Tradicinis Mikelio prizas - tremties metraštininkei ir Ramunyno įkūrėjai

2017 m. gegužės 15 d. 16 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje bus įteiktas tradicinis Šiaulių kraštotyros draugijos Mikelio prizas už nuopelnus kraštotyros veikloje.

2017 m. minime Šiaulių kraštotyros draugijos įkūrimo 90-ąsias metines. Suvokdami tautos praeities ir kultūros paveldo išsaugojimo svarbą, grupelė Šiaulių šviesuolių su Peliksu Bugailiškiu priešakyje 1923 m. įsteigė ,,Aušros“ muziejų, o 1927 m. gegužės 15 d. – Šiaulių kraštotyros draugiją, taip pradėdami iki šiol trunkantį kraštotyros sąjūdį Šiauliuose. Kraštotyros veikla mieste išgyveno įvairius laikotarpius – nuo klestėjimo ir ypač aktyvios veiklos prieškaryje – kraštotyrininkai kartu su muziejininkais rengė ekspedicijas, rinko muziejines vertybes, aprašomąją medžiagą, bendradarbiavo leidžiant pirmąjį Lietuvoje kraštotyrai skirtą žurnalą ,,Gimtasai kraštas“ – iki veiklos nutraukimo 1940 m. Po karo ,,Aušros“ muziejininkų ir miesto mokytojų dėka kraštotyros sąjūdis Šiauliuose buvo atgaivintas. Nors 1961 m. įsteigta Lietuvos SSR kraštotyros draugija buvo ideologizuota, tačiau tai daugiausia atsispindėjo jos vadovavime ir reprezentacijoje, o tikrieji kraštotyrininkai ir toliau tyliai dirbo istorinio paveldo kaupimo ir tyrimo darbą, dažnai balansuodami ant legalaus ir, to meto supratimu, nelegalaus darbo ribos. Kraštotyros veikla tuo metu buvo apėmusi miesto įmones, organizacijas, mokyklas, aktyviai reiškėsi ir tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsinaujino ir kraštotyros darbas, ir pati organizacija. Pradėtos tyrinėti aktualios genocido, tremties, rezistencijos, tautinės kultūros ir kitos sovietmečiu draustos temos, atrastos naujos darbo formos – nuo 1995 m. mieste veikia Jaunųjų mikeliukų mokykla. 2003 m. draugija susigrąžino prieškarinį pavadinimą – Šiaulių kraštotyros draugija (ŠKD). Draugijos 90-mečio sukakčiai skirta paroda iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių eksponuojama Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27).

Viena ryškiausių ŠKD tradicijų – Mikelio prizo teikimas. Prizo pavadinimas kilo nuo prieškariu Mikeliais pavadintų kraštotyrininkų. Nuo 1989 m. kasmet su nedidelėmis pertraukomis prizas įteikiamas labiausiai nusipelniusiam kraštotyrininkui.

Šiais metais prizas už tremties temos įprasminimą kraštotyros darbuose, geros nuotaikos muziejaus – Ramunyno  – įkūrimą bus įteiktas kraštotyrininkei, kolekcininkei, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai Nijoliai Kasparavičienei.

Iš tremties Sibire, Krasnojarsko krašte, tėvai Nijolią (vado galūnė – Sibiro tremties palikimas, lydintis visą gyvenimą), parsivežė neturinčią dviejų metų ir apsistojo Kairiuose šalia Šiaulių. Kairiuose Nijolia liko visam gyvenimui. Kairiai jai – gražiausia vieta žemėje: nuostabūs žmonės, ežeras, pušynas.

Baigusi tuometines Kairių aštuonmetę, vėliau – Šiaulių VII vidurinę (dabar – Šalkauskio gimnaziją) studijavo Šiaulių pedagoginiame institute (DABAR Šiaulių universitetas), kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1981 m. pradėjo dirbti Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, tapusioje vienintele darboviete, kurioje dirbo ir bibliotekininkės ir kraštotyrininkės darbą. Daugeliu atvejų jos darbas ir pomėgis sutapo. Ar gali būti geriau, kai darai tai, kas tau miela, – sako Nijolia. Tremtis – tėvų ir artimųjų išgyventas skausmas. 1992 m. ji įgyvendino norą, lydėjusį visą gyvenimą – aplankyti vietą, kurioje gimė. Tėvų statyto namo neberado, bet vietiniai prisiminė ten gyvenusius lietuvius – jos tėvus.

