Tradicinių amatų centre – pakuoniškių paroda, skirta mokyklos 200 metų jubiliejui

VšĮ „Meninė drožyba“ direktorius, medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas pažadėjo ir ištesėjo – kiekvieno mėnesio 13 -oji diena Tradicinių amatų centre skirta pristatyti kūrybingam jaunimui ir jo darbams.

Vasario 13 – osios popietę šio centro parodų galeriją užplūdo Pakuonio pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, bendruomenės atstovai, svečiai. Algimanto kolega medžio skulptorius, šios mokyklos dailės ir technologijų mokytojas Kęstutis Grigonis kartu su daugiau nei dvidešimčia jaunųjų bendraautorių atidarė tapybos, skulptūros, drožybos, kaukių, gamtoje randamų medžio „formų“, kitomis technikomis atliktų darbų parodą „Šaknys“, kuri skirta Pakuonio pagrindinės mokyklos 200 metų jubiliejui.
Kaip pastebėjo Amatų centro šeimininkas A.Sakalauskas, visame pasaulyje vyksta menininkų judėjimas, skatinantis sugrįžimą prie savo tautos ir kultūros šaknų, jame dalyvaujantis medžio skulptorius Kęstutis Grigonis šią mintį perteikia ir savo mokiniams. Jo nuomone, labai svarbi ir prasminga misija atitraukti jaunimą nuo kompiuterių ir mobiliųjų, padrąsinti jį imtis teptuko, kalto ar kito įrankio ir išlaisvinti savyje glūdinčius kūrybinius pradus.
Parodos pavadinimas – simbolinis ir daugiaprasmis. Į tai dėmesį atkreipusi mokyklos direktorė Audronė Vaicekauskienė parodos atidaryme klausė: „Kas būtume mes be savo tautos istorijos, giminės ir šeimos šaknų?“ Jos teigimu, Pakuonio miestelis, parapija, mokykla šiemet minės gražias sukaktis, tad gegužės 25 d. mokykloje vyksianti jubiliejinė šventė pakuoniškiams bus puiki proga pamąstyti apie savo krašto istoriją, apie tai, kas jiems suteikė tvirtą pagrindą, suformavo stuburą ir vertybes. Prisiminti mokytojus ir mokinius, tarpusavyje persipynusias šaknis…
Pasak parodos iniciatoriaus, mokytojo metodininko K.Grigonio, lankytojų vertinimui pateikiami daugiausia pastaraisiais metais sukurti darbai, visgi iš pagarbos praeičiai eksponuojamas ir vienas kitas išsaugotas anksčiau besimokiusiųjų darbelis, tiesa, jų autorių pavardės likusios nežinomos. O mokė juos mokytojas Danielius Žvirblis, kurio žentu ir savotišku tradicijų puoselėtoju tapo mokytojas Kęstutis.

Mokyklos direktorė A.Vaicekauskienė savo kolegai K.Grigoniui negailėjo šiltų žodžių. Ji pasakojo, kad neformaliojo ugdymo, technologijų pamokų, vasaros stovyklų metu su bendraminčiais ir mokiniais buvo sukurta nemažai išliekamąją vertę turinčių darbų: paveikslų, skulptūrų, suolelių, kurie puošia mokyklos erdves, parapijos namų aplinką; įrengta lauko klasė; pagal jo eskizą kuriama mokyklos jubiliejui skirta skulptūra. Mokyklos vadovė prisipažino, kad, rinkdama duomenis parodai, buvo nustebinta, kiek daug ji nežino apie savo bendradarbį, kaip apie kūrėją. Nuo 1990 metų, kai susidomėjo medžio drožyba, iki šiol jis atstovavo savo kraštui ir Lietuvai beveik 40 -tyje pasaulio šalių, kur lietuvių tautodailės tradicijas pristatė simpoziumuose, konkursuose ir parodose. Linkėdama Kęstučiui įkvėpimo, direktorė jam įteikė padėką už gebėjimą kurti, meilę menui bei vaikų kūrybinį ugdymą.
K.Grigonį ir jaunuosius autorius sveikino ir Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas, Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, Pakuonio seniūnijos seniūnas Antanas Keturakis, kuriems, beje, teko garbė savotišku būdu atidaryti parodą: paėmę į rankas kaltą ir tvoklę, jie lentoje išdrožė po medžio skiedrą.
Bendradarbiavimu su Kęstučiu Grigoniu pasidžiaugė ir Pakuonio miestelio bibliotekos vyr. bibliotekininkė Marytė Žaromskienė. Jos teigimu, mokytojas su mokiniais yra nuolatinis bibliotekoje rengiamų parodų lankytojas. Ji vylėsi, kad pamatyti profesionalių dailininkų darbai jiems tapo įkvėpimo šaltiniu ir pavyzdžiu.

Dalyvavimu parodoje džiaugėsi ir patys mokiniai. Tiesa, kai kurie, paklausti apie pirmuosius viešumoje eksponuojamus darbus, kiek kuklinosi. Pasakojo tik, kad piešti ar drožti medį patinka. Atviresnė buvo vyresnėje klasėje besimokanti Samanta, kuri renginio dalyviams pristatė mokyklos istoriją ir atliko kelias dainas. Mokinė pasakojo apie tai, kaip susipažinus su mokytoju Kęstučiu, aplankė kūrybinės laisvės pojūtis. Todėl ji piešia ne tik pamokų metu, bet ir laisvalaikiu, per atostogas. Pasvarsto ir apie tai, galbūt galėtų su menu susieti ir savo ateitį. Samanta neslepia, kad jai įtaką neabejotinai padarė pasirinktai sričiai nuoširdžiai atsidavęs pedagogas, kuris kantriai ir įdomiai perteikia mokiniams savo žinias.
Dalė Lazauskienė