Trakai: pokyčių daug, proveržis nemažina apsukų

Ne tik pokyčiai, bet ir rezultatai. Taip būtų galima apibūdinti pastarąjį metą tiek Trakų, tiek visos seniūnijos gyvenime. Užtenka palyginti, kas pasikeitė per metus, ir tampa akivaizdu, jog gyvename geriau, kokybiškiau, šiuolaikiškiau.

Rajono vadovai, surengę išvykų ciklą po rajono seniūnijas, šį maratoną baigė Trakų seniūnijoje. Šią savaitę rajono vadovai ne vieną, o dvi dienas lankė Trakų seniūnijos staigas ir organizacijas, kad iš pirmų lūpų išgirstų, kas padaryta ir ką dar reikėtų nuveikti. Išvykoje dalyvavo rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, merės patarėjas Tomas Romaška, savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius, direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič.

Vienas iš požymių, kad Trakai ir jų apylinkės yra gera vieta gyventi, kurti savo ir vaikų ateitį – tai gerai sutvarkyti vaikų darželiai, jų aplinka ir kokybė. Lankytasi trijuose – Bražuolės, Trakų „Ežerėlio“ bei „Obelėlės“ vaikų darželiuose, kuriuose jauku, pasirūpinta viskuo, ko reikia šiuolaikiškoms mažųjų ugdymo įstaigoms.

Tačiau darželiuose nesėdima sudėjus rankų. Bražuolės darželio darbuotojai ir vaikų tėveliai svajoja apie salę, kur mažieji galėtų sportuoti, rengti koncertus, kitus užsiėmimus. Apžiūrėjus patalpas buvo svarstoma, kur salę geriau įrengti – rūsyje ar pristačius priestatą. Tuo tarpu „Ežerėlis“ pavasarį baigs tvarkyti aplinką, o „Obelėlė“ rudeniop įrengs naujas patalpas ir priims naują papildomą vaikų grupę. Eilės į darželius tirpsta iš lėto, todėl tai – puiki ir laukiama naujiena.

Keičiasi, modernėja ir Trakų pradinė mokykla, Trakų bei Vytauto Didžiojo gimnazijos Į jas investuojama nuolat – tiek projektinės, tiek savivaldybės, tiek ir pačių mokymo įstaigų lėšos. Tiesa, Vytauto Didžiojo gimnazijoje yra ne viena klasė, kuri kapitaliai neremontuota nuo tuo laikų, kai mokykla buvo pastatyta, o tai yra praėjusį šimtmetį.

Iš viso Trakų švietimo įstaigų infrastruktūros gerinimui buvo skirta 159,5 tūkst. eurų.

Didžiausi pokyčiai – Trakų meno mokykloje, nes pastatas, esantis senamiestyje, yra kapitaliai remontuojamas ir rekonstruojamas. Yra uždengtas naujas stogas, palėpėje bus įrengti keli kabinetai, tvarkomas pastato vidus. Pastatas rekonstruojamas per bendrą projektą su Lenkija ir planuojamas baigti kitąmet. Mokykla kol kas išsikėlusi į kitas patalpas, tačiau mokymo ir kūrybos procesas vyksta labai intensyviai.

Rajono vadovai taip pat apsilankė Trakų kultūros rūmuose, viešojoje bibliotekoje, kur taip pat labai aktualus atsinaujinimas, nes pastatas senas, pasenęs ir moraliai. Buvo svarstoma, kad šiemet reikia atnaujinti kultūros rūmų fojė arba didžiąją salę. Netrukus savivaldybė ketina skelbti kūrybinį rūmų rekonstrukcijos architektūrinių sprendinių konkursą, vėliau bus rengiamas techninis projektas, po to pereita prie konkrečių viso pastato rekonstravimo darbų.

Kokiomis sąlygomis dirbama, kokių pokyčių laukiama, kalbėta apsilankius Trakų rajono kūno kultūros ir sporto, Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio, Trakų paramos šeimai ir vaikams, Trakų globos ir socialinių paslaugų centruose, Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje, Trakų turizmo informacijos centre, Trakų pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Trakų rajono priešgaisrinėje gelbėjimo įstaigoje.

