Tik Širvintoms nereikia asmeninio asistento

Prieš porą metų socialiniuose tinkluose teko matyti vaizdo įrašą, kuriame jauna, neįgali mergina, vardu Aldona, dalinosi savo mintimis apie asmeninio asistento reikalingumą: „Pačią pirmą mano gimimo dieną man buvo nustatyta įgimta liga artrogripozė [Artrogripozė – sutrikimas, kai vaikas gimsta jau turėdamas sąnarių kontraktūras.

Tai reiškia, kad kai kurie sąnariai juda ne pilnomis amplitudėmis ir gali būti sustingę vienoje pozicijoje. Dažnai aplink šiuos sąnarius raumenys yra ploni, silpni, standūs arba sunykę – red. pastaba). Aš judu vežimėlio pagalba. Šiuo metu studijuoju Utenos kolegijoje.

Tačiau studijuoti negalėčiau be pagalbos, kurią man suteikia brangus žmogus. Dažnai aš pagalvoju: kas būtų, jei mano brangus žmogus neturėtų sveikatos man padėti, nes man reikalinga pagalba atlikti kasdienius poreikius. Todėl važiavom kartu į studijas. Dabar aš galiu ir studijuoti, ir pilnavertiškai gyventi gyvenimą. Tačiau kas bus ateity? Nejaugi turėsiu keliauti į globos įstaigą? Aš šito nenoriu! Aš noriu gyventi savo namuose, bet tam, kad galėčiau gyventi savo namuose, reikia, kad Lietuvoje būtų reglamentuotas asmeninis asistentas. Juk kiek žmonių, turinčių negalią, negali studijuoti, gyventi pilnavertiško gyvenimo, turi gyventi globos įstaigose. O jeigu Lietuvoje būtų reglamentuotas asmeninis asistentas, žmonės galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą, dalyvauti renginiuose. Štai kodėl reikalinga, kad Lietuvoje būtų reglamentuotas asmeninis asistentas.“

Lietuvoje atsirado asmeninio asistento institutas

Tokių žmonių kaip Aldona, kuriems reikalinga pagalba, Lietuvoje yra ne vienas ir ne du. Štai Širvintų rajono savivaldybės 2019 m. socialinių paslaugų plane nurodoma, kad „Širvintose gyvena 1 301 neįgalus darbingo amžiaus asmuo, 62 neįgalūs vaikai. Tai sudaro 8,8 procento visų savivaldybės gyventojų. Asmenims, turintiems vidutinę ar sunkią negalią (ypač sunkią), reikalinga globa ar priežiūra, ką šeimos nariai ne visada gali užtikrinti, nes didžioji dalis yra darbingo arba pensinio amžiaus, kurie dėl šeimos veiklos, ekonominės padėties, fizinio bei dvasinio pervargimo ir išsekimo negali rūpintis asmeniu arba gali rūpintis tik ribotą laiką. Nemaža dalis neįgaliųjų turi kompleksinę negalią, todėl likti be priežiūros ar nuolatinės globos negali.“

Kaip išganymas tokiems žmonėms su negalia ir jų artimiesiems turėjo skambėti žinia, kad nuo šio rudens Lietuvoje pradedama teikti gyvenimą palengvinti asmeninio asistento paslauga. Šią pagalbą turėtų gauti apie 1 200 Lietuvos gyventojų.

Pasakodama apie asmeninio asistento paslaugą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė, teigė, kad paslaugos tikslas – suteikti žmogui pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje atsižvelgiant į jo individualius poreikius, skatinant paties žmogaus savarankiškumą. Asmeninis asistentas turėtų padėti žmogui apsirengti, susitvarkyti buityje, palydėti į sveikatos priežiūros, užimtumo ar kitą instituciją, ten, kur jis norėtų praleisti laisvalaikį. Pavyzdžiui, asmeninis asistentas gali padėti apsipirkti – neįgaliojo vežimėlyje sėdintys žmonės gali nepasiekti, kas padėta aukštesnėse lentynose, jiems gali būti sunku parnešti pirkinius. Taip pat asmeninis asistentas gali padėti užmegzti bei palaikyti socialinius santykius su aplinka – pagelbėti žmogui, jei jis patiria problemų kalbėdamas, orientuodamasis laike ir aplinkoje, laikydamasis dienos režimo, planuodamas finansus, vartodamas vaistus. Asmeninis asistentas netvarkys namų, neravės daržų, negamins valgyti, nekeis sauskelnių, nemaudys, bet padės žmogui pačiam tai padaryti.
Ši asmeninio asistento pagalba, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą asmeninio asistento paslaugų organizavimo ir teikimo aprašą, teikiama darbingo amžiaus žmonėms jau nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis dėl fizinės (judėjimo, regos, klausos, vidaus organų sutrikimų) ir (ar) kompleksinės negalios, kuri visiškai arba vidutiniškai apriboja jų veiklą, dalyvumą (orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą), ir kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba.

