Tęsiasi ginčai dėl socialinių įmonių naudos ir skaidrumo

Socialinių įmonių veiklos reglamentavimo pokyčiai lems tokių įmonių susinaikinimą, tūkstančių žmonių atleidimus, teigia dabartinės tvarkos rėmėjai, kurių įsitikinimu, socialinės įmonės teikia naudą žmonėms ir valstybei, yra viena iš skaidriausių verslo sričių.

Vienos iš socialinių įmonių įkūrėjas, su neįgaliaisiais norintį dirbti verslą konsultavęs Nerijus Briedis teigia, kad valstybei nerūpi neįgaliųjų likimas.

"Dabartinis modelis sukuria kasmet po 700 darbo vietų žemos kvalifikacijos darbuotojams, 80 proc. visų tų darbuotojų, Lietuvos darbo biržos duomenimis, turi vidurinį ar žemesnį išsilavinimą. Šiandien socialinėse įmonėse dirba 7300 neįgaliųjų, jie šią vasarą atsidurs gatvėje. Socialinių įmonių įstatymas veikia ypač gerai, pasiekėme užsibrėžtus tikslus. Nenaikinkime to, kas dabar sukurta, tuo labiau, nesiūlydami alternatyvų", - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo N. Briedis, teigiantis, kad nusprendė emigruoti į Prancūziją, nes ten neįgaliųjų darbas esą labai remiamas, ir gerbiami darbdaviai, kurie darbina riboto darbingumo žmones.

Anot N. Briedžio, Lietuvos darbo biržoje dabar yra 9 tūkst. darbo ieškančių neįgaliųjų, apie 5 tūkst. realiai nori dirbti. Jeigu kasmet socialinės įmonės įdarbina po 700 žmonių, per dešimtmetį gali būti išspręstas jų įdarbinimo klausimas. Bet esą įsigaliojus Seime svarstomiems įstatymo pakeitimams, naujų neįgaliųjų darbuotojų priėmimas nebus subsidijuojamas, tad jeigu dėl kokių nors priežasčių keli asmenys iš įmonės išeis, ji neatitiks reikalavimo įdarbinti konkretų neįgalių asmenų procentą ir turės likviduotis. Pasak N. Briedžio, valstybė turėtų ne žlugdyti socialinių įmonių veiklą, o ją skatinti.

"Valstybė, valdžios vyrai sako, kad socialinės įmonės darbina mažai neįgaliųjų, brangiai kainuoja, kad jos yra kažkokia mistika, šešėlis. Bet Lietuva gauna naudą iš tokių įmonių. Nemačiau nė vienos kitos tokios valstybės. Tai nėra verslas išlaikytinis", - sakė N. Briedis, pasak kurio, socialinės įmonės mokesčių forma pernai sumokėjo 32 mln. eurų. Valstybės pagalba joms 2016 m. buvo 23,8 mln. eurų. Tad esą valstybės nauda praėjusiais metais siekė per 8 mln. eurų, nors dar 2009 m. buvo keliskart mažesnė.

Kalbėdamas apie viešai metamus kaltinimus, esą socialinės įmonės veikia neskaidriai, N. Briedis pabrėžė, kad jos yra nuolat tikrinamos, o kai kurios - net kelis kartus per mėnesį. Iš 170 socialinių įmonių tik viena po patikrinimų netekusi statuso. Pasak jo, faktai įrodo, kad tai yra vienas skaidriausių ir našiausių verslų.

Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas nepritaria esamam neįgaliųjų įdarbinimo modeliui, kuris esą orientuojasi į paramą socialinėms įmonėms, o ne paskatas įdarbinti žmones su negalia atviroje darbo rinkoje. Asociacija prieštarauja socialinių įmonių veikimo modeliui Lietuvoje, nes jis esą brangus ir neefektyvus.

Balandžio 6 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Justo Džiugelio pristatytas Socialinių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naujiems juridiniams asmenims nebesuteikti socialinės įmonės statuso. Numatoma, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms, kuriose dirba socialiai pažeidžiami asmenys. Pasak Seimo nario J. Džiugelio, dabar sąžiningai veikiančios socialinės įmonės dėl šių pakeitimų nenukentės.

Pagal projektą subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei būtų skiriama ir mokama tik už tuos tikslinei asmenų grupei priklausančius darbuotojus, kurie buvo įdarbinti socialinėje įmonėje iki projekto įsigaliojimo dienos.

J. Džiugelis teigia, kad dabar socialinės įmonės per metus gauna apie 25 mln. eurų dotacijų, esama 40 tūkst. žmonių su negalia, kurie taip pat dirba, bet jie esą negauna jokių dotacijų, ir tai yra neteisinga.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 25 d.

Eltos informacija