Teoriškai – arklys, praktiškai – neatsikelia

Ankstyvas lapkričio 24-osios rytas. Maršrutinio autobusiuko vairuotojas neslepia apmaudo:

Tai – apie elektroninį moksleivio pažymėjimą, ilgai lauktą naujovę, kuri turėjo pateisinti lūkesčius – ne tik pakeisti anksčiau buvusius popierinius mokinio bilietus, kaimų mokinukams suteikiančius teisę važiuoti į mokyklas ir atgal, bet ir garantuoti tikslią apskaitą, kiek vaikų naudojasi viešojo transporto paslaugomis.

Pagal tai planuota tiksliai suskaičiuoti, kiek pinigų už šias paslaugas uždirba SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ ir kiek tai kainuoja biudžetui.

Eilinėje stotelėje įlipus moksleiviui ir prie nedidelio kompiuteriuko prilietus pažymėjimą, ekrane, laimei, nušvinta žalia šviesa. Vadinasi – „nuskaitė“. Dažnai būna atvejų, ir kai „paraudonuoja“ – moksleivis lieka „nesuskaičiuotas“...

Autobusas trukteli iš vietos. Viena akimi stebėdamas kelią, kita vairuotojas žvilgčioja į ekraną ir viena ranka spaudinėja mygtukus: stengiasi pakeisti stotelės pavadinimą.

Jei jis tai darytų sustojimuose, neaišku, kada pavyktų pasiekti galutinį tikslą. Todėl žmogus priverstas rizikuoti savo ir keleivių saugumu. Ar bereikia sakyti, kaip padidėja nervinė įtampa?

Po mokinių rudens atostogų pabaigos įdiegta naujovė kiekvieną dieną pateikia vis naujų siurprizų. Rytais savo akimis tenka matyti, kaip dar neišvažiavus iš Kaišiadorių vienoje autobusų stotėlėje įlipusių mokinių bilietus tas elektroninis stebuklas „nuskaito“, o jau kitoje – ne.

Be to, kad rankiniu būdu keičia stotelių pavadinimus, vairuotojai priversti nuolat stebėti, ar įrenginys neišsikrovęs ir skubėti pakrauti, nes ilgesnio laiko kompiuteriukas „netempia“, trūkinėja interneto ryšys. Už papildomus rūpesčius vairuotojams niekas papildomai nemoka, kaip ir visiems kitiems, kurie jau visą mėnesį pluša pakeliui į pažangą (?).

Tad vieni kasdienius nesklandumus palydi daugiau ar mažiau vaizdingais komentarais, kiti tik sukanda dantis.

Sakoma, jog žmonės, ypač lietuviai, yra gana inertiški, sunkiai priima kiekvieną naujovę, jai priešinasi. Tačiau padėtis verčia manyti, jog šiuo atveju pasipiktinimas – ne be pagrindo. Juk aukščiau suminėtos bėdos – tai dar toli gražu ne visi siurprizai, kuriuos pažėrė gražūs užmojai.

Pradėjus praktiškai bandyti elektroninę sistemą, paaiškėjo, jog ji nepajėgi suteikti tos informacijos, dėl kurios buvo įdiegta: nėra duomenų, kiek moksleivių važiuoja lengvatine tvarka, todėl piniginės išraiškos suskaičiuoti neįmanoma. Vadinasi, viskas lieka kaip ir anksčiau plius nemažos išlaidos ir nauda tik firmai, suteikusiai šias paslaugas?

Šias peripetijas detaliai nagrinėti ėmėsi savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir viešosios tvarkos komitetas, elektroninio mokinio pažymėjimo įdiegimo problemas svarstęs jau ne viename posėdyje. Juose ir išryškėjo, kaip naujovė atkeliavo į Kaišiadoris ir kaip bando prigyti.

Apie padidėjusią kainą

Įdiegti rajone elektroninį mokinio pažymėjimą viešųjų pirkimų, vykusių apklausos būdu, metu buvo pasirinkta vilniškė viešoji įstaiga „Švietimo standartai“. Tai įvyko dar praėjusiais metais, kuriais prasidėjo ir bendravimas su tuo metu nurodytu įstaigos kontaktiniu asmeniu Agne Zalanskaite.

Kaip paaiškėjo posėdžiuose, bendravimas buvo gana gyvas tiek su SĮ „Kaišiadorių paslaugos“, tiek su rajono vadovais (komiteto posėdyje jo pirmininkas pacitavo keletą elektroninių laiškų, kuriuose į rajono vadovus kreipiamasi vardais), tačiau tai neturėtų stebinti – juk A. Zalanskaitė ne taip seniai vykusiose Seimo rinkimuose pas mus buvo stebėtoja.

Nesinori nieko įtarinėti, tačiau tenka pastebėti, jog tvarkant oficialius reikalus, savotiškai skamba susirašinėjime vartojami vardai, kai savivaldybei pavaldžiai įmonei pateikiama informacija apie tai, kas kalbėta su „Vyteniu, Tomu ir Česlovu“.

