Thich Nhat Hanh „Dzenbudizmas ir menas išsaugoti planetą“: kasdienės etikos vadovas, padedantis gyventi sąmoningiau

Thich Nhat Hanh, arba kitaip Tajus (1926-2022) – Vietnamo dzenbudizmo meistras, poetas, taikos aktyvistas yra vienas įtakingiausių ir gerbiamiausių dvasinių mokytojų pasaulyje. Leidykla VAGA skaitytojus kviečia atrasti prasmingą ir į gyvenimą žvelgti giliau skatinantį kūrinį „Dzenbudizmas ir menas išsaugoti planetą“.

Apie planetos išsaugojimą ir sąmoningesnio gyvenimo svarbą girdime kone kasdien: taršos mažinimas, besaikio vartojimo ribojimas, perdirbimo skatinimas ir gebėjimas kuo mažiau švaistyti – veiksmai, kurių dera imtis kiekvienam. Nemažiau reikšmingas yra ir savo emocinės švaros palaikymas: gebėjimas nuraminti savo protą, įveikti nenumaldomą nerimą ir ugdytis supratingumą bei gilią užuojautą aplinkai, kurioje esame. Būtent apie tai kalba Tajaus mokiniai, sudėję į knygą jo įžvalgas, patarimus ir praktikas.

„Šiuo metu mes kaip tik susiduriame su stipriomis ir iš dalies persipinančiomis krizėmis: ekologinio naikinimo, klimato kaitos, nelygybės stiprėjimo, išnaudojimo, rasinės neteisybės ir tebesitęsiančių siaubiančios pandemijos padarinių. Padėtis tokia, kad jos sprendimo nebegalima atidėlioti. Kad kuo geriausiai pasitiktume šiuos iššūkius, turime rasti būdų sustiprinti savo tyrumą, užuojautą ir drąsą. Uoli meditacijos ir dėmesingo sąmoningumo praktika nėra narkotikas ar raminamasis vaistas, padedantis pabėgti nuo to, kas vyksta, o veikiau būdas nutildyti savo protą ir pažvelgti gilyn, kad aiškiai pamatytume save ir pasaulį. Atsirėmę į šį aiškumo ir įžvalgos pamatą pajėgsime imtis tinkamų ir efektyvių veiksmų, kad pakeistume situaciją ir sukurtume atsinaujinančią kultūrą, kurioje gerbiamos visos gyvybės formos. <...> Šioje knygoje, kurią išleido jo mokiniai, pateikti labiausiai įkvepiantys ir šiam laikui reikalingiausi pamokymai, skirti būsimai kartai, be to, jo patarimai, kaip galime palaikyti ir išsaugoti savo pastangas padėdami mūsų visuomenei ir planetai neperdegdami. Tajus paprašė mūsų padėti sudaryti šią knygą beveik prieš dešimtmetį ir jaučiamės laimingi, kad pagaliau surinkome į vieną tomą stiprius jo dzenbudizmo pamokymus apie nuodugnią ekologiją, angažuotą veiklą, bendruomenės kūrimą ir kolektyvinį pabudimą. Visa tai paėmėme iš jo raštų, kalbų, interviu, klausimams ir atsakymams skirtų seminarų. Iš jų galima semtis kasdienės etikos, kuria galime vadovautis priimdami sprendimus, veikdami, keisdami kasdienius įpročius, kurie neleidžia mums judėti pirmyn, padėdami sau pajusti džiaugsmą ir prasmę kiekvieną gyvenimo akimirką. Jis aiškina, kad be tokios etikos – be dvasinės dimensijos, rodančios kryptį kasdieniame gyvenime, – viską prarasime.“

