Tradicinė kraštiečių šventė Grybėnuose

Gimtųjų Grybėnų istorija skaičiuoja 365-uosius metus, kuomet kaimo vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltinuose.

Kas slypi po šia metų virtine? Per šimtmečius kraštas matė daug – gimimus ir netektis, šventes ir sunkius išbandymus, džiaugsmus ir rūpesčius. Kiekviena diena, kiekvienas laiko žingsnis įrašė naują eilutę į kaimo istoriją. Todėl šis kampelis brangus ir mielas čia gimusiems, vaikystės ir jaunystės metus praleidusiems ir dabar tebegyvenantiems kaimo žmonėms.

Pirmąjį šeštadienį po Žolinės grybėniškiai skubėjo į tradicinę kraštiečių šventę ,,Po gimtinės dangum“. Šiemet jau devintąjį kartą kaimo bendruomenė sukvietė visus pasibūti kartu, paspausti ranką seniai matytam draugui ir prisiminti drauge išgyventą nuotykį ar istoriją.

Šventė prasidėjo kaimo pradžioje. Bendruomenės pirmininkė Jolita Rimkovienė pasveikino susirinkusiuosius ir pakvietė kartu keliauti po ,,Prisiminimų stoteles“ – aplankyti seniausias kaimo pirkias, paklausyti pasakojimų apie praeitį, prisiminti čia gyvenusius žmones, nes ,,stovėdami ant 365-ųjų metų slenksčio turime progą pažvelgti atgal, įvertinti nueitą kelią ir pasisemti stiprybės iš tų, kurie kūrė mūsų krašto istoriją“.

Ką mena senosios kaimo pirkios

Pirmoji stotelė – etnografinė Abaravičių šeimos sodyba. Namai, kurių slenkstį mynė dauguma kaimo žmonių, statyti apie 1915–1920 metus. Čia buvo ir kolūkio kontora, biblioteka, ir daugelį metų – paštas. Netoli kelio yra šulinys, turėjęs gražią svirtį. O šaltas šulinio vanduo gaivino ir dabar tebegaivina ne vieną praeivį. Prisiminimais ir nematytomis nuotraukomis pasidalino šios sodybos šeimininkų anūkės Jūratė ir Nijolė Abaravičiūtės.

Dalyvius pasitikęs bobutės Elžbietos Meškėnaitės-Šalnienės anūkas Bernardas Šalna sakė, kad namas todėl išsilaikė iki šių dienų, nes statytas iš geros medienos, viduje tebėra išlikusi „rusiška“ krosnis. Bernardas pasakojo, kad čia mėgdavo vakaroti kaimynai, kortuoti iki išnaktų, o ,,nuo kalbų net lempa geso‘‘... Šiuose namuose jis, būdamas studentu, įrengė pirmąją nelegalią muzikinę radijo stotį ir vakarais čia rinkdavosi kaimo jaunimas. Be nuotraukų, susirinkusieji apžiūrėjo lenkų laikų ūkininko pažymėjimą, vokiečių išduotą originalų bobutės pasą, skirtą visai šeimai.

Dar vienos stotelės apie senąją kaimo mokyklą pasakojimą parengė Gražina Mackevičiūtė-Rėgalienė. Mokykla Juozapo (Juozo) Šalnos namuose įkurta po 1928 m. Viename namo gale buvo klasė ir mokytojos kambarys, kitame gyveno šeimininkai. Šiuose namuose gimė režisierius Giedrius Mackevičius. Nebeliko senojo namo. Liko tik akmenys, žymintys namo pamatus, alyvų krūmas, kuriame stovėjo kryžius, ir tų dienų amžininkų gražiausi prisiminimai apie šią mokyklą ir mokytojus.

Keliautojų dėmesį visada traukia seniausias kaimo namas – visiems žinomas kaip Panavų sodyba. Statytas apie 1860 m. Čia gimė Antanas ir Stasė Panavai. 1951 m. Panavų šeima ištremiama. Sugrįžę iš tremties jie apsigyveno Vilniuje. Nepriklausomybės metais atgavę gimtuosius namus, juos remontavo, tvarkė ir stengėsi išsaugoti autentiškumą.

Daugelį metų sodyba glaudė visus, kam to reikėjo. Šioje pirkioje 1939 m. buvo įsikūrusi Lietuvos pasienio policijos būstinė, vėliau – septynmetės mokyklos klasė, klubas-skaitykla. Čia kurį laiką gyveno mokytojai Marija ir Antanas Vakulskai, pirmininko Andriejaus Koženkovo šeima ir kt.

