Tolygi Lietuvos plėtra turi būti mūsų bendras tikslas

Apie mūsų šalies regioninės politikos aktualijas kalbamės su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.

Ministre, Jūsų vadovaujama ministerija atsako už daug visuomenei svarbių sričių, tai ir viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, bendruomeninės organizacijos ir regioninė politika. Į žodžius „regioninė politika“ įdedama labai daug reikšmių. Ką tai reiškia Jums?

Pirmiausia, regioninė politika nėra apie atskirų savivaldybių ar (dar blogiau) atskirų politikų poreikių finansavimą, lėšų pasidalinimą, o apie regioninio lygmens įgalinimą veikti bendrai. Lietuvoje yra ne tik 60 savivaldybių, bet ir 10 regionų. Siekiame, kad regionai būtų vietos, kur priimami veiksmingi sprendimai, o ne tiesiog teritorijos žemėlapyje.

Regioninė politika yra investicijų politika. Ją vykdant, palaikomas darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas, aukštesnė gyvenimo kokybė ir tvari plėtra, todėl labai svarbu, kad būtų iš tiesų investuojama, o ne „įsisavinama“. Galima kalbėti apie praėjusio dešimtmečio nesėkmes, kai, nepaisant didžiulio dėmesio infrastruktūrai, regionų socialinio ir ekonominio vystymosi, proveržis neįvyko. Tai lėmė ir centrinės valdžios, ir savivaldybių požiūris – pastangos bet kokia kaina „įsisavinti“ ES lėšas, o ne siekti ilgalaikių rezultatų. Mūsų tikslas – tokį požiūrį keisti. Ir matau, kad situacija keičiasi į gera.

Galiu pateikti pavyzdį – funkcines zonas. Paprastai tariant, tai jungtinės savivaldybių komandos, kurios kartu gerina viešąsias paslaugas savo gyventojams, verslui ar atvykstantiems keliautojams.

Man pradėjus eiti vidaus reikalų ministrės pareigas, šalyje buvo tik viena funkcinė zona – keturios Tauragės regiono savivaldybės pradėjo kurti bendrą viešojo transporto sistemą. Dabar savo strategijas yra patvirtinusios 10 funkcinių zonų, netrukus prisijungs ir 11-oji. Jau dabar matome daugybę puikių idėjų įvairiausiose srityse – nuo turizmo iki sveikatos, kurių savivaldybės tiesiog nebūtų galėjusios įgyvendinti pavieniui.

Visų jų neišvardinsiu, bet pateiksiu Visagino, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių pavyzdį. Tai atoki teritorija – kelionė iki artimiausio didmiesčio, t. y. Vilniaus arba Panevėžio, trunka daugiau kaip 2 valandas. Čia kaip ir visur gimsta vaikų su autizmo spektro ar kitais raidos sutrikimais. Siekiant padėti šioms šeimoms, trys savivaldybės nusprendė kurti bendrą pagalbos centrą. Paslaugų pasiekiamumas sutrumpės nuo daugiau kaip 2 valandų iki mažiau kaip pusvalandžio, o centro išlaikymas netaps našta vienai savivaldybei. Būtent tokiais principais ir turėtų veikti regioninė politika, kai yra reali problema, sutelktos partnerių pajėgos jai spręsti ir pamatuojami rezultatai.

Ministerijai vadovaujate krizių laikotarpiu – pradedant nuo pandemijos valdymo, migrantų krizės, besitęsiant rusijos karui prieš Ukrainą. Ar dėl to nepritrūksta laiko ir dėmesio regionų, savivaldos, bendruomenių klausimams?

Greičiau atvirkščiai. Lietuvai susidūrus su iššūkiais, dar kartą teko įsitikinti, koks svarbus glaudus valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimas. Tad ėmėmės stiprinti savivaldos, regionų ir centrinės valdžios partnerystę. Nepamirštant ir konkrečių bendruomenių. Mūsų Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuriai skirta rekordiškai didelė ES investicijų suma – 1,6 mlrd. eurų, arba 27 proc. visų Lietuvai skiriamų ES Sanglaudos politikos lėšų. Aiškiai suprantame, kad esame stiprūs tiek, kiek stiprus kiekvienas regionas ir kiekviena bendruomenė. Tad tai yra visos valstybės saugumo ir atsparumo klausimas.