Gal tai savaime ir nėra blogai, tačiau ar tokio familiarumo demonstravimas „žemiau stovinčiam“ negali pasirodyti kaip savotiškas spaudimas? Juk jei Rangovas bendrauja taip artimai, tai gal ir žemesnio rango vadovui nedera per daug „šakotis“? Todėl prieš verčiant kaltę tik „Kaišiadorių paslaugoms“, vertėtų gerai apie tai pamąstyti.

Tačiau palikime šias peripetijas ir pereikim, kaip sakoma, prie esmės.

Lygiai prieš metus, lapkričio pabaigoje, „Kaišiadorių paslaugų“ direktorė bei švietimą kuruojantis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Vaicekauskas rankose jau laikė preliminarią paslaugos sąmatą su džiugia žinia, kad tinkamos specifikacijos planšetės, reikalingos autobusuose, smarkiai atpigo, ir kainuos jau ne 173 €, o tik 68 €.

Preliminari sąmata rodo, jog „Švietimo standartai“ parūpina 19 planšetinių kompiuterių po 68 € (iš viso 1292 €), tiek pat aliuminių stovų laikiklių kompiuteriams pritvirtinti po 40 € (iš viso 760 €), 19 automobilinių USB kroviklių po 7 € (iš viso 133 €), mobilųjį įrenginį kontrolei už 200 € bei interneto planą už 100 €. Tokiu būdu už priemones susidariusi suma yra 2485 €.

Be šių pinigų paskaičiuota, kiek kas mėnesį „Švietimo standartams“ reikės sumokėti už teikiamas paslaugas: duomenų administravimo mokestis (skaičiuota 600 mokinių) – 300 €.

Taip pat suskaičiuota, jog įrangos diegimo darbams įstaiga sunaudos iki 100 darbo valandų, už ką gaus 400 €. Po 5,79 € kainuojančius mokinio pažymėjimus mokiniai perka savarankiškai, socialiai remtiniems mokiniams atitinkamai kompensuojama.

Kaip rodo šių metų kovo 9-osios „Kaišiadorių paslaugų“ direktorės L. Šeleikienės raštas savivaldybės administracijai, elektroninio bilieto įdiegimas buvo planuotas nuo gegužės 1-osios. „Švietimo įstaigų, neapsirūpinusių mokinio elektroninio bilietu, moksleiviai nebus vežami keleiviniu transportu. Apklausos laimėtojas ir įmonė, įdiegsianti šią sistemą į keleivinį transportą, yra VšĮ „Švietimo standartas“.

Vadinasi, Viešųjų pirkimų konkurse, įvykusiame praėjusių metų lapkritį, figūravo aukščiau paminėtos kainos. Iki šių metų kovo 29 dienos „Švietimo standartas“ jau pasirašė sutartis su Kruonio gimnazija bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokykla. Iki rugpjūčio 22-osios sutartys pasirašytos su 7 mokyklomis, elektroninius mokinio pažymėjimus buvo užsisakę Kruonio ir Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos bei Palomenės pagrindinė mokykla.

Taigi – nuo gegužės 1-osios sistema veikti nepradėjo, užtat „Švietimo standartai“, jau po Viešojo pirkimo, nusprendė keisti kainas.Šių metų rugpjūtį „Kaišiadorių paslaugas“ pasiekia jau kitokia sąmata. Vieno planšetinio kompiuterio kaina padidėja 10 €, tad bendra suma jau ne 1292 €, o 1482 €. Interneto plano kaina padidėja 40 €, tad dabar jis kainuoja ne 100, o 140 €. Įrangos diegimo darbai (70 val.) įkainoti ne 400 €, kaip siūlyta anksčiau, o visu tūkstančiu.

Naujame pasiūlyme (keista, kad taip vadinasi – iki šiol vyravo nuomonė, jog pasiūlymai teikiami prieš Viešuosius pirkimus...) rašoma: „VšĮ „Švietimo standartas“ gali įdiegti pavežėjimo apskaitos sprendimą Kaišiadoryse: Įrangos kaina – 2575 € (buvo 2485 €), internetas metams – 1680 €, duomenų administravimas ir sistemos palaikymas (12 mėn.) – 7200 €, diegimo darbai – 1000 €. Iš viso: 12 455 €“.

Kainų padidėjimą VšĮ „Švietimo standartų“ direktorė Dalia Šivickienė aiškina tuo, jog praėjusių metų lapkritį pateiktomis sąlygomis elektroninio bilieto dabar diegti jau nebegali.

Kaip atrodo, tokio paaiškinimo pakako.

Chaoso anatomija

Kaip jau žinome, sistema gegužę veikti nepradėjo. Nestartavo ji ir nuo mokslo metų pradžios. Rugsėjo 5-ąją „Kaišiadorių paslaugos“ gavo pranešimą, jog sukurta prieiga suvesti mokinių naudojamiems maršrutams, paaiškinta, jog pradžioje suvedamas stotelių sąrašas, vėliau – įvedami maršrutai, kiekvienam priskiriant stoteles, o mokykloms liko prie maršrutų priskirti važinėjančius mokinius.