Jeigu norime išsaugoti planetą ateities kartoms, labai svarbus kolektyvinis pabudimas. Tajus savo įžvalgomis siekia atverti kelius kiekvienam, kuris nori prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo, tačiau niekaip negali pradėti veikti, arba nujaučia, kad veikia nepakankamai. Dzenbudizmo mokytojo motyvuojantys pastebėjimai apima pagarbą kiekvienai gyvybės rūšiai, suvokimą, kad kiekvienas iš mūsų esame svarbus, o mūsų savastis pakankama ir pilnavertė. Knygoje kiekvienas atras paaiškinimų, kodėl taip svarbu saugoti savo protą ir atsiriboti nuo agresyvumo, beatodairiškos inercijos. Taikydamas Tajaus meditacijų praktikas, kiekvienas įgaus galimybę patarimus paversti veiksmais. O vienas pirmųjų žingsnių, kurį reikia žengti tam, kad pradėtume eiti sąmoningumo ir dvasinės etikos kryptimi, yra dėmesingumo ugdymas. Sutelkdami atidų žvilgsnį į viską, ką kasdieną atliekame autopilotu, įgausime atsitraukimo galimybę ir įprastus, džiaugsmo neteikiančius reiškinius, pamatysime naujoje šviesoje. Kaip tik tai yra dvasinės dimensijos puoselėjimo pradžia.

„Kiekvienam iš mūsų reikia turėti gyvenime dvasinę dimensiją, kad galėtume susidurti su kasdieniais sunkumais, išbandymais ir juos įveikti. Vienas iš būdų kalbėti apie dvasingumą yra pasitelkti energijos sąvoką: pabudimo, sąmoningumo energija padeda mums pilnutinai būti čia ir dabar, susijusiems su gyvenimu ir jo stebuklais. Mes linkę skirti dvasinį ir nedvasinį pasaulius. Dvasinį siejame su dvasia, o nedvasinį su kūnu. Tačiau tokia pasaulėžiūra yra skirstanti, diskriminuojanti. Pavyzdžiui, aš užsiplikau arbatos. Man reikia arbatžolių, karšto vandens, arbatinuko ir puoduko. Šie daiktai priklauso dvasinei ar nedvasinei sričiai? Vos tik dėmesingai į arbatinuką įpilu karšto vandens, mano viduje atsiranda susikaupimo ir sąmoningumo energija, taigi arbata, vanduo ir arbatinukas staiga tampa dvasiški. Kai pakeliu puoduką su arbata ir dėmesingai laikau savo rankose, gėrimo veiksmas tampa labai dvasingas. Visa, kas tik yra paveikta sąmoningumo, susikaupimo ir įžvalgos energijos, tampa dvasiška, taip pat ir mano kūnas, besimėgaujantis arbata. Taigi skirtumas tarp sakralumo ir profaniškumo nėra absoliutus. Mes gyvename pasaulyje, ir tai, kas „pasaulietiška“, gali tapti sakralu, jei tik įliesime pabudimo energijos. Dėmesingumas, sąmoningumas, susikaupimas ir intuicija gali būti skleidžiami kiekvieną mūsų kasdienio gyvenimo akimirką, ir kaip tik šios energijos daro jus dvasingą.“

Dzenbudizmas ir menas išsaugoti planetą – viena tų knygų, kuri keičia žmonių likimus ir padeda atrasti harmoniją neapibrėžtumo ir skausmo kupiname pasaulyje. Tai dvasinės etikos ugdymo vadovas, kuris tinka visiems ir kiekvienam, kam svarbu nubusti ir prisidėti prie savo ir kitų sąmoningo gyvenimo skatinimo, darnesnės visuomenės ir tvaresnės ateities naujoms kartoms.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką

Išsilaisvinkite

Laisvė yra pratybos. Ji nėra tai, ką užsidirbame po dešimties metų. Vos tik prasiveržiame pro savo apgailestavimus ir nerimą, vos tik susisiejame su dabartimi, iškart gauname laisvę. Visi mes esame kovotojai, o dėmesingas sąmoningumas yra mus išlaisvinantis aštrus kardas. Viskas, ko ieškote, viskas, ką norite patirti, turi įvykti dabarties akimirką. Tai labai svarbus požiūris. Praeities jau nebėra; o ateitis tėra miglota sąvoka. Jeigu įsikibsime į ateitį, prarasime dabarties akimirką. O jei prarasime dabarties akimirką, tuomet prarasime viską – savo laimę, laisvę, taiką, ramybę ir džiaugsmą. Taigi visi mūsų siekiai, svajonės, projektai turi būti atnešti į dabarties akimirką ir tapti jos šerdimi. Reali yra tik ši akimirka. Jūs tiesiog įkvepiate ir suvokiate, kad turite kūną. Nusišypsote savo kūnui; džiaugiatės, kad turite kūną, galintį sėdėti ar vaikščioti Žeme, džiaugiatės Žeme. Pasitelkę dėmesingumo energiją pasirūpinate ligoniais, nerimaujančiais ar kenčiančiais žmonėmis. Tai labai konkretu. Tai ne filosofija ar idėja, o realus pratybų būdas, padedantis jums mažiau kentėti ir daugiau džiaugtis gyvenimu – pradedant kvėpavimu, savo kūnu ir Žeme.