Sodybos istoriją papasakojo ir parodą surengė Panavų giminaitė Laura Šalnaitė. Visi galėjo apžiūrėti keletą architekto Antano Panavo darbų, taip pat jo sudarytą 1939 m. kaimo ūkininkų sąrašą su pavardėmis ir pravardėmis, nuotraukų, išsaugotą originalią Švč. Marijos statulėlę.

Paskutinė prisiminimų stotelė – kaimo biblioteka. Kaip pasakojo bibliotekininkė Dalia Koršul, Grybėnuose biblioteka įkurta 1952 m. Keliavusi iš vienų namų į kitus, nukentėjusi nuo gaisro, dabartiniame pastate veikia nuo 1966 m. Šiuo metu bibliotekos fonde yra apie 3 000 knygų. Tai ne tik knygos lentynose. Tai vieta, kur kiekvienas gali užsukti dienos metu, sužinoti pasaulio naujienas, išspausdinti dokumentą ar tiesiog pasišnekučiuoti su kaimyne ir išgerti puodelį arbatos. Susirinkusieji apžiūrėjo biblioteką, čia veikiančias parodas, susipažino su Grybėnų bibliotekos metraščiu, kitais aplankais.

Šventė tęsiasi

Pakeliavę laiku, visi susirinko prie bendruomenes namų. Čia laukė šventinis koncertas, verdama žuvienė ir vaišių stalas. Smalsiausieji galėjo apžiūrėti bibliotekininkės D. Koršul parengtą parodą ,,Grybėnų krašto istorija nuotraukose“ ar surasti savo ir kaimyno namus dideliame stende ant pastato sienos. Kaimo nuotrauka šiam stendui pasidalijo Greta Pikutienė.

Seimo narys Gintautas Kindurys pasidžiaugė gražia ir prasminga šios dienos įžanga, nes ,,susitikimai prie istorinių namų, kur kiekvienas jų turi savo sielą, žmones, savo istoriją, kurios nevalia užmiršti, – ypatingi. Dėkoju už tradicijų tęsimą. Skaičiuodamas metus nuo vieno kraštiečių susitikimo iki kito, linkiu, kad tie metai būtų geri, sėkmingi, kad visi kitąmet vėl susitiktume šioje šventėje. Parsineškite gerą nuotaiką ir pasidalinkite su tais, kurie neatėjo. Džiugu, kad esate ta bendruomenė, kuri sugeba sueiti kartu, sutarti, būti pilietiška. Didžiuokitės, kad esate grybėniškiai, kad esate graži Lietuvos dalis.“

Linkėjimus šventės organizatoriams, dalyviams ir svečiams nuo scenos taip pat siuntė seniūnas Drąsutis Jelinskas, Palūšės kaimo bendruomenės tarybos narė Nijolė Krickienė, kviesdami nepamiršti šios šventės, toliau ją puoselėti, džiaugtis kiekviena diena, neprasti kūrybingumo ir išmonės. O vietos veiklos grupės pirmininkė Rasa Turbilienė pasidžiaugė bendruomenės veikla ir paragino į tokias šventes kviesti vaikus ir vaikaičius, nes prisiminimai atgyja jaunose širdyse ir po daugelio metų į savo kraštą kviečia sentimentai.

Linksmoji dalis

Šventės vakarą vainikavo koncertinė programa. Atlikėjai – ir senjorai, ir jaunimas, tarsi patvirtindami, kad tradicijos gyvos ir perduodamos iš kartos į kartą. Kanklininkės Vilijos Averkaitės atliekamos melodijos skambėjo švelniai ir nostalgiškai, primindamos apie mūsų tautos muzikines šaknis, o Vilius Kardelis su akordeonu žavėjo savo energija ir muzikalumu. Augustas Butkevičius ir Aurimas Povilėnas iš Utenos griežė Peterburgo armonikomis nuotaikingas melodijas ir kvietė visus kartu dainuoti ir šokti. Jaunas perspektyvus dainininkas Pijus Valinčius savo balsu sugebėjo sukurti ypatingą nuotaiką ir pritraukti dėmesį. Jaunimo grupės „DivErsa“ (vad. Ema Trapikienė) ir Emos bei Alvydo melodijos sujungė tradicijas ir modernumą.

Smagiai žiūrovai sutiko senjorų folkloro kolektyvą „Serbenta“ (vad. Janina Tuskenienė, Ema Trapikienė) ir pasakotoją Janiną Tuskenienę. Šventinį vakarą gražiai užbaigė atlikėjų Jolantos ir Tomo Jurkuvėnų pasirodymas.

Šventėje pasirūpinta, kad ne tik siela džiaugtųsi, bet ir kūnas sotus būtų. Natalija Baušienė visus vaišino gardžiąja žuviene, vaišėmis nukloti stalai taip ir kvietė visko paskanauti.