Daugelį metų rinko kolegų atsiminimus, dalyvavo įvairiose ekspedicijose, apkeliavo Kairių apylinkes ieškodama kryžių, stapteldavo prie kiekvieno kapo, aprašydama apylinkių kapinėse palaidotus žmones.

N. Kasparavičienė turi dar vieną pomėgį – kolekcionavimą: surinko gausią, per 3000 ramunių kolekciją ir įkūrė geros nuotaikos muziejų – Ramunyną.

SVARBIAUSI NIJOLIOS KASPARAVIČIENĖS DARBAI

Knyga

Povilas Višinskis laiko tėkmėje, sudarytoja N. Kasparavičienė. Šiauliai, 2014, 44 p.

Kraštotyros darbai

Ilgi tremties keliai [Rankraštis]: buvusių politinių kalinių ir tremtinių, dirbančių Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, atsiminimai. 1991, 53 lap.

Antroji ekspedicija į Karlagą [Rankraštis]: dienoraštis 1991 m. rugpjūčio 9–19 d. 1992, 64 lap.

Kalba Šiauliuose: kraštotyros darbas, skirtas Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus 10-mečiui. 1999, 36 l.

Povilo Višinskio atminimo įamžinimas Šiauliuose: kraštotyros darbas. 2000, 53 lap.

Povilo Višinskio atminimo įamžinimas: kraštotyros darbas. 2011, 84 lap.

Kairių seniūnijos kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, paminklai: kraštotyros darbas, skirtas Kairių bažnyčios 215-osioms metinėms, Balio Buračo 110-osioms gimimo metinėms, Šiaulių kraštotyros draugijos 80-mečiui. 2007, 105 p.

Kairių miestelio kapinės. Sąs. 1. 2013, 62 lap.

Kairių miestelio kapinės. Sąs. 2 : Kairių Senųjų kapinių kapaviečių aprašai. 2013, 52 lap.

Kairių miestelio kapinės. Sąs. 3 : Kairių Pušyno kapinių kapaviečių aprašai. 2013, 119 lap.

Kairių miestelio kapinės. Sąs. 4 : Kairių Naujųjų kapinių kapaviečių aprašai. 2013, 78 lap.

Publikacijos

Kairių bažnyčiai – 200, Laikas, 1992, birž. 10.

Okupacijos metų (1940–1945) leidiniai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje: 1864–1904–2004: teminis straipsnių rinkinys, sudarė ir parengė B. Maskuliūnas, Dž. Maskuliūnienė. Šiauliai, 2005, p. 200–209.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos senosios knygos, Knygotyra, 2011, t. 56, p. 274 – 300.

Brikas, Algimantas, Kraštotyrininkė susidomėjo miestelio kapinėmis, Šiaulių kraštas, 2013, lapkr. 11:

[Apie parengtą kraštotyros darbą „Kairių miestelio kapinės“].

Jono Vytauto Nistelio kolekcija Šiauliuose, Knygotyra, 2015, t. 65, p. 233–238.

Ko nėra istorijos vadovėlyje, Šiaulių kraštas, 2016, lapkr. 24, p. 2.

Baronienė, Daiva, Atminimo knygoje – Lietuvos kapinės, Lietuvos žinios, 2015, lapkr. 2
http://lzinios.lt/lzinios/gimtasis-krastas/atminimo-knygoje-lietuvos-kapines/211652

Vykdyti projektai

Keturi kart keturi (2014)

Projektas skirtas sukaktims paminėti:  110 m., kai Kairiuose lankėsi Povilas Višinskis ir Jonas Biliūnas.

Skaudūs istorijos puslapiai (2016)

Projektas skirtas 1941 m. birželio 14 d. trėmimų 75-osioms metinėms. Dalyvavo Ariogalos, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių gimnazijų moksleiviai. Rinkti tremtinių atsiminimai. Surengtas tarptautinis seminaras Tremties istorijos: naujosios kartos refleksijos ir bendrystės potyriai.