Bauginanti apklausa: po „Brexit“ lietuviai į Tėvynę grįžti nesiruošia, daugiau nei pusė verčiau taps britais

Didžiosios Britanijos atskyrimo nuo Europos Sąjungos (ES) arba „Brexit“ procedūros tik įsibėgėja. Dėl šių procesų nerimauja ne tik dalis Europos lyderių, bet ir Didžiojoje Britanijoje geresnio gyvenimo susikurti atvykę užsieniečiai. Ne išimtis – ir Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenantys ir dirbantys lietuviai.

Sugrįžti „Brexit“ paskatins tik mažumą

Pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje „BREXIT ir Lietuvos piliečių Jungtinėje Karalystėje interesai“ dalyvavęs Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Marius Raugalas pristatė JK gyvenančių ir dirbančių lietuvių apklausą apie „Brexit“ įtaką jų ateičiai, kuri atskleidė bauginančias lietuvių emigrantų nuotaikas. Tai pripažino pats M. Raugalas. „Skaičiai tikrai šokiruoja“, – teigė Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas.

2017 m. kovo mėnesį atliktoje internetinėje apklausoje dalyvavo 1157 lietuvių. Apie 30 proc. respondentų gyvena Londone, 70 proc. – kituose JK miestuose. Du penktadaliai apklaustųjų lietuvių dirba nekvalifikuotą darbą, šiek tiek daugiau negu trečdalis dirba pagal specialybę. Didžioji dalis – 61 proc. respondentų yra 25-39 m. amžiaus.

Apklausos rezultatai parodė, kad 77 proc. Lietuvių nerimauja dėl savo teisių išsaugojimo po „Brexit“ proceso baigties. Net 55 proc. apklaustų lietuvių mano, kad „Brexit“ paskatins juos siekti D. Britanijos pilietybės, net jei dėl to jie praras Lietuvos pilietybę. Tik 7 proc. apklaustų mūsų tautiečių, kaip rodo tyrimas, tikina, kad D. Britanijos atsiskyrimas nuo ES juos paskatins grįžti į Lietuvą. 21 proc. teigia, kad „Brexit“ veikiau jau juos privers išvykti į kurią nors kitą šalį, bet ne Lietuvą.

Apklausa, kaip pasakojo M. Raugalas, taip pat atskleidė, kad 75 proc. apklaustųjų lietuvių mano, kad Lietuvos pilietybės išsaugojimas yra svarbus. 81 proc. respondentų tikino, kad Lietuvos pilietybės išsaugojimas yra svarbus „iš praktinės pusės“. 78 proc. pripažino, kad Lietuvos pilietybę verta išsaugoti „iš simbolinės pusės“.

„Ką visos šitos įžvalgos mums pasako? Lietuviams Jungtinėje Karalystėje lietuvybės išsaugojimas yra labai svarbus, tačiau aplinkybės, šiuo atveju – „Brexit“ ir visa nežinomybė, plaukianti iš to, daugumą jų gali priversti ar paskatinti siekti Didžiosios Britanijos pilietybės, vien siekiant apsaugoti savo teises, galimybes studijuoti, dirbti, gauti pensijas“, – tyrimo išvadas apžvelgė M. Raugalas.

„Neturint šiems žmonėms galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybės, mūsų valstybė rizikuoja prarasti tūkstančius savo piliečių. Turiu omeny ne tik praktinį, bet ir emocinį ryšį. Tai, mano manymu, tiesiog mažina tą tikimybę, kad jie čia grįš, pritaikys savo patirtį, mokės mokesčius, kurs darbo vietas ir kitaip prisidės prie Lietuvos gerovės“, – aiškino Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas.

Lietuviai „įšoko“ į šiurpų dešimtuką

Diskusijoje Seime dalyvavusi JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė pabrėžė, kad su „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai, kurių yra apie 170 tūkst. apsiprato, tačiau nerimas juos vis dar valdo.