Šio dvi dienas trukusio vizito apibendrinimu buvo pasidalinta rajono savivaldybės didžiojoje salėje kovo 13 dieną vykusiame susitikime su gyventojais, kuriame netrūko diskusijų, pasisakymų, svarstymų. Juolab, kad kalbėta ne tik apie tai, ką turime, kuo gyvename, bet ir apie tai, kas bus įgyvendinta ateityje.

Tokią apžvalgą bei tam tikras įžvalgas pateikė savivaldybės administracijos direktorius D. Kvedaravičius. Jis pažymėjo, kad pernai buvo baigtas vienas iš pastarojo meto stambiausių investicinių projektų – Trakų trijų gatvių – Vilniaus, Aukštadvario ir Gedimino – rekonstrukcija. Nors iš pradžių buvo baiminamasi dėl eismo moderniais turbo žiedais, tačiau dabar jau įsitikinta saugumo privalumais, puikia dviračių, šaligatvių ir kita gatvių infrastruktūra.

Vietoje nestovi ir kitas didelis projektas – Trakų aplinkkelio įrengimas. Įgyvendinti parengiamasis bei rengimo etapai, apimantys žemės paėmimą visuomenės poreikiams procesą.

Trakiečius ir miesto svečius, žinoma, džiugins planuojami Lukos (Bernardinų) bei Totoriškių ežerų pakrančių pėsčiųjų-dviračių takų statybos, Vilniaus ir Trakų rajonų sujungtų dviračių takų projektai. Netrukus bus baigtas Trakų daugiafunkcis sporto aikštynas Birutės gatvėje, artimuose planuose – Trakų gimnazijos sporto salės rekonstrukcija į 350 vietų daugiafunkcę sporto salę. Be to, pradedamas rengti Trakų miesto darnaus judumo planas.

Pernai buvo baigta amžiaus statyba vadinta Salkininkų socialinio būsto rekonstrukcija, tad duris atvėrė šiuolakiškai, jaukiai įrengti 16 butų.

Nemažai ateities pokyčių žada Trakų rajono bendrojo plano keitimas, kurį ketinama baigti iki šių metų pabaigos. Labai svarbus miestui pernai parengtas ir jau derinamas su Kultūros paveldo departamentu Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų sutvarkymo projektas . Dar vienas reikšmingas – Trakų senamiesčio tvarkymo planas – prieš kelias dienas aptartas su Kultūros paveldo departamento, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovais. Šie nauji teritorinio planavimo dokumentai aiškiau ir konkrečiau nurodys, ką ir kur tam tikrose teritorijose galima plėtoti, įrengti.

Gyventojams labai svarbu ir tai, kad iki 2018 m. pabaigos planuojama užbaigti sklypų suformavimą nuosavybei atkurti. Gyventi patogiau, švariau, padės plėtojama komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra. Numatyta rekonstruoti esamas ir įrengti 14 naujų komunalinių atliekų aikštelių, bus įrengiami požeminiai, pusiau požeminiai ir antžeminiai komunalinių atliekų konteineriai. Projektavimo-rangos darbų sutartį ketinama pasirašyti šių metų antrąjį ketvirtį. Numatyta praplėsti Serapiniškių kapinių teritoriją, ten pastatyti ir kolumbariumus.

„Matome, kad pokyčiai ir jų įvairovė – istoriniame mieste, jo apylinkėse ir yra tai, ko labiausiai laukia gyventojai. Žinoma, ir veiklos rezultatų, ir galimybių jiems pasiekti norėtume daugiau. Vis dėlto, akivaizdu, kad gyvenimas keičiasi į gerąją pusę su nemažu pagreičiu. Ir tai yra svarbiausia“, – susitikime su gyventojais tvirtino rajono savivaldybės merė E. Rudelienė.

Savo ruožtu administracijos direktorius D. Kvedaravičius pageidavo, kad patys gyventojai būtų aktyvesni, teiktų siūlymus, nuomones, kaip jie norėtų gyventi.