Asmeninio asistento paslauga, kuri atsirado įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą pagal priemonę „Kompleksinės paslaugos šeimai“, gali būti teikiama iki 4 val. per dieną, 7 dienas per savaitę, tačiau tai nustatoma individualiai, o europinis finansavimas garantuotas iki 2021 m.

Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų planui įgyvendinti ir asmeninio asistento paslaugai asmenims su fizine ir (ar) kompleksine negalia teikti skirta 35,86 mln. eurų Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų.

Kaip visada: Širvintose kitaip nei visoje Lietuvoje

Širvintų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, taip pat įgyvendinamas pastarasis „Kompleksinės pagalbos šeimai“ projektas. Deja, sunerimti privertė per žiniasklaidos priemones išplatinta žinia, kad vienintelė Širvintų rajono savivaldybė iš šešiasdešimties, neteiks asmeninio asistento paslaugų, nes, pasak šaltinio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuota, kad Širvintų rajone nėra šios paslaugos poreikio.
Išgirdus šią žinią ir žinant esamą statistiką, kyla vienintelė mintis, kad tai kažkoks nesusipratimas. Visoje Lietuvoje asmeninio asistento paslaugai poreikis yra, o Širvintų rajone ne. Juokauti apie atskirą karalystę valstybėje arba mažąją Baltarusiją ir kitokią tvarką Širvintose nei aplinkui, kai kalbama apie likimo nuskriaustus – nesinori, o ir nejuokinga.

Siekdami išsiaiškinti susidariusią situaciją ir bendrą socialinių paslaugų poreikį mūsų rajone, kreipėmės į Širvintų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus viešųjų ryšių specialistę Jolitą Andrukaitienę. Štai kaip situacija komentavo Savivaldybės atstovė:

Kaip ir kokiais būdais, priemonėmis nustatomas socialinių paslaugų poreikis rajone?

Socialinių paslaugų poreikis rajone nustatomas bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Vyksta nuolatinis bendravimas ir informacijos dalijimasis tarp institucijų ir organizacijų.

Kaip užtikrinamas neįgaliųjų prisitaikymas Širvintų r. prie besikeičiančios aplinkos?

Vykdant Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus, kurių metu įgyvendinamos tokios veiklos kaip neįgaliųjų dienos užimtumas, individuali pagalba neįgaliajam, meninių gebėjimų lavinimas ir pagalba neįgaliojo šeimos nariams. Įgyvendinant infrastruktūrinius projektus, rekonstruojant senus statinius, statant naujus.

Kas ir kokiomis priemonėmis laiduoja neįgaliųjų mėgstamą neformalų užimtumą, padedantį sugrąžinti fizines, protines ir profesines galimybes? Kiek neįgaliųjų naudojasi šiomis priemonėmis?

Socialinių paslaugų centre vykdomos dienos užimtumo veiklos. Neformalų užimtumą taip pat vykdo Širvintų rajono neįgaliųjų draugija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Širvintų rajono filialas, ugdymo įstaigos.

Kokios kompleksinės reabilitacijos priemonės yra efektyviausios mūsų krašte?

Kiekvienam neįgaliajam paslaugos teikiamos individualiai prisitaikant prie jo poreikių ir taip užtikrinant paslaugų efektyvumą. Kiekviena situacija yra labai individuali.

Kada ir kaip buvo nustatomas asmeninio asistento paslaugos poreikis Širvintų rajone? Kur apie tai buvo skelbiama?

2019 m. balandžio mėn. įvertinus kitų įstaigų ir organizacijų informaciją.

Kokios priežastys lėmė, kad asmeninio asistento paslauga Širvintų r. neteikiama, nors įgyvendinamas Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas pagal priemonę „Kompleksinės paslaugos šeimai“, kurio lėšomis finansuojama ir ši asmeninio asistento paslauga?
Nėra pakankamai išteklių kokybiškai teikti šią paslaugą.

Ministerijos pozicija

Taigi Savivaldybės pozicija buvo išsakyta tokia, tačiau vis tiek lieka neaišku, kodėl įgyvendinama ne visa „Kompleksinės paslaugos šeimai“ priemonė. Jei užtenka išteklių teikti dalį priemonės paslaugų, galbūt yra kitos kliūtys: galbūt reikalingas Savivaldybės prisidėjimas prie šios asmeninio asistento paslaugos teikimo, o galbūt reikalinga tinkamą kvalifikaciją įgiję specialistai, o gal pagaliau ir daugiau yra tokių savivaldybių, kurios neteikia asmeninio asistento paslaugos. „Širvis“ kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydamas atsakyti į pateiktus klausimus, kad taptų aišku kaip ir kas. Pateikiame ministerijos atsakymus.

