Tinka ne tik krosniai kūrenti – sparčiai populiarėja ekologiška tekstilė iš durpių pluošto

Patalynė – iš lino, apatiniai – iš bambuko, servetėlės – iš jūržolių pluoštų. Tokie pirkėjų pasirinkimai tampa vis labiau įprasti. Populiarėja ir, pavyzdžiui, tekstilė iš kanapių. Vis dėlto dar retas žino ir dairosi gaminių iš durpių pluošto. Pasirodo, ši tręšimui ar kurui įprasta medžiaga gali būti naudojama kojinėms, megztukams ar net gaisrininkų aprangai gaminti.

Lietuvos mokslininkams durpių panaudojimas tekstilės pramonėje – seniai nebe naujiena. Durpių pluošto potencialą įžvelgia ir verslo žmonės. Tačiau šių gaminių įprastoje parduotuvėje kol kas nerastume. Lietuvoje pagaminta produkcija kol kas iškeliauja tik į užsienio rinkas.

Kokybiška tekstilė – iš beverčių atliekų?

„Šis pluoštas išgaunamas iš durpių kasybos pramonės šalutinio produkto – paviršinio sluoksnio“, – paaiškina tekstilės specialistė, technologijos mokslų daktarė Lina Čepukonė, Kauno technologijos universitete (KTU), apsigynusi Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertaciją apie mezginių iš durpių pluošto kūrimą ir jų savybių tyrimą. Darbui vadovavo KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) profesorė Daiva Mikučionienė.

Lietuvoje durpynai sudaro arti 10 proc. šalies ploto. Kasmet iškasami didžiuliai kiekiai durpių, naudojamų kurui, žemdirbystei ir kitoms reikmėms. Įprastai šiems produktams naudojami tik giluminiai durpynų sluoksniai, o paviršinis sluoksnis yra šios pramonės šakos atliekos.

„Paviršinę sluoksnio dalį sudaro vegetacinį ciklą baigusių ir iš dalies degradavusių švylių stiebai, paveikti specifinių pelkėtos vietovės aplinkos sąlygų“, – paaiškina tekstilės ekspertė.

Kupstiniai švyliai (lot. Eriophorum vaginatum) yra viksvinės žolės, kurios lengviausiai atpažįstamos iš stiebo viršūnėje esančio pūkuoto vaisyno. Švyliai gerai auga šlapioje žemėje arba iki 5 cm gylio vandenyje, atsparūs ledui ir žiemos šalčiui.

Anot tyrėjos, durpių pluošto tekstilė yra visiškai ekologiška, nes verpalų ar tekstilės medžiagų gamybos procesui nereikia jokių cheminių priedų. Durpėms būdingas natūralus gyvavimo ciklas, jos praguli šimtus ar tūkstančius metų pelkių gelmėse. Iš jų išgaunamas naujasis pluoštas yra būtent ta žaliava, kuri puikiai tinkama tekstilei. Užtenka tiesiog mechaniškai apdoroti pluoštą.

L. Čepukonė pabrėžia, kad mokslas aplinkai palankesnių gamybos būdų ieško ne veltui – tekstilės pramonė yra viena iš aplinkai kenksmingiausių ir didelius atliekų kiekius gamybos grandinėje kaupianti pramonės šaka.

„Siekiant išsaugoti aplinką ir sumažinti atliekų kiekius, pasaulyje auga natūralių, tvarių pluoštų naudojimo apimtys bei nuolat kuriamos naujos technologijos“, – pastebi ji. 2016 m. duomenimis, bendra pasaulinė natūralių pluoštų gamyba siekė nuo 35 iki 40 mln. tonų per metus.

Lenkia įprastą medvilnę

Kaip pasakoja L. Čepukonė, durpių pluoštas gali būti naudojamas įvairios paskirties gaminiams. Jis ypač tinka kasdienio vartojimo aprangai – megztiniams, kojinėms, nes pasižymi puikiomis higieninėmis bei dėvėjimo savybėmis.

Anot jos, mokslinius tyrimai patvirtino, kad siūlai su durpių pluoštu gali būti sėkmingai naudojami mezginiams projektuoti: „Tokie mezginiai pasižymi geresnėmis šilumos ir degumo savybėmis nei, pavyzdžiui, medvilnės mezginiai, o tai labai svarbu funkcinės paskirties gaminiams“.

Nustatytas itin didelis durpių pluošto privalumas, kuris atveria horizontus funkcinės aprangos gamintojams – mezginio su durpių pluoštu pradegimo trukmė yra maždaug 30 proc. ilgesnė negu medvilninio mezginio.

