Tolimasis susisiekimas autobusais: situacija prasta ir vis prastėja

Susisiekimo ministerijos inicijuota tolimojo susisiekimo autobusais reforma sukėlė nemažai aistrų visuomenėje. Žmonės piktinasi, jog gerokai sumažėjo galimybė susisiekti tiek su rajonų centrais, tiek su didžiausiais šalies miestais, savivaldybių atstovai – kad turi ieškoti skubių sprendimų situacijai gelbėti, o daugybę metų tolimojo susisiekimo autobusais paslaugą teikę keleivių vežėjai palikti laukti nežinomybėje.

Veikė dešimtmečiais

Tolimojo susisiekimo autobusais sistema sėkmingai veikė daugiau kaip 30 metų, keleiviai buvo vežami 363 maršrutais, rinkoje dirbo 42 vežėjai, buvo susiformavęs tolimojo susisiekimo autobusais tinklas, kuris apėmė visą Lietuvą. Valstybei jo išlaikymas nekainavo nė cento.

Daug metų dabartiniai vežėjai nuostolingais maršrutais keleivius vežė pelningųjų sąskaita, tokiu būdu bendras įmonių balansas buvo teigiamas. Nusiskundimų nebūta ir iš tolimojo susisiekimo autobusų keleivių – tiek maršrutų tinklas, tiek autobusų važiavimo grafikai buvo pastovūs, žmonėms įprasti ir patogūs. Savivaldybėms tokia situacija taip pat buvo paranki – ten, kur važiavo tolimojo susisiekimo autobusai, nereikėjo galvoti apie vietinio susisiekimo transportą.

Jau nuo praėjusių metų liepos, kai buvo pradėta reforma, keleiviai pasigedo ne vieno maršruto iš Utenos, Zarasų ir kitų miestų. Nuo 2023 sausio iki liepos iš rinkos išėjo 5 vežėjai, tinklas sumažėjo 23 maršrutais, ir situacija tik blogėja. „Sergu sunkia liga, turiu nuolat važinėti į rajono centrą. Kur dingo autobusas, kuriuo sėkmingai keliavau daugybę metų?“ – Lietuvos keleivių vežimo asociacijos teiraujasi vieno iš Lietuvos miestelių gyventojas. Panašių klausimų ir pasipiktinimo žinučių sulaukiama nuolatos.

Blogėjimo priežasčių – ne viena

Kas lėmė, kad ilgą laiką it laikrodis veikusi sistema ėmė strigti? „Yra keletas priežasčių. Visų pirma, per pandemiją net 35 proc. sumažėjo keliaujančiųjų tolimojo susisiekimo autobusais. Jis iki šiol neatsistatė. Antra, Kelių transporto kodekso pataisomis nustatytas per aukštas (šiuo metu – 14, o nuo 2026-ųjų – 10 metų) autobusų amžiaus cenzas, lemiantis pernelyg didelį investicijų poreikį. Prie situacijos blogėjimo prisidėjo ir teisinio reguliavimo neapibrėžtumo sąlygojamos keleivių vežėjų abejonės dėl ateities, dėl ilgalaikių investicijų atsiperkamumo, taip pat finansinių institucijų skeptiškas požiūris planuojant ilgalaikius kreditus vežėjų investicijoms esant tokiam teisiniam reguliavimui po reformos. Vežėjams tiesiog nesuteikiamos paskolos ar lizingas“, – sako Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

Tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų nykimui įtakos turi ir nemokamas važiavimas vietinio susisiekimo autobusais skirtingose savivaldybėse. Galėdami važiuoti nemokamai, keleiviai palaukia vietinio susisiekimo autobuso, bet nesėda į vežantį tarpmiesčio maršrutais, kur bilietas kainuoja. Kone visos Žemaitijos savivaldybės priėmė sprendimą dėl nemokamo viešojo transporto, tad čia tolimojo susisiekimo maršrutams kilęs didžiausias iššūkis. Pavyzdžiui, maršrute Jurbarkas–Tauragė–Klaipėda mokamas važiavimas likęs tik Klaipėdos rajone, likusiose atkarpose keleiviai vežami nemokamai. Tuo pačiu maršrutu Mažeikiai–Klaipėda keleiviai nemokamai važiuoja Mažeikių ir Skuodo rajonuose. Kur dar maršrutai, besidriekiantys pro Telšius, Raseinius, Kelmę, Plungę, Šilalę ir kitas savivaldybes...