Kitas labai svarbus finansinis mechanizmas – bendruomenės inicijuota vietos plėtra miestuose. Visų 52 šiemet bendruomenių, savivaldybių ir verslo kartu parengtų strategijų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 47 mln. eurų.

Galime matyti ir tai, kad savivaldybės tampa finansiškai stipresnės – joms pavaldžiose įstaigose darbo užmokestis auga sparčiau nei bendrai viešajame sektoriuje.

Galiausiai, būtent savivaldybėse dirba parengties pareigūnai, kurie užtikrina gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Aktyviai bendradarbiaujame ir su bendruomenėmis. Pernai buvo surengti civilinės saugos mokymai vietos bendruomenių lyderiams visose 60 savivaldybių, kuriuos išklausė arti 2 000 žmonių. Tikiu, kad apmokyti vietos lyderiai žinias savo bendruomenėse gali paskleisti geriausiai. Be to, aktyviai įsitraukus savivaldybėms, vos per 2 metus Lietuvoje sukurtas 4 369 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo. Čia tilptų daugiau nei 1 mln. arba apie 40 proc. šalies gyventojų.

Norėčiau paprašyti skaitytojų apsilankyti svetainėje www.lt72.lt. Čia rasite naudingos, lengvai suprantamos informacijos, susijusios su pasirengimu įvairioms galimoms grėsmėms. Svetainė pritaikyta ir negalią turintiems žmonėms.

Tęsiasi 4-ieji Jūsų kadencijos metai – kaip per tą laiką pasikeitė Lietuvos regioninė politika? Kokius esminius pokyčius pavyko pasiekti?

Man pradėjus darbus, regioninė politika iš esmės buvo tapatinama su savivaldybių projektų finansavimu. Planuojant investicijas, buvo vadovaujamasi „tas pats tinka visiems“ principu ir nebuvo paisoma regionų specifikos – visiems regionams taikytos vienodos priemonės. Tačiau Europoje senokai suprasta, kad tai neveikia. Norėdami Lietuvoje turėti „iš apačios“ veikiančią regioninę politiką, turėjome įveikti kelis svarbius etapus.

Pirmuoju etapu 2021 m. įsisteigė naujos formos regionų plėtros tarybos. Jos yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys savo politinę vadovybę. Pirmą kartą turime tikras regionines institucijas, kurios kartu su sprendimo teise gavo ir didelę atsakomybę už tai, kad investicijos atneštų naudą kiekvienam regionui.

2022 m. patvirtinta Regionų plėtros programa. Drąsiai galiu pavadinti ją naujos kartos strategija su aiškia regioninės politikos vizija, paremta realiais finansais. Joje nebėra vienodų visiems regionams priemonių.

Pernai patvirtinti ir visų dešimties regionų plėtros planai laikotarpiui iki 2030 m. Žinoma, regionų plėtros planai buvo ir anksčiau. Tačiau reikėjo keisti ir teisinę bazę, ir požiūrį, kad planuoti būtų pradedama nuo strategijos, o baigiama konkrečiais projektais.

Ketvirtasis etapas baigsis netrukus – iki rugsėjo 1 d. visos regionų plėtros tarybos jau bus suplanavusios 100 proc. projektų lėšų. Kokybiškas strateginis planavimas kainuoja daug laiko ir pastangų, bet galiu pasidžiaugti, kad su užduotimi regionų plėtros tarybos susitvarkė. Šiais metais jau prasidėjo ir konkrečių projektų įgyvendinimas. Tikiu, kad kartu mums pavyks pasiekti tikslą, jog visuose šalies regionuose plėtra būtų tolygi.