Jūs suvokiate, kad jūsų kūnas nuostabus ir apima visus protėvius ir ateities kartas. Jaučiatės privilegijuoti, kad esate gyvi. Gyvenimas – ne tik kančia; jis kupinas stebuklų. Leiskite menininkui jūsų viduje atpažinti, žavėtis ir siekti to, kas gera ir gražu. Menininkas jūsų viduje niekada nebūna miręs. Kas rytą galite gėrėtis saulėtekiu, tai menininko veiksmas. Koja kojon su medituotoju ir menininku eina kovotojas. Turime duoti progą pasireikšti kovotojui mūsų viduje. Mūsų kovotojo ginklas yra išlaisvinantis išminties kardas. Gyvenimas yra nuostabus ir paslaptingas. Galima tiek daug atrasti ir smalsauti. Leiskite sau būti laisvam ir džiaugtis savo laiku Žemėje. Mes galime padėti pasauliui, išvaduoti žmones iš jų kančių. Bet visų pirma reikia padėti sau ir išsilaisvinti.

Kas yra viršininkas?

Šiais laikais daugelis mūsų gyvena autopiloto režimu, lyg mašinos. Gyvenimas yra kitoks, kai esi dėmesingas, sąmoningas. Kai vairuoji, žinai, kad vairuoji. Ne automobilis vairuoja tave, o tu vairuoji jį. Ir kai kvėpuoji, darai tai ne dėl to, kad to reikia kūnui. Tu įkvepi ir džiaugiesi įkvėpimu. Laisvė yra įgyjama ir puoselėjama tokiais mažmožiais. Kai eini, eini ne tam, kad kur nors nukeliautum. Su kiekvienu žingsniu džiaugiesi esąs gyvas. Esi tikruoju savimi. Ir tai laisvė. Kai gyveni dėmesingai, laisvė tampa įmanoma. Ir kuo mes laisvesni, tuo laimingesniais žmonėmis tampame. Jeigu per dvidešimt keturias paros valandas turite penkias minutes ramybės, jaukumo ir laisvės, tai irgi neblogai. Pasižiūrėkite, kokie mes dosnūs! Kai turite tik penkias minutes, per kurias nesileidžiate nunešamas troškimų, geismų ar nerimo, tampate laisvu žmogumi, nieko nedarančiu ir niekur neinančiu.

Ir vis dėlto daugelį mūsų nusineša įvykiai ar situacijos, tai, ką girdime ir matome. Mes pasiklystame, prarandame save. Štai kodėl turime ugdytis laisvę nuo minios. Kai turite tikrąją laisvę, net jei minia šaukia ar eina viena kryptimi, jūs vis dar galite išlikti savimi. Jūsų nenusineša daugumos emocijos. Reikia būti labai stipriam, kad turėtum tokią laisvę.

Buda buvo vienuolis, kuris turėjo didelę laisvę. Net kai visi žmonės mąstė kitaip, jis matė, kad jo mąstymo būdas yra teisingas. Pavyzdžiui, kai Buda kalbėdavo apie nesavastingumą, „ne aš“, daugelis žmonių prieštaraudavo, nes ši įžvalga nesiderino su tuometine Indijos žmonių mąstysena. Vis dėlto Budai pakako drąsos laikytis savo įžvalgos. Jis turėjo vidinę laisvę ir buvo kantrus. Ir galiausiai padėjo daugeliui žmonių pasiekti tokių įžvalgų. Tikroji laisvė suteikia meilę, kantrybę ir daugelį kitų nuostabių savybių.

Thich Nhat Hanh, Dzenbudizmas ir menas išsaugoti planetą, iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė, leidykla VAGA, 2023.

Reklama