Trakų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje – saugaus elgesio su šunimis paskaita

Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius dalyvavo Lietuvos kinologų draugijos (LKD) vaikų kūrybos konkurse „Vizgu vizgu: VEISLINIS ŠUO – kurį pasirinkčiau?“, todėl kaip prizą gavo galimybę surengti saugaus bendravimo su šunimi paskaitą vaikams. Susitikimą vedė LKD Mokymo centro atstovė Dovilė Masalskaitė ir Ugnė Jurytė su šunimi Kuna, dalyvaujančiu kaniterapijos užsiėmimuose.

Jaunieji bibliotekos lankytojai džiūgavo knygų erdvėje sutikę keturkojį. Vaikai buvo supažindinti su terapijos egzaminą išlaikiusia kalyte Kuna, leido šiai apsiprasti su nauja aplinka, supratingai suteikė jai erdvės ir aktyviai klausėsi D. Masalskaitės paskaitos „Saugus bendravimas su šunimi“. Vaikams buvo rodoma pateiktis apie šunų veisles ir jų priešistorė bei vaidmuo žmonijos istorijoje, jie sužinojo apie šunų priežiūrą, dresiravimą bei psichologiją ir net apie tai, kaip šuo suvokia sąvoką ŠEIMA. Žmonių ir šunų santykis išsiskiria abipusiu noru bendrauti, juntamu terapiniu poveikiu žmonėms, ypač vaikams, suteikia saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Tad, kaipgi bendrauti saugiai su šunimi? Kaip suprasti, kad šuo nusiteikęs draugiškai?

Susirinkę dalyviai gerai įsiminė tai, kad norėdami paglostyti svetimą šunį, pirmiausia privalo atsiklausti šuns šeimininko, kadangi jis yra už augintinį atsakingas asmuo. Šeimininkui leidus, atpažįstant šuns siunčiamus kūno signalus, galima pamažu priartėti prie gyvūno. Šitaip formuojamas abipusis socialiai atsakingas elgesys visuomenėje bei kuriami sveiki bei pagarbūs santykiai tarp žmonių ir gyvūnų. Vaikai, norėdami paglostyti Kuną, pirmiausia turėjo užduoti klausimą vedlei: „Ar galima paglostyti Jūsų šunį?“. Pajutusi kiekvieno vaiko rankytės švelnų  prisilietimą, Kuna žaismingai paieškojo vaikų nosyčių bei parodė susirinkusiai auditorijai, kokių triukų moka.

Edukacinės paskaitos metu jaunieji dalyviai sužinojo, kokiais atvejais negalima glostyti svetimo šuns, pavyzdžiui, kai jis viešoje vietoje paliktas (pririštas), kai miega, valgo ar yra su savo mažais palikuonimis. Vaikai išgirdo svarbiausius aspektus, kaip elgtis, jeigu svetimas šuo pats atėjo į kontaktą ar net pargriovė – pagrindinė esminė taisyklė – išlikti ramiam. Kai norime sau ir gyvūnui suteikti saugumo jausmą, turime patys skleisti ramybę. Taip pat susirinkusieji sužinojo ir tai, kad geltonas kaspinas, prisegtas prie šuns pavadėlio, nėra tiesiog gražus papuošalas – tai įspėjamasis ženklas aplinkiniams, kad šuniui dėl tam tikrų priežasčių reikalinga erdvė, todėl kontakto geriau vengti tiek dėl savo, tiek dėl šuns gerovės.

Įdomi ir pačios Kunos istorija. Jos gyvenimas, atkeliavus į Ugnės namus iš prieglaudos, bėgant laikui ir dedant pastangas tapo daugiau nei prasmingas. Kuna lankė dresūros užsiėmimus, buvo atsakingai socializuota, mokyta įvairių triukų, išlaikė terapinio šuns egzaminą. Dabar, kiek leidžia jų laisvalaikis, Ugnė ir Kuna pasinėrė į kaniterapija. Apie savo kalytę Kuną U. Jurytė parašė knygą. Tai, ko gero, vienas iš gražiausių būdų išreikšti meilę ir dėkingumą savo augintiniui.

Balandžio 24 d. kiekvienas iš mūsų taip pat gali skirti daugiau dėmesio savo keturkojui ir jį palepinti – juk tai oficiali Šuns diena. Biblioteka drauge su LKD kviečia visus pasidžiaugti savo augintiniais, padėkoti jiems už tai, kad jie keičia mūsų gyvenimus, gydo sielą, bei atvykti pasigrožėti respublikinio vaikų kūrybos konkurso darbelių paroda „Vizgu vizgu: VEISLINIS ŠUO – kurį pasirinkčiau?“ Vaikų literatūros skyriuje.