„Tik nuovargis“ gali greitai virsti perdegimu: ko imtis, jeigu atostogos nebepadeda?

Perdegimo sindromas – lėtinio streso rezultatas, kai neigiami pojūčiai apkartina ne tik kasdienę darbo aplinką, bet trukdo mėgautis ir laisvalaikiu. Apatija, išsekimas, jėgų trūkumas, vis dažniau aplankantis jausmas, kad nepavyksta kontroliuoti situacijos ir nenoras eiti į darbą – tai tik keli simptomai, įspėjantys, kad pervargote. Tiesa, kai kurie žmonės vis dar mano, kad šiuos nemalonius pojūčius galima išgydyti atostogomis. Visgi, anot ekspertų, nekeičiant gyvenimo būdo, net ir atostogos gali būti bergždžios.

Kai kurie tyrimai rodo, kad ES maždaug 1 iš 10 darbuotojų kenčia nuo pervargimo. Ypač dažnai jis fiksuojamas medicinos sektoriuje. Manoma, kad kai kuriose šalyse kas antrą skubios medicinos darbuotoją kankina perdegimo sindromas.

Psichologė Ugnė Juodytė išskiria ryškiausius perdegimo sindromo požymius – energijos trūkumo ar išsekimo jausmas, padidėjęs emocinis atstumas nuo darbo, sumažėjęs profesinis efektyvumas bei su darbo aplinka susiję neigiami jausmai ar net cinizmas.

„Perdegimas dažnai pasitaiko profesinėje aplinkoje – toks apibrėžimas yra pateikiamas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Tačiau yra nemažai mokslinių publikacijų, kuriose argumentuotai tvirtinama, jog perdegimas vis tik gali būti patiriamas ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, auginant mažą vaiką ar slaugant sergančius artimuosius“, – paaiškina U. Juodytė.

 Laikinas ar ilgalaikis?

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Gretos Šimkės teigimu, patiriant emocinius sunkumus, nerimą ar liūdesį, visų pirma reikėtų įvertinti ir pagalvoti, ar tokie simptomai turi aiškią priežastį ir trunka tik tam tikrą laiką, ar vis dėlto tai slegia jau ilgai.

„Jei žmogus jaučia trumpalaikį nerimą, kurio priežastį gana lengva įvardinti, pavyzdžiui, ruošiantis egzaminui ar darbo pokalbiui, puikiai tinka preparatai, savo sudėtyje turintys valerijono, melisos, sukatžolės, apynių, pipirmėtės ekstraktų. Nuo preparato formos priklauso, kaip greitai jie suveiks – dažniausiai skysta ar pastilių forma pradeda veikti greičiau.

Jei neigiami jausmai bei stresas tęsiasi ilgesnį laiką, o konkrečios priežasties įvardinti negalime arba jos greitu metu išspręsti nepavyks, savijautai gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, joga, aktyvi fizinė veikla, laikas gryname ore, poilsis nuo išmaniųjų įrenginių. Kai kurie renkasi ir psichologo, psichoterapeuto konsultacijas“, – sako vaistininkė.

G. Šimkė pataria, kad jei pacientas gana ilgą laiką jaučiasi jautresnis, dirglesnis, įsitempęs ar prastai miega, praverstų organizmą ir nervų sistemą pastiprinti B grupės vitaminais bei magnio preparatais. Taip pat vis daugiau pacientų domisi ir adaptogenu ašvaganda, kuris gali padėti kovojant su nervingumu, stresu, pagerinti miego kokybę, padėti susikaupti.

Perdegimo etapai

„Norint geriau pažinti, kas gali vykti su mumis – verta susipažinti su šią temą tyrinėjusių  mokslininkų Roberto L. Veniga ir James P. Spradley siūlomu požiūriu, jog perdegimas vystosi pamažu ir gali turėti penkis etapus. Pirmasis vadinamas medaus mėnesiu. Vos pradėjus dirbti, dažnai pirmais mėnesiais jaučiamas stiprus pasitenkinimas darbu, atsidavimas, energijos ir kūrybiškumo antplūdis, tačiau pradžią lydi ir  patiriamas stresas dėl darbų, iniciatyvų, už kurias darbuotojas atsako. Tad jau nuo šio etapo svarbu pradėti integruoti efektyvias streso įveikos strategijas. Jei to nedarome, einame tolyn į perdegimo kelionę“, – pasakoja U. Juodytė.

Psichologė tęsia, kad antrasis etapas vadinamas streso pliūpsniu. Jam būdinga: nerimas, vengimas priimti sprendimus, apetito pokytis, nuovargis, bendras asmeninių poreikių nepaisymas, griežimas dantimis nakties metu, galvos skausmas, širdies plakimo padažnėjimas, aukštas kraujo spaudimas, nesugebėjimas susikaupti. Trečiasis etapas – lėtinis stresas. Šioje stadijoje pamažu vystosi pyktis ar agresyvus elgesys, pasireiškia apatija, lėtinis išsekimas, ciniškas požiūris, sumažėjęs lytinis potraukis, problemų darbe ar namuose neigimas, jaučiama grėsmė ar netgi panika.

„Ketvirtasis etapas – perdegimas. Gyventi įprastu ritmu šiame etape pasidaro nebeįmanoma, nes vis sunkiau susidoroti su kylančiais sunkumais. Pasiektą ketvirtąjį etapą išduoda elgesio pokyčiai, lėtinis galvos skausmas, lėtinės skrandžio ar žarnyno problemos, visiškas asmeninių poreikių nepaisymas, noras „iškristi“ iš visuomenės, nutolti nuo darbo ar draugų, šeimos. Neretai padidėja nepasitikėjimas savimi, būdinga ir socialinė izoliacija“, – paaiškina U. Juodytė.

Paskutinis etapas, reikalaujantis rimto specialistų įsitraukimo – lėtinis perdegimas. Tai reiškia, kad perdegimo simptomai yra taip įsišakniję, kad greičiausiai patiriami reikšmingi psichiniai, fiziniai ar emociniai sunkumai. Šiame etape būdingas lėtinis psichinis ir fizinis nuovargis, ilgalaikis liūdesys, panikos atakos, depresija. Tampa labai svarbu su tuo nekovoti vienam ir ieškoti išorinės pagalbos.

Kaip išvengti?

Vaistininkė G. Šimkė antrina, kad labai svarbu įsidėmėti, jog perdegimo sindromas gali pasireikšti kiekvienam, tačiau dažniausiai jį patiria žmonės, kurie nenubrėžia aiškių ribų tarp darbo ir poilsio. Tai – dirbantys viršvalandžius, neturintys stiprių planavimo įgūdžių, patiriantys mobingą, nemokantys pasakyti „ne“, laisvalaikį skiriantys tik poilsiui, nes kitoms veikloms neturi pakankamai energijos.

„Labai svarbu, kad pastebėjus pirmuosius perdegimo simptomus, nenumotumėte į tai ranka. Jei, pavyzdžiui, patys jų negebate atpažinti, galbūt apie tai jus perspės artimi žmonės. Ribokite kontaktus su negatyvumą spinduliuojančiais asmenimis, dažniau bendraukite su kolegomis, pasistenkite vėl atrasti prasmingų aspektų savo darbe, pavyzdžiui, galimybę padėti žmonėms, tinkamai išnaudokite laisvalaikį, atlikdami mėgstamas veiklas, keliaudami, susipažindami su naujais žmonėmis, kultūromis, gastronomija. Būtina nedelsiant ieškoti priemonių, kurios padėtų įveikti patiriamus sunkumus ir vėl mėgautis kasdienybe“, – priduria vaistininkė.