leidyklos metodininkai. Kitas procesas – turinio planavimas, įdomybių paieška, paveikslų, užduočių kūrimas. Dar toliau – darbas su redaktoriumi, konsultantais, recenzentais, maketuotojais. Tada vadovėlį vertina lietuvių kalbos komisija, lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, NŠA.

Andrius vertino fizikos vadovėlį 7 klasei. Vertinimas tęsėsi vieną mėnesį, mokytojas lygiagrečiai jį išbandė per savo pamokas. Brandino mintį tapti kito fizikos vadovėlio bendraautoriumi. Andrius yra atviras ir iš Baltų lankų leidyklos tikisi sulaukti kvietimo, o šiuo metu koncentruojasi į kitas veiklas – į klasės vadovo ir auklėtinių bendrą darbą, juos prusina teatru ir mokymusi apie paauglystę ir psichologiją.

Dariaus mintis parašyti vadovėlį siekia pedagoginę praktiką. Jį prisiminusi Jūratė Litvinaitė, mokytoja ekspertė, pakvietė dalyvauti nacionalinėje istorikų – lituanistų konferencijoje. Darius kartu su istorijos mokytojais apklausė apie tūkstantį Lietuvos mokyklų mokinių, buvo klausta apie jų požiūrį į istoriją ir tautiškumą. Mokytoją žavėjo galimybė dirbti kartu, toliau turėti bendros veiklos su gerai pažįstamais profesionalais. Patiko ir tai, kad tai turėjo būti darbas seniausioje mokyklinę literatūrą kuriančioje leidykloje Šviesa. Jam imponavo mokytojos Jūratės pasiūlytas konceptas – Lietuvos istorijos integravimas į pasaulio istoriją. Anksčiau istorijos buvo mokoma kitaip – iš pradžių pasaulio, tada – Lietuvos istorijos. Mokiniams galėjo atrodyti, kad istoriniai procesai Lietuvoje vyksta kažkaip kitaip, kad tai – tarsi atskiri dalykai ir panašiai. Kūrėjų komanda rado kitą sprendimą – pažiūrėti ir padiskutuoti apie tai, kaip su panašiais iššūkiais „susitvarkė“ praeityje gyvenusios kartos. Dėl to ir sakoma, kad istorija – gyvenimo mokytoja. Šis istorijos vadovėlis būtent apie tai.

Mokytojai savo vadovėliuose kartu su kitais bendraminčiais klausia ir atsako apie žmogų, vertybes, mokslą, visuomenę. Viskas, atrodo, taip paprasta. Kad tai įrodytum, reikia parašyti vadovėlį. Tiesiog parašyti.