Tik pusė Lietuvos gyventojų turi technologinių įgūdžių. Ką daryti?

Tarp Europos Sąjungos (ES) šalių ir pačiose valstybėse narėse galima pastebėti technologinę atskirtį. Dalis žmonių vis dar neturi kompiuterinio raštingumo, o tai juos verčia bijoti vis labiau spartėjančio visuomenės skaitmenizavimo. Kai kurie piktinasi, kad dalis verslų nebeteikia galimybės atsiskaityti grynaisiais, kad dalis produktų egzistuoja tik internetinėse parduotuvėse, kad vis daugiau viešųjų paslaugų irgi tampa kur kas lengviau pasiekiamos internetu. Ką darome šalyje, kad problemas spręstume? Ar technologinė atskirtis didina socialinę atskirtį? Ar Lietuva – technologiškai raštinga? Kaip galėtų padėti ES?

„Daugiau nei penktadalis namų ūkių neturi kompiuterio, o dešimtadalis prieigos prie interneto. Neturėdami kompiuterio, žmonės naudojasi telefonu, tačiau vis dar išlieka didelė dalis gyventojų, kuriems technologijų prieinamumas ir jų naudojimas yra riboti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar ES tai gali?“ kalbėjo skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Agata Gluchovska.

Ekspertės teigimu, tai ypač aktualu, kai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, mažesnių miestelių ar kaimų gyventojus, taip pat skurdą ir socialinę atskirtį patiriančius gyventojus, kuriems dažnai trūksta ir žinių, ir finansinių išteklių įsigyti šiuolaikinius įrenginius. Duomenys taip pat rodo, kad tik apie pusę Lietuvos gyventojų turi bent pagrindinius įgūdžius. Taigi, skaitmeninė atskirtis yra pakankamai aktuali problema Lietuvoje.

„Pagrindinis skatintojas yra poreikis, nes kada sudėtingiau darosi atlikti veiksmą kojomis, kartais prisėdus prie kompiuterio yra lengviau. Visgi problema, kurią nurodo ir pati Europa yra skurdas. Žmonės negali įsigyti reikalingų technologijų ir kada nėra aplinkui žmonių, kurie galėtų paaiškinti, kaip jomis naudotis“, –nurodė „Tele2" Inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius.

Žmonės, anot A. Lukošiaus, nebegali išvengti bendravimo su valstybinėmis institucijomis, nes ten neretai tenka jungtis internetu. Ekspertas pabrėžia, kad pirmiausia visoms valstybinėms institucijoms reikia labai gerai sutvarkyti šias savo paslaugas. „Pirmiausia reikėtų prieš reikalaujant iš žmonių priimti paslaugas, padaryti taip, kad ir tie, kas neišmano technologijų, nepyktų prisijungę prie jų. Kai jos veiks pakankamai gerai, tada žmogus jausis geriau prisijungęs, nes gaus rezultatą. Kiekvienas rezultatas duoda drąsą vėl naudotis“, – aiškino IT specialistas, nurodydamas, kad yra ir žmonių, kurie noro naudotis technologijomis apskritai neturi arba jomis naudotis negali.

Jis išskyrė ir problemą, kad technologijos visiškai nepritaikytos neįgaliesiems. Pavyzdžiui, automatinis atsijungimas įvyksta per kelias minutes, nespėjus surinkti slaptažodžio ar suradus reikiamos informacijos, nes žmogus tai daro viena ranka. A. Lukošius taip pat nurodo, kad daliai žmonių ypač svarbus gyvas bendravimas. „Kitaip nei jaunimas, vyresni žmonės mėgsta bendrauti su individu. Pats pastebėjau būdamas kompanijos salonuose, kad jie tampa svarbiu centru, nes ateina daug pagyvenusių žmonių, matai, kad jie labai nori kreiptis į žmogų, jiems labai sunku gauti negyvą paslaugą iš technologijos“, –pasakojo A. Lukošius, minėdamas, kad yra ir labai daug pensinio amžiaus žmonių, kurie technologijas valdo fantastiškai, taigi tai nėra vien amžiaus klausimas.

A. Gluchovska antrino, kad daliai žmonių paslaugos tampa neprieinamos, naudojimasis jomis tampa labai suvaržytas. „Nuo to taip pat nukenčia žmonės gyvenantys regionuose, ypač kaimo vietovėse, nes iš ten paskutiniu metu irgi girdime, kad uždaromi bankomatai, todėl vietos gyventojai susiduria su dideliais sunkumais išsigryninti pinigus. Skurdą patiriantys žmonės pasakoja, kad turi keliauti ilgas distancijas, kad galėtų atlikti paprastas finansines operacijas. Tokia tendencija stumia žmones į skaitmeninę ir socialinę atskirtį“, –sakė skurdo mažinimo tinklo atstovė.

Jos teigimu, svarbu, kad valstybės ir savivaldybės institucijos išlaikytų viešųjų paslaugų teikimą ne tik internetu, bet ir gyvai. „Svarbu užtikrinti, kad visi gyventojai galėtų gauti reikiamas paslaugas nepriklausomai nuo jų skaitmeninių įgūdžių ir prieigos prie technologijų. Taip pat svarbu teikti skaitmeninį raštingumą stiprinančias paslaugas, nes tai svarbus veiksnys mažinant skaitmeninę atskirtį, užtikrinant, kad visuomenės mokėtų naudotis technologijomis. Nemažiau svarbu užtikrinti prieigą prie interneto ir kompiuterių“, –teigė A. Gluchovska.

Svarbus vaidmuo tenka ir ES. Anot A. Gluchovskos, svarbu, kad Europos institucijos skatintų valstybes bendradarbiauti, kuriant bendras skaitmeninio švietimo ir infrastruktūros plėtros strategijas, kad narės dalintųsi gerąja praktika ir ištekliais.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.