Kokiu būdu (anketa, skambučiu, raštu ir pan.) savivaldybės buvo klausta dėl asmeninio asistento paslaugos teikimo poreikio?

Prieš pradedant organizuoti bandomuosius asmeninio asistento paslaugų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į savivaldybes su prašymu pateikti informaciją:
Koks galėtų būti asmenų nuo 16 iki 65 metų su fizine ir kompleksine negalia skaičius, kuriems nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis ir kuriems būtų reikalinga asmeninio asistento paslauga? Kiek iš jų patenka į prioritetines grupes: lanko ugdymo įstaigas, dirba ar ieško darbo, siekia gyventi savarankiškai, laukia eilėje gauti socialines paslaugas įstaigoje?
Ar jūsų savivaldybė kreiptųsi dėl papildomo finansavimo asmeninio asistento paslaugai teikti, papildydama šiuo metu vykdomo projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai“ sutartį?
Koks būtų preliminarus lėšų poreikis asmeninio asistento paslaugai teikti.
Kokia įstaiga, jūsų manymu, galėtų teikti asmeninio asistento paslaugas: savivaldybės socialinių paslaugų centras, privati ar nevyriausybinė organizacija?
Ar asmeninio asistento paslauga apmokama iš Europos socialinio fondo lėšų ir tai savivaldybei papildomai nieko nekainuoja?
Bandomasis asmeninio asistento paslaugų projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Savivaldybės prisidėti neturi.

Gal savivaldybė turi įsipareigoti įsteigti asmeninio asistento etatą / pareigybę ir jį išlaikyti?

Asmeninio asistento paslaugų teikėjas bandomojo projekto metu yra savivaldybės administracija su partneriais ar be jų. Savivaldybė pati pasirenka, ar ji pati teikia asmeninio asistento paslaugą, ar jos atrinkti partneriai. Visos išlaidos, susijusios su bandomojo projekto metu teikiamomis asmeninio asistento paslaugomis (asmeninio asistento darbo užmokestis ir panašiai), finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Ar yra kokie nors reikalavimai dėl šios paslaugos tęstinumo užtikrinimo po projekto įgyvendinimo?

Ne.

Kiek savivaldybių Lietuvoje atsisakė teikti šią paslaugą?

Oficialiai dalyvauti bandomajame projekte ir teikti asmeninio asistento paslaugas atsisakė tik Širvintų rajono savivaldybė.

Kodėl buvo nuspręsta teikti būtent asmeninio asistento paslaugą, o ne kokią kitą? Ar tai geriausiai pasiteisina?

Lietuva 2010 m. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Konvencijoje, be kitų dalykų, kalbama apie visų neįgaliųjų teisę gyventi bendruomenėje, dalyvauti joje, pasinaudoti įvairiomis namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamomis paslaugomis, įskaitant asmeninę pagalbą, kuri yra būtina siekiant gyventi savarankiškai, integruotis į bendruomenę, išvengti atskirties nuo bendruomenės.

Asmeninio asistento paslaugos pagal savo koncepciją kaip tik ir yra teikiamos namų ir viešojoje aplinkoje, kad žmogus su negalia taptų savarankiškesnis ir kad kuo geriau būtų užtikrinti svarbiausi jo poreikiai: asmens higiena, mityba, mobilumas, socializacija. Ši paslauga veiksmingai gali užtikrinti neįgaliųjų teisę savarankiškai gyventi, integruotis į bendruomenę, negyventi izoliacijoje.

Gyvo žmogaus niekas neklauso

Po tokios oficialios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijos ir toliau lieka neaišku, koks motyvas lėmė, kad Širvintų gyventojai – tiek rajono, tiek ir miesto – nesulauks asmeninio asistento pagalbos. Galbūt teisi Savivaldybė, nusprendusi, jog ši paslauga mūsų rajone perteklinė. Pakalbinome tą pačią šios paslaugos propaguotoją ir prieš dvejus metus apie tai pasakojusią Aldoną.

Kaip bendrai vertinate socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems Širvintų rajone?

Socialinių paslaugų teikimą Širvintų rajone vertinu nelabai gerai. Šeima, kurioje yra neįgalusis, socialinių paslaugų turi ieškotis pats. Apie paslaugas mūsų rajone, kurias galima gauti yra mažai informacijos.

Kas yra labai gerai, o ko labiausiai trūksta?