Taip pat durpių pluošto verpalai gali būti pagaminami maišant durpių pluoštą su vilnos ar medvilnės pluoštais. Tokiuose mišiniuose išlieka durpių pluošto savybės arba papildomai pagerinamos pluoštų, su kuriais maišoma verpimo procese, savybės.

Pasirodo, europiečiai durpių pluoštą mezginiams ir audiniams bandė panaudoti jau prieš kelis šimtmečius. Vidurio Europoje durpių pluoštas, kaip tekstilinė žaliava, atrastas jau XIX amžiuje.

1890 m. G. H. Beraudas buvo pirmasis Londone, kuris užpatentavo durpių verpalų gamybą, skirtą tekstilės pramonei. Jo išrastu būdu pluoštas verdamas šarminiame tirpale esant aukštam slėgiui, po to skalaujamas vandenyje, kol gaunama kieta ir trapi durpinė vata.

Austrijos įmonė „Karl A. Zschomer ir Co“ šį metodą naudojo skrybėlėms, kilimams, užuolaidoms ir dangoms, dekoratyvinėms medžiagoms ir plytelėms gaminti.

1898 m. Diuseldorfo (Vokietija) audinių fabrike buvo atliktas tolimesnis durpės pluošto apdorojimas šarmais ir rūgštimi, siekiant pluoštą suminkštinti, padaryti jį lankstesnį.

Gamina Lietuvoje, bet parduoda užsienyje

Anot tekstilės specialistės, plačiausiai durpių pluošto gamyba vystoma Skandinavijos šalyse, o didžiausia produktų iš durpių pluošto gamintoja laikoma Suomija. Joje durpynai dengia beveik 30 proc. šios šalies teritorijos. Švedijoje durpynų teritorija siekia 66 000 kv. km.

L. Čepukonė patikslina – net ir tokiose durpingose valstybėse durpių pluošto gaminiai dar nėra masiškai užkariavę rinkos. „Sakyčiau, šio pluošto gamybos apimtys dar nėra didelės, kol kas tai labiau naujiena“, – teigia ji, pridurdama, kad galima įsigyti įvairiausių gaminių iš durpių pluošto – nuo namų tekstilės iki viršutinių drabužių.

Užsienyje pirkėjus randa ir visa Lietuvoje pagaminta aukštos kokybės produkcija su durpių pluoštu. Pavyzdžiui, šiltas kojines su durpių pluoštu gaminanti Lietuvos mezgimo įmonė „Vegateksa“ 100 proc. tokių gaminių eksportuoja į Skandinavijos šalis.

„Taip yra dėl to, kad Lietuvos rinka yra labai maža, perkamoji galia nedidelė. Tiesiog parduoti gaminius didžiuosiuose prekybos tinkluose įmonėms dažniausiai neapsimoka. Todėl išskirtinės kokybės ir funkcionalumo lietuviški tekstilės gaminiai parduodami Vakarų Europos ar kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse“, – teigia ji.

L. Čepukonė patikslina – žaliavos mezginiams Lietuvoje negaminamos, jos atsivežamos iš svetur. „Lietuvoje durpių pluoštas kol kas nėra išgaunamas dėl technologijos brangumo ir verpimo įrangos nebuvimo, – įvardina trukdžius tekstilininkė. – Tačiau susidomėjimas šiuo pluoštu auga“.

Ji Lietuvos lyderystę ateityje įžvelgia plėtojant mokslinius tyrimus, kuriuose analizuojamas durpių pluoštas, audiniai ir mezginiai, įvairios jų mechaninės ar fizikinės savybės.

„Stiprus mokslinis pasiruošimas, dalyvavimas tarptautiniuose projektuose bei bendradarbiavimas su kitomis šalimis puikiai atveria galimybes dar plačiau garsinti Lietuvą“, – apibendrina tyrėja.

„O Lietuvos tekstilės įmonės, turinčios modernią įrangą ir puikių specialistų, bendradarbiaudamos su tekstilės inžinerijos srities mokslininkais, pajėgios kurti ir gaminti konkurencingus tekstilės gaminius su durpių pluoštu“, – priduria ji.

Tekstilės specialistė įsitikinusi – naujiems pluoštams skinantis kelią rinkoje reikia laiko. „Mano nuomone, durpių pluošto gavybos ir siūlų su jais gamybos lyderėmis kol kas tikrai išliks Skandinavijos šalys, kadangi čia sutelkti didžiausi durpynų su paviršiniu švylių sluoksniu plotai“, – prognozuoja specialistė.