„Brexit“ smogė labai netikėtai. Staiga išorinė ir ypač vidinė žmonių ramybė baigėsi. [...] Prasidėjo procesai, informacijos apsikeitimas, diplomatiniai susitikimai ir diskusijos. Emocijos tarsi aprimo. Neaprimo tik šokas kurį patyrė viso pasaulio lietuviai, o, pirmiausia, Jungtinės Karalystės lietuviai“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė. Ji neslėpė, kad šiandien D. Britanijos lietuviai neretai pasijunta didžiosios tarptautinės politikos įkaitais.

„Pasakysiu dar skaudžiau – ne tik politiniais, bet ir kriminalinio pasaulio įkaitais“, – pabrėžė JK lietuvių bendruomenės vadovė ir pridūrė turinti omeny šiuolaikinės vergystės problemą, tai yra prekybą žmonėmis, siekiant ekonominės naudos. Anot jos, šiandien D. Britanijos valdžia skaičiuoja apie 13 tūkstančių žmonių, kurie yra šiuolaikinės vergystės aukos. Kaip teigė D. Asanavičiūtė, lietuviai papuola į šią kraupią statistiką. „Lietuvos piliečiai papuola į pirmą dešimtuką išnaudojamų vergų. Įsiklausykite: per praėjusius metus Jungtinės Karalystės teismus dėl vergystės pasiekė tik trys bylos“, – teigė D. Asanavičiūtė.

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės, turintys laikinojo migranto statusą, yra kelis kartus sunkiau identifikuojami kaip prekybos žmonėmis aukos. D. Asanavičiūtės teigimu, dėl „Brexit“ ši problema gali paūmėti, mat D. Britanijai atsiskyrus nuo ES, tarptautinės teisėsaugos institucijos vergystės problemoms gali neskirti tiek dėmesio, kaip skiria dabar. „Kaip „Brexit“ pasekmė galimai Jungtinė Karalystė gali nebebūti „Europol“, „Eurojust“ ir kitų teisėsaugos struktūrų dalimi“, – tikino D. Asanavičiūtė.

Apeliavo į Seimo daugumą

JK lietuvių bendruomenės vadovė diskusijoje Seime nepraleido progos akcentuoti ir kone svarbiausią užsienyje gyvenančių lietuvių klausimą, tai yra Lietuvos pilietybės išsaugojimą.

Šiai temai D. Asanavičiūtė pasitelkė skaičius. Anot jos, vidutiniškai per metus JK rezidento arba nuolatinio gyventojo statuso prašydavo 25 tūkst. žmonių, kurių daugiausiai buvo iš trečiųjų šalių atvykę žmonės.

Pasak D. Asanavičiūtės, 2016 metų rugsėjo mėnesio duomenimis, prašančiųjų nuolatinio gyventojo statuso JK buvo apie 150 tūkstančių žmonių, [...] iš Europos Sąjungos – beveik 83 tūkstančiai. D. Britanijos pilietybę, anot jos, vidutiniškai gaudavo per metus apie 15 tūkstančių Europos Sąjungos piliečių.

„Ketvirtadalis lietuvių galimai gali pakeisti pilietybę. Todėl Lietuvai prarasti 50, kad ir 30 tūkstančių savo piliečių yra labai didelė prabanga“, – perspėjo D. Asanavičiūtė.

„Savo piliečių išsaugojimas yra valstybės reikalas ir valstybės prioritetas. Šioje vietoje mes nebegalime tik kalbėti, nes kalbėta jau nuo 2003 metų. Mes laukiame konkrečių veiksmų“, – tikino D. Asanavičiūtė. JK lietuvių bendruomenės lyderė, kreipdamasi į Seimo daugumą, tikino, kad svarbiausia, jog Lietuvos pilietybę išsaugotų visi užsienio lietuviai.

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad parlamente įregistruotos Pilietybės įstatymo pataisos, pagal kurias dvigubą (daugybinę) pilietybę galės turėti ir tie asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ar NATO organizacijai priklausančių valstybių pilietybę. Šias pataisas pasirašė daugiau negu 100 parlamentarų. Vis dėlto, šias pataisas kritikuoja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, įstatymo projektas prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams, pagal kuriuos plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.

Gytis Pankūnas | Alfa.lt