Nors, anot valdžios institucijų, reformos esmė buvo užtikrinti kuo didesnę konkurenciją rinkoje, vis dėlto naujų vežėjų antplūdžio į rinką nebūta. Atėjus vos vienam, LTSA džiaugiasi dėl atsiradusios

konkurencijos, bet, kaip ir tikėtasi, pasirinktas maršrutas tarp didžiųjų miestų – iš Druskininkų į Vilnių.

Tokiu būdu pildosi keleivių vežėjų nuogąstavimai, kad nauji vežėjai rinksis tik pelningus maršrutus. Tinklapyje autobusubilietai.lt matyti, kad ir iki naujo vežėjo atėjimo į rinką būta 12 reisų iš Druskininkų į Vilnių, t. y., kelių skirtingų vežėjų autobusai važiavo maždaug kas valandą. „Be abejo, daugiau reisų sostinės ir Druskininkų keleiviams yra gerai, bet kur nauji vežėjai regioniniuose maršrutuose?“, – retoriškai klausia LKVA prezidentas.

Valdžios institucijos ieško išeičių

Kaip spręsti problemą, su kuria susidūrė susisiekimo su didžiaisiais miestais netekę regionų gyventojai, nesutaria net valdžios institucijų atstovai.

Atsiranda įvairios naujos iniciatyvos. Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Kasparas Adomaitis pateikė keletą pasiūlymų, tarp jų – naikinti 50 proc. maršruto dubliavimosi taisyklę. Jų nuomone, panaikinus šį ribojimą, ateis nauji vežėjai ir rinkos sąlygomis veš keleivius net ir tais maršrutais, kur šiuo metu vežėjo nėra ir kur keleivių mažai. Remiantis LKVA priklausančių vežėjų duomenimis, šiuo metu maždaug 20–25 proc. maršrutų yra nuostolingi. Vežėjų nuomone, panaikinus 50 proc. nedubliavimo taisyklę, nemažai jų daliai iškils grėsmė likti apskritai be vežėjo.

Kitos pozicijos laikosi Seimo Ekonomikos komitetas. Įsigilinę į situaciją išsamiai, EK nariai parengė Kelių transporto kodekso pakeitimus, kuriais siekiama stabdyti tolimojo susisiekimo tinklo nykimą, sudaryti galimybes platesnėms paslaugoms, suteikiant daugiau teisių LTSA ieškoti sprendimų, siūlyti rinkoje dirbantiems vežėjams prisiimti įsipareigojimus vežti keleivius be valstybės finansavimo. Jei tokių įsipareigojimų vežėjai neprisiimtų, tada prireiktų finansavimo iš valstybės biudžeto.

Seimo EK iniciatyva orientuota išlaikyti dabartinį maršrutų tinklą, kad vežėjai neskubėtų atsisakyti maršrutų, o ten, kur taip nutinka, valstybė iš biudžeto turėtų galimybę finansuoti būtinus tarpmiestinius maršrutus. Panašius pasiūlymus teikia ir šalies Prezidentas.

Vėlesni nauji minėtųjų Seimo narių pasiūlymai taip pat orientuoti į tarpmiestinių maršrutų atgaivinimą teikiant viešąsias paslaugas ir samdant vežėjus – siūloma tarpmiestinio susisiekimo problemas spręsti savivaldybėms tariantis tarpusavyje. Vis dėto, keleivių vežėjų nuomone, reikėtų bandyti išnaudoti jau rinkoje dirbančių vežėjų potencialą, įpareigoti LTSA siūlyti jiems padidinti reisų skaičių ar vežti keleivius maršrutais, kuriuose nėra vežėjų.

