Tiltagaliai tapo 2021 metų mažąja kultūros sostine

Kultūros ministerijoje vykusiame Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinkta dešimt 2021 metų mažųjų kultūros sostinių. Panevėžio apskrityje ši garbinga ir įpareigojanti misija suteikta Panevėžio rajono Tiltagalių kaimui.

„Tai mums didelis įvertinimas ir didelis įpareigojimas“,– sako Tiltagalių kultūros centro direktorė, Geriausia 2019 metų Panevėžio rajono kultūros darbuotoja pripažinta Renata Kopūstienė.

Mažųjų kultūros sostinių konkursui Tiltagalių kaimo bendruomenės pateiktoje paraiškoje direktorė nurodė visus organizuojamus tradicinius kultūros renginius, kurių Tiltagaliuose išties gausu.

Tai – Valstybės atkūrimo dienos koncertas „Skambios dainos Lietuvos gimtinėj“; Kraštiečių šventė Antaninės; regiono alternatyviosios mados festivalis „Pašėlęs ruduo“; Žiemos šventė; renginių ciklas „Kasdienybė, vertybės, laikas“; vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kūrybinės dirbtuvės.

Tradicinius renginius planuojama organizuoti ir kitąmet, tačiau – didesnius ir įspūdingesnius, priklausomai nuo to, koks parengtiems projektams bus gautas finansavimas iš mažosioms kultūros sostinėms skirtų finansavimo šaltinių.

„Manome, kad į savo tradicinius renginius galėsime pasikviesti daugiau ir svečių, ir atlikėjų, integruoti profesionalių menininkų, išplėsti žanrų įvairovę“, – sako direktorė.

Tačiau vien tradiciniais renginiais ir šventėmis neketinama apsiriboti.

„Turėsime didelių iššūkių, stengsimės kartu su kultūros darbuotojais, meno kolektyvais, bendruomene, kitomis įstaigomis kultūrinį gyvenimą praturtinti naujovėmis. Jau turime originalių idėjų, tik jos kol kas nekonkretizuotos, tebėra kūrybinių apmąstymų lygmenyje“,– apie ateities planus pasakoja direktorė.

R. Kopūstienė tikisi, kad dar šiemet rudenį išsipildys jos svajonė ir bus sukurtas filmas apie Tiltagalius – kaimo istoriją, žymius žmones, praeities ir dabarties tradicijas, vietos gyventojų lūkesčius ir džiaugsmus. Medžiagą filmui direktorė jau surinko, belieka galutinai ją susisteminti, surežisuoti ir pateikti scenarijų operatoriui.

„Tapę mažąja kultūros sostine, turėsime galimybę filmą apie Tiltagalius pristatyti ne tik savame krašte, bet pademonstruoti ir platesnei auditorijai. Visai Lietuvai parodysime, kuo esame turtingi, kuo galime didžiuotis ir džiaugtis“,– sako R. Kopūstienė.

Smagus sutapimas – kitąmet sukanka 435 metai, kai Tiltagaliai pirmą kartą paminėti istoriniuose šaltiniuose. Šiai gražiai sukakčiai dar didesnės prasmės suteiks pelnytas mažosios kultūros sostinės vardas.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija.

Kultūros ministerija palaiko ir remia mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvą. Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų svarbiausiems jų projektams. Daugelyje mažųjų sostinių vietinių entuziastų, kultūros darbuotojų ir savanorių pastangomis sukuriami įsimintini kultūriniai renginiai vietos bendruomenei, auga profesionalaus meno prieinamumas ir sklaida, atsiranda naujų kultūrinio turizmo iniciatyvų.

Tiltagaliai – ne pirma Panevėžio rajono vietovė, kuriai suteiktas Lietuvos mažosios sostinės vardas. 2016-aisiais metais šį titulą turėjo Miežiškių miestelis.

„Lietuvos kultūros sostinė 2010“ buvo paskelbtas vienintelis Panevėžio rajono miestas – Ramygala.