Labai gerai, kad socialinių paslaugų centras gali suteikti pigesnį įkainį transporto priemonei pagal gaunamas asmenines pajamas. Labai gaila, kad neįgaliųjų draugija už kilometrą ima 0,30 Eur, todėl jų paslaugomis ne visi gali pasinaudoti. Pavyzdžiui, nuvykti į Ukmergę su neįgaliųjų autobusiuku kainuoja 18 Eur., o Ukmergės įmonė „Virgio taksi“ nuveža už 15 Eur. Labai gerai, kad gatvės ir šaligatviai tvarkomi pagal universalu dizainą. Universalus dizainas – tai aplinkos pritaikymas visiems! Labai mūsų rajone trūksta informacijos apie vykstančius renginius, skirtus neįgaliesiems. Liūdna, kad į Lietuvoje vykstančius renginius neįgalieji nėra vežami arba vežami tik kai kurie. Jei pats neįgalusis ar jo šeima nesidomės, kokie renginiai vyksta kokiame mieste, tai ir nežinos. Dar viena problema – tai poliklinikos liftas. Širvintų poliklinikoje padarytas naujas liftas, bet juo naudotis galima tik padedant registratūros darbuotojui – liftas atsidaro tik su elektronine kortele. Nei pakilti, nei nusileisti į kitus aukštus SAVARANKIŠKAI NEGALIMA. O tai sukelia nepatogumų, nes trukdomas darbuotojų darbas ir laikas. Tačiau labiausiai trūksta ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGOS.

Kadangi Jūs viena iš pirmųjų, kiek teko matyti viešojoje erdvėje, Širvintose prakalbote apie asmeninio asistento institutą, paslaugą, gal galite papasakoti šios paslaugos atsiradimą, jos reikalingumą, svarbą neįgaliajam. Galbūt turite ir žinote gerų pavyzdžių?

Apie asmeninio asistento paslaugą sužinojau iš savo kolegės, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ valdybos pirmininkės, Alytaus visuomenininkės, aktyvistės, žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkės (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) Kristinos Dūdonytės. Jos dėka ir juda ledai, kad Lietuvoje būtų įteisinta ši paslauga. Alytus buvo pirmasis miestas Lietuvoje, kuris pradėjo teikti asmeninio asistento paslaugas. Šios paslaugos reikalingumas ir svarba pasitvirtino. Šiaulių rajono neįgalieji taip pat labai džiaugiasi asmeninio asistento paslauga. Ukmergė irgi teikia asmeninio asistento paslaugą.

Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Belgijoje ir kitose šalyse ši paslauga teikiama ir reglamentuota.

Jūsų nuomone, kiek ši paslauga būtų reikalinga širvintiškiams? O gal iš tikrųjų nėra poreikio, kaip teigia Savivaldybė?

Mano nuomone, Širvintų rajone ir mieste gyvenantiems žmonėms su negalia ar šeimoms, kurios augina vaikus su negalia, ši paslauga reikalinga. Esant šiai paslaugai daugiau neįgaliųjų galėtų gyventi ne įvairiuose globos namuose, o savo namuose, tėvai auginantys vaikus su negalia galėtų dirbti, turėtų galimybę atostogauti, turėtų sąlygas susirgus gydytis. Naudojantis asmeninio asistento paslauga daugiau neįgaliųjų galėtų aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Juk Širvintose yra neįgaliųjų ir šeimų, kurios augina neįgalius vaikus. Man labai įdomu, kodėl buvo nuspręsta, kad ši paslauga nereikalinga mūsų rajone. Širvintų rajone (kaip ir kituose rajonuose) yra ne tiek mažai žmonių su įvairiomis negaliomis: psichikos ir proto, fizinės, regėjimo, kompleksinės negalios. Su jais niekas nesitarė, neaiškino asmeninio asistento galimybės, neinformavo, kad ši paslauga NEMOKAMA. O gal taip Savivaldybė taupo pinigus neteikdama paslaugų?

Galbūt turėtumėte pasiūlymų, kaip galima būtų tobulinti, gerinti socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems.

Socialinė sistema turi eiti į šeimą, o ne šeima į sistemą. Apie galimybę gauti paslaugas neįgaliesiems turi informuoti medicinos darbuotojai, švietimo įstaigos, socialiniai darbuotojai. Norėtųsi prieinamesnių – pigesnių transporto paslaugų. Galbūt Širvintose galėtų veikti socialinis taksi, kuris irgi garantuotų kelią į savarankiškesnį gyvenimą.

Vietoj epilogo

Taigi, apibendrinant gautą informaciją, telieka palinkėti Aldonai sveikatos ir stiprybės, to paties reikia linkėti ir jos tikrai neoficialiam asmeniniam asistentui – mamai. Tikėkimės, kad niekas daugiau neišgirs iš valdiškų namų pasakymo: „KAM TAU ASMENINIS ASISTENTAS, JUK TURI MAMĄ?“