Tėvų forumas: ką laimi valstybė, kai daliai jos vaikų Kaune 16 kartų pabrangintas mokestis už darželį?

Dar spalį priimtas Kauno miesto savivaldybės sprendimas padidinti tėvų mokamus už vaiko ugdymą darželyje mokesčius beveik 16 kartų (jei šeimos nedeklaravusios gyvenamosios vietos Kaune), Lietuvos tėvų forumo vadovo Dariaus Trečiakausko nuomone, demonstruoja cinišką požiūrį tiek į vaikus, tiek į juos auginančias šeimas.

„Miesto valdžia deklaruoja, kad taip neva „siekiama teisingumo“. Esą kodėl miestiečiai iš savo kišenės turėtų dengti rajono gyventojų vaikų ugdymo išlaidų dalį? Bet ar tikrai tokie drastiški sprendimai pagerins Kauno biudžeto situaciją, ar patys kauniečiai ir visa valstybė realiai iš to ką nors laimės?“ – klausia LTF pirmininkas D. Trečiakauskas.

Anot jo, žmonės net nežino, nei kur kreiptis, nei ką daryti, ir ne visi tėvai žino, kas jiems gresia ir milžiniškai šoktelėjusios sąskaitos tokiems žmonėms – kaip perkūnas iš giedro dangaus.

„Ypač sudėtinga sunkiai finansiškai gyvenančių šeimų socializacija. Ne vienai tokiai šeimai susivokti ir pakovoti už save yra didžiulis, deja, dažnai neįmanomas iššūkis. Įsivaizduokite, kokia jų būsena. Jeigu užguiti ir pažeminti jaučiasi abu ar kuris nors iš tėvų, kaip turi jaustis jų vaikai?“ – klausė D. Trečiakauskas.

Jo aiškinimu, pasekmes netruks pajusti ir kauniečių šeimos, auginančios vaikus su negalia, taip pat tos, kurios kamuojamos nepriteklių, „nors Kauno valdžia giriasi kaip tik už jas kovojanti“.

„Vaikų ir jų tėvų diskriminacija pagal deklaruotą gyvenamąją vietą savaime yra netoleruotina, o konkrečiai Kauno atveju, tai dar yra ir piliečių šantažas manipuliuojant vaikais, tačiau mes situaciją pamatėme ir kitu kampu. Ji atrodo dar skausmingesnė. Kai kurioms kauniečių šeimoms bus lengva ranka nubrauktos iki šiol priklausiusios lengvatos, neretai buvusios garantu, kad vaikas apskritai galės lankyti ugdymo įstaigą, gaus tinkamo ir šilto įvairaus maisto, o tėvas ar mama galės įsilieti į darbo rinką“, – perspėjo D. Trečiakauskas.

Pakomentuoti šiuos teiginius Eltai penktadienį sutiko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė. Jos teigimu, nei vienišoms Kauno mamoms, nei vaikus su negalia auginantiems tėvams už vaikų ugdymą darželiuose daugiau mokėti nereikės.

„Jei vienas iš tėvų miręs, nenurodytas vaiko gimimo liudijime, teismo pripažintas dingusiu be žinios, nežinia kur esančiu ar neveiksniu, jei atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, jei vienam iš tėvų laikinai arba neterminuotai apribota valdžia, tėvai išsituokę, ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su vienu iš vaiko tėvų, jokių pakitimų nebus. Vienišos Kaune gyvenančios mamos ar tėčiai iš miesto gaus lygiai tokią pat lengvatą, kokią gaudavo iki šiol, ir toliau mokės 0,58 ct už vaiko lankytą dieną.

Vaikučius su negalia auginantiems tėvams, net ir gyvenantiems ne Kaune, pokyčių taip pat nebus. Kadangi Kaune, atvirkščiai nei daugumoje aplinkinių savivaldybių, yra išvystyta specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis tinkama švietimo infrastruktūra, finansavimo tvarka tokius vaikus auginantiems tėveliams nesikeis, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos“, - paaiškino J. Baltaduonytė.

Savo ruožtu Tėvų forumo vadovas tikina jau sulaukęs darželinukų tėvų prašymo pagelbėti aiškinantis dėl mokėjimų už darželį, gauti atsakymus, nes dalis tėvų nežino, kur dėl to kreiptis.

„Auginu du darželinio, du mokyklinio amžiaus vaikus, dar yra naujagimis ir jau pilnametė dukra. Mano gaunamos pajamos nedidelės, todėl iki šiol man nereikėjo mokėti už vaikų darželį. Tačiau pagal naują Kauno mero tvarką, kol nepristatysiu teismo nutarties, kad vieno iš vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su mama. Vaiko gimimo liudijime nenurodyta, kas yra tėvas. Vadinasi, nežinia, ar jis kartais netyčia negyvena Kauno rajone. Jį leisti į darželį man kainuos daugiau nei 150 eurų. Man, kaip daugiavaikei mamai, tai - beprotiškai didelė suma“, – vienos moters skundą citavo Tėvų forumo vadovas.

„Dėl didybės manijos padiktuoto noro prisijungti Kauno rajoną įkaitais tampa ne tik tarp Kauno miesto ir Kauno rajono kursuojančios šeimos, bet ir mieste dirbančios, mieste gyvenančios ir miestą mylinčios nepilnos ar socialinės pagalbos reikalingos šeimos, kurioms tiesiog nepasisekė, kad buvusi antroji pusė atskirai gyvena ir ne Kaune, ar tėčio tiesiog nėra. Ką daryti toms Kauno šeimoms, kurių vienas iš tėvų yra išvykęs dirbti į užsienį, ir tai oficialiai yra deklaravęs?” – klausė D. Trečiakauskas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos J. Baltaduonytės teigimu, kadangi dalis savivaldybės biudžeto lėšų sudaryta iš miesto (deklaravusių gyvenamąją vietą Kauno mieste) gyventojų sumokėtų mokesčių, akivaizdu, kad būtų sąžininga jų mokamus mokesčius naudoti jų, o ne kitų savivaldybių/valstybių gyventojų poreikių tenkinimu. Jei žmogus gyvenamąją vietą deklaravęs kitoje savivaldybėje ar kitoje šalyje, jo mokesčiai atitenka tai savivaldybei/valstybei ir iš jų tenkinami tos savivaldybės/valstybės, o ne Kauno gyventojų poreikiai.

„Vis dėlto, įvertinus tai, kad dalies žmonių emigraciją (deklaravus išvykimą iš Lietuvos) lėmė sudėtingesnės finansinės sąlygos, Kauno miesto savivaldybė sudarė galimybę tokioms šeimoms gauti vienkartinę paramą. Ji palengvintų iš dalies emigravusių tėvų (kai vienas iš tėvų išvykęs, o kitas kartu su vaikais gyvena Kaune), kurių vaikai lanko Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas, finansines galimybes apmokėti vaikų ugdymą. Tai - vienkartinė parama, kuri, kaip ir visais kitais atvejais (pvz. ,ligos ar nelaimės) pagal tvarkos aprašą skiriama vieną kartą per metus.

Sąskaitos už sausio mėnesį bus pateiktos vasario pradžioje, todėl tikslių skaičių, kiek šeimų moka pilną kainą, neturime“, – paaiškinta Eltai atsiųstame J. Baltaduonytės komentare dėl skirtingų mokesčių už vaikų ugdymą taikymo nuo šių metų sausio 1-osios ikimokyklinėse Kauno miesto savivaldybės įstaigose.

ELTA