„Tėviškės kvapas“ Jungėnų gyventojus pasiekė nuo srutomis tręšiamų laukų

„Suvalkiečio“ redakciją pasiekė Kalvarijos savivaldybės Jungėnų miestelio gyventojų signalas dėl Jungėnuose tvyrojusio itin nemalonaus kvapo.

Valdininkų skundai nepasiekė

„Suvalkietis“ šiuo klausimu pirmiausia kreipėsi į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Kalvarijos agentūros vyresniąją specialistę Laimą Bukauskaitę. Ji teigė, kad ši agentūra pastaruoju metu nėra gavusi nė vieno Jungėnų gyventojų skundo dėl miestelyje tvyrančio blogo kvapo.

„Tiesą sakant, kaip tik šiandien ryte važiavau pro Jungėnus ir nepajutau jokio nemalonaus kvapo“, – sakė L. Bukauskaitė. Ji patvirtino, kad gali būti, jog nemalonūs kvapai miestelį pasiekė dėl to, kad ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės laukus tręšia srutomis. Be to, specialistė paaiškino, kad ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms tokiems darbams nereikia RAAD Kalvarijos agentūros leidimų. „Draudžiama srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, taip pat arčiau kaip per šimtą metrų nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir arčiau kaip per 300 metrų nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo“, – teigė L. Bukauskaitė.

Domėdamasis šiuo klausimu „Suvalkietis“ taip pat sužinojo, kad dėl Jungėnuose tvyrojusio nemalonaus kvapo gyventojų skundų negavo ir Kalvarijos savivaldybės administracija. Pakalbintam Savivaldybės administracijos vyriausiajam specialistui gamtosaugai ir kultūros vertybių apsaugai Romui Eidukaičiui Jungėnų gyventojų nusiskundimai buvo staigmena. „Čia, Kalvarijoje, tikrai nepajutau jokių blogų kvapų, – teigė R. Eidukaitis, – o Jungėnus galbūt pasiekė srutų kvapas. Gali būti, kad ūkininkų, su kuriais turi sutartis, laukus srutomis tręšia danų kiaulių augintojų įmonė „Idavang“. Netoli Jungėnų tręšti srutomis laukus gali ir Vazniškių žemės ūkio bendrovė.“

Smarvė, anot gyventojų, buvo labai intensyvi

„Suvalkietis“ į Jungėnus nuvyko po miestelį atgaivinusio lietaus. Tiesą sakant, nemalonių kvapų tuo metu Jungėnuose nepajutome, tačiau pakalbintos kelios miestelio gyventojos patvirtino, kad dar ryte miestelio gyventojus vargino „tėviškės kvapas“.

„Iš pradžių pagalvojau, kad kaimynai mėšlą tvarko, – pasakojo netoli geležinkelio stoties gyvenanti Danutė Perlienė. – Paskui suvokiau, kad mėšlas taip tikrai nesmirdėdavo. Net skalbinių nėjo į lauką išnešti, nes ta smarvė ir į juos įsigeria.“

Laiškininkė Genė Gilinskienė irgi patvirtino, kad šią savaitę nemalonus kvapas miestelyje buvo labai stipriai jaučiamas. „Net žiaukčiojau, pykino“, – teigė dviračiu pašto klientus lankanti moteris.

O Palmių gatvės daugiabutyje gyvenanti Irma Simanavičienė nusistebėjo, kad vasaros vidury Jungėnus pasiekę nemalonūs kvapai šiemet kur kas intensyvesni nei ankstesniais metais. „Ir anksčiau panaši smarvė mus pasiekdavo, bet ankstesniais metais tas kvapas nebūdavo toks stiprus“, – sakė jauna moteris.

Darbai vyksta laikantis įstatymų ir reikalavimų

Domėdamiesi, iš kur Jungėnų gyventojus pasiekė „tėviškės kvapas“, aplankėme ir gretimame Mikalaukos kaime įsikūrusią Vazniškių žemės ūkio bendrovę. Jos vadovas Artūras Miliūnas iškart patvirtino, kad didelį ir modernų pieno ūkį turinčioje bendrovėje vyko ir tebevyksta tręšimo darbai, bet jį nustebino, kad Jungėnų gyventojai dėl nemalonaus kvapo kreipėsi į žurnalistus.

„Mes kasmet savo laukus tręšiame srutomis, – teigė A. Miliūnas, – ir lig šiol niekas dėl to nesiskundė. Mes viską darome nepažeisdami jokių įstatymų ir taisyklių, paisome 1992 metų Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos III priedo reikalavimų. Yra sudaryti tręšimo planai, atliekami žemės tyrimai. Be to, tikrai paisome reikalavimo netręšti arčiau nei 300 metrų iki gyvenvietės. Negana to, kasdien pats stebiu, kokios krypties vėjai pas mus vyrauja. Pastarosiomis dienomis pūtė šiaurės vakarų vėjai ir, mano įsitikinimu, visi kvapai turėjo būti nešami Želsvos kryptimi.“

Vazniškių žemės ūkio bendrovės vadovas neslėpė, kad jam sunku patikėti, jog kaimo žmonės piktinasi tokiais dalykais ir nesupranta, kad srutos yra natūralios trąšos ir jas naudoti yra kur kas geriau nei chemines. „Juolab kad tokie darbai vyksta tik kelias dienas, o bendrovė vietos gyventojams yra sukūrusi 45 darbo vietas, – sakė A. Miliūnas. – Be to, siekdami, kad srutos būtų laistomos kuo efektyviau ir moderniau, esame įsigiję tvarkingus, modernius srutovežius.“

Kaip rasti aukso viduriuką?

Taigi kaip gyvenant kaimo teritorijoje rasti aukso viduriuką ir tvarkingai, moderniai ūkininkauti, o kartu nepažeisti netoliese gyvenančių žmonių teisės kvėpuoti tyru, švariu oru? Esame žemdirbių kraštas ir to „tėviškės kvapo“ visiškai išvengti, manau, neįmanoma. Kitas dalykas, kad žemdirbiai ir ūkininkai išties turėtų atsižvelgti į vyraujančius vėjus ir laukus srutomis tręšti tik tuomet, kai vėjas nemalonaus kvapo neneša į gyvenvietes. Taip pat manome, kad atsižvelgdami į vietos žmonių interesus stambūs ūkiai ir žemės ūkio bendrovės apie planuojamus tokius darbus galėtų gyventojus informuoti spaudoje.

Marijampolės RAAD specialistų teigimu, mėšlą ir srutas skleisti visiškai draudžiama nuo lapkričio 15-osios iki balandžio 1-osios. Be to, tokius darbus draudžiama vykdyti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės, nes tuomet, kai nevyksta augalų vegetacija, jie iš mėšlo ir srutų neįsisavina maistinių medžiagų – azoto ir fosforo, kurie gali patekti į vandens telkinius ir juos užteršti.

Mėšlą ir srutas taip pat draudžiama skleisti nuo birželio 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos, tačiau yra ir išimčių: pūdymus, pievas, ganyklas ir tuos plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai, tręšti galima.

Ričardo Pasiliausko nuotraukos