Tiesioginiame televizijos eteryje Prezidentas Gitanas Nausėda plojo Albinui Kamarūnui už jo išskirtinį poelgį

„Paplokime Albinui Kamarūnui, tam paprastam Dzūkijos žmogui ir kariui. Albinas yra atminties saugotojas“, – taip kalbėjo žinomas laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis tiesioginėje TV3 kanalu transliuotoje apdovanojimų „Lietuvos garbė“ ceremonijoje, girdint ir matant renginyje buvusiam Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai, garbingiems svečiams ir šimtams tūkstančių Lietuvos žiūrovų, stebėjusių šią transliaciją.

Pagerbė Lietuvos herojus

Kovo 11-osios vakarą į sostinės širdyje esančią Vilniaus rotušę rinkosi garbūs kviestiniai svečiai. Ten Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną vainikavo iškilmingi nacionaliniai apdovanojimai „Lietuvos garbė“. 19-ąjį kartą organizuojamuose apdovanojimuose kasmet būna pagerbti paprasti Lietuvos žmonės, atlikę nepaprastus žygdarbius.

Rotušėje buvo pagerbti žmonės, kurie ne kalbomis, o savo poelgiais, drąsa ir pasiaukojimu Lietuvą paverčia mums visiems šiltais ir, svarbiausia, saugiais namais. Jie moko mus dvasinės tvirtybės ir saugo ne tik mūsų laisvę, bet ir bando padėti ją atgauti ne vienerius metus agresorės žiaurumus kenčiantiems ukrainiečiams. Jie yra tie, kurie priverčia mūsų širdis plakti išvien.

Šiemet apdovanojimų metu buvo pagerbti dar 7 nauji herojai, taip pat buvo prisiminti ir tie, kurie mus savo darbais sužavėjo pernai.

Susirinkę kviestiniai svečiai drauge su televizijos žiūrovais pamatė Sapiegiškių kaimo herojumi tapusį Albiną Kamarūną, kuris nuo vaikystės rūpinosi partizano Vlado Venckūno-Jovaro palaikais. Pernai „Lietuvos garbės“ nominaciją A. Kamarūnui įteikė Prezidentas G. Nausėda, kuriam mūsų žemiečio kandidatūrą išrinko Prezidentūra.

Pasimojavo su Prezidentu

Renginio vedėjas Stasiulis priminė A. Kamarūno istoriją: „Albinas nuo mažų dienų saugojo didžiulę paslaptį, jis žinojo, kur Lazdijų rajone, Sapiegiškėse, yra partizano kapas. Sovietmečio metu tai atskleisti buvo labai rizikinga, po 1990-ųjų metų Albinas tą vietą parodė kitiems, vėliau buvo identifikuota partizano tapatybė – vardas ir pavardė, dabar Sapiegiškėse daug kas pasikeitė, padarėte keletą darbų.“

Šiųmečių apdovanojimų metu ant garbingos pakylos pasirodęs A. Kamarūnas pasimojavo su Prezidentu ir papasakojo, ką nuveikė per metus.

„Noriu pasakyti tai, kad net penkių kartų prireikė, kad nužudyto partizano kaulai iš miško, iš pakelės būtų perkelti į civilizuoto pasaulio vietą. Birželio 1 d. buvo surinkti DNR duomenys ir duoti tyrimui. Jau birželio 6 d. buvo gautas atsakymas, kad visi surinkti pagrindai atitinka partizano Vlado Venckūno-Jovaro tapatybę. Tada prasidėjo paminklo statymo darbai. Lapkričio 11 dieną, sukakus metams po palaikų atkasimo, buvo atidengtas paminklas, atliktos visos apeigos. O gruodžio 8 d. minėtas partizanas, pakilęs kaulais iš žemės, jau trispalvės vėliavos pridengtas, atgulė Šventežerio kapinėse, šalia savo motinos tremtinės“, – kalbėjo A. Kamarūnas.

Laukė A. Kamarūno kalbos

Pats Albinas „Dzūkų žinioms“ sakė, jog renginio organizatoriai jam pasakoję, kad jo pasisakymas buvo atkeltas į renginio pradžią, nes jį norėjęs išgirsti G. Nausėda.

„Man sakė, kad Prezidentas norėjo sulaukti mano pasisakymo, nes jis pernai mane apdovanojo „Lietuvos garbės“ statulėle. Per pertrauką po mano pasisakymo Prezidentas su žmona išvyko iš Vilniaus rotušės“, – pasakojo A. Kamarūnas.

Kalbėdamas apie praėjusį pirmadienį, A. Kamarūnas prisipažino, jog šiek tiek pavargo, tačiau įspūdžiai iš renginio – patys geriausi.

„Mane į Vilnių nuvežė sūnus, kartu važiavo ir žmona, šiek tiek pavargome, bet esu labai laimingas, kad galėjau visai Lietuvai pranešti apie iki galo įvykdytą savo pareigą“, – sakė Albinas.