Keleivių vežėjai: trūksta strategijos ir skatinimo priemonių

Pasak G. Nakučio, abiejų siūlymų – Seimo EK ir Seimo narių – iniciatoriai siekia teigiamų tikslų: gerinti tarpmiestinį susisiekimą, artinti paslaugų miestuose pasiekiamumą kaimų gyventojams. Vis dėlto iniciatyvų poveikis keleiviams būtų skirtingas: „Labai svarbu suprasti tolimojo susisiekimo specifiką: tai – socialinės paslaugos teikimas dirbant rinkos sąlygomis. Jei bus atsisakyta 50 proc. nesidubliavimo taisyklės, keleivių vežėjai neteks dalies pajamų, nebegalės išlaikyti nuostolingų maršrutų, ir, tikėtina, jų atsisakys. Be to, ne vienai keleivinio transporto įmonei kyla abejonių – ar nuo 2025-ųjų, kai baigsis dabartinis 18 mėnesių įsipareigojimas vežti keleivius turimais maršrutais, neatsisakyti nuostolius nešančių maršrutų? Mūsų manymu, Seimo EK siūlymai sukuria tolimojo susisekimo sistemos tvarumą, skatina dabartinių vežėjų pasitikėjimą ateitimi, o tai yra garantas, kad jie ir toliau visais būdais stengsis išlaikyti ir nuostolingus maršrutus“, – aiškina LKVA prezidentas.

G. Nakučio teigimu, svarbu, kad valstybė pagaliau apsispręstų dėl ilgalaikės viešojo transporto raidos ir skirtingų susisiekimo rūšių – vietinio, regioninio ar tarpsavivaldybinio, tolimojo ir geležinkelių – koordinavimo strategijos: „Reikia ieškoti galimybių, kaip išnaudoti tolimojo susisiekimo paslaugą vietinio susisiekimo problemoms spręsti. Tai valstybei ir savivaldybėms kainuotų pigiau nei atidaryti naujus vietinio ar tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutus ar pridėti daugiau reisų prie dabartinių esamų“.

Be to, reikalingos valstybės lygio skatinimo naudotis viešuoju transportu priemonės, kad keleiviai sugrįžtų į viešąjį transportą atsisakę nuosavų automobilių. Keleivių vežėjai palaiko Prezidento iniciatyvą išplėsti teisę į transporto lengvatas naujoms gyventojų grupėms, ypač – 50 proc. lengvatą moksleiviams, važiuojantiems tarpmiestiniais autobusais ir traukiniais. Būtinos ir mokestinės lengvatos. Savo ruožtu tokie valstybės sprendimai, kaip planuojamas e-tolling viešajam reguliariam transportui, taršos mokesčio skaičiavimo pakeitimai ir kita, neigiamai veikia tolimojo susisiekimo autobusais verslo aplinką.

Keleivių vežėjai supranta, kad situacijos, kokia buvo iki valdžios institucijų pradėtos reformos, susigrąžinti nebeįmanoma. Tam, kad tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas egzistuotų, prireiks valstybės lėšų būtiniems, bet nuostolingiems maršrutams finansuoti.

„Tinklo stabilizavimas ir valstybės pagalba ten, kur reikia, yra būtini, antraip tarpmiestinis susisiekimas ir toliau nenumaldomai nyks, liks tik 23 maršrutai tarp didžiųjų miestų, kaip buvo numatyta „tinklelyje“, kurį braižė LTSA dar 2019-aisiais. Tokiu atveju be tiesioginio susisekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais – Vilniumi ir Kaunu – liktų beveik visų šalies pasienio savivaldybių gyventojai“, – prognozuoja G. Nakutis.

Keleivių vežėjai ragina valdžios atstovus dar kartą iš šalies pažvelgti į reformos pasekmes ir ieškoti geriausių sprendimų tam, kad kuo mažiau nukentėtų tiek keleiviai, tiek ir visi šalies gyventojai.