Dėmesio – niekam nė į galvą neatėjo sukviesti tai daryti turėsiančius mokyklų darbuotojus ir paaiškinti, surengti seminarą ar mokymus. O dalykas pasirodė ne toks jau paprastas.

Mokyklose darbuotojai paniro į jiems naują ir sunkiai suprantamą darbą, kuriam, kaip rodo padėtis, tikrai nepakako „Švietimo standartų“ pasiūlytos galimybės „skambintis ir konsultuotis“.

Kol sunkiai stūmėsi ši veikla, dėl sutarties kainų toliau vyko susirašinėjimas su rajono vadovais bei „Kaišiadorių paslaugomis“, turinčiomis su „Švietimo standartais“ pasirašyti sutartį. Rugsėjo 25-ąją buvo pranešta, kad kol kas jos dar pasirašyti negalima, nes nežinia, kada įranga atkeliaus į Lietuvą (vadinasi, gegužės 1 dieną įdiegti sistemos niekas nė nesiruošė?).

Į tai „Kaišiadorių paslaugų“ direktorė atsakė, jog jei sutartis bus nepasirašyta iki rugsėjo 26-osios, ji bus nutraukta dėl netesybų.

Deja, vietoj to merą, administracijos direktorių, jo pavaduotoją ir „Kaišiadorių paslaugas“ pasiekė naujas elektroninis laiškas, kuriame informuojama, kad pagaliau reikalinga įranga yra Lietuvoje, tačiau siūloma rinktis ir iš kitų, brangesnių produktų, „Kaišiadorių paslaugoms“ priekaištaujama, kad nenurodo, kokių laikiklių reikės planšetiniams kompiuteriams, pateiktos pastabos dėl sutarties.

Vadinasi, rugsėjo pabaigoje dar buvo neaišku, kokie planšetiniai kompiuteriai bus perkami (kaip tokiu atveju pasakyti, kokių laikik­lių reikia?), kaip atrodys galutinė sutartis? Grynas chaosas. Jo neišsklaidė ir spalio dešimtąją pagaliau pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią už įrangos įdiegimą privalu sumokėti 1000 eurų.

Spalio 30-ąją susidariusį chaosą bent kiek prasklaidyti mėgina „Kaišiadorių paslaugų“ direktorė, informuodama „Švietimo standartų“ vadovę D. Šivickienę, jog „kuo arčiau įgyvendinimo tikslas – lapkričio 1-oji, tuo daugiau problemų su programa: 1. Programoje nėra konkrečiam pažymėjimui priskirtos leng­vatos; 2. Programoje nėra suvesta piniginė išraiška pravažiuojančių mokinių. 3. Stotelių koordinatės. Jei stotelės yra abiejuose kelio pusėse, programa nesupranta ir neskaito. 4. Ne visi vairuotojai apmokyti. 5. Kontrolės įrenginys vis dar nėra perduotas „Kaišiadorių paslaugoms“. 6. Prieigos prie informacinės sistemos neturi Kaišiadorių rajono savivaldybė. Elektroninis bilietas yra naudojamas tik pravažiuojančių mokinių skaičiui išaiškinti“.

Taigi – ar be šios sistemos ir ją lydinčių išlaidų iki šiol kažkas dar nežinojo, kiek mokinių pravažiuoja? Tūlas pilietis šioje vietoje pasakytų „Leiskit nusižvengti“.

Teoriškai – arklys, praktiškai – neatsikelia...

Prisiminkime, už ką „Švietimo standartams“ sumokėti pinigai?

Sutartyje numatyta apmokyti atsakingus darbuotojus, kaip elgtis su įranga. Už tai sumokėti pinigai. Tačiau dar tą pačią dieną elektroniniu paštu „Kaišiadorių paslaugų“ direktorei atsakoma, jog spalio 20 dieną apmokyta 50 proc. vairuotojų, o kitą dalį „apmokys „Kaišiadorių paslaugų“ darbuotoja.

Dėl stotelių koordinačių – kalti blogai suvesti duomenys, kontrolės įrenginys bus perduotas gruodžio 1-ąją, o prieiga savivaldybei buvo suteikta dar rugsėjo mėnesį, „duomenis turi Tomas Vaicekauskas“.

Dar liūdniau – informuojama, kad sistema gali suskaičiuoti, kiek mokinių važinėja nemokamai, o kad būtų suskaičiuota, kiek naudojasi 80 proc. lengvata, reikalinga papildoma apskaitos funkcija, už kurią teks sumokėti papildomai.

Kiek detalesni paaiškinimai pasiekė savivaldybės tarybos narius, kurie dėl elektroninio bilieto kėlė klausimus spalio pabaigos savivaldybės tarybos posėdyje. Iš jų akivaizdu, jog „Švietimo standartai“ problemos nemato: „Šiuo metu pavežėjimo apskaitos sprendimas veikia visa planuota ir sutartimi apibrėžta apimtimi“, - rašo „Švietimo standartų“ direktorė.

Pasak jos, pašalinti ir trūkumai, kai stotelės planšetėse nesikeičia automatiškai (deja, lapkričio 24-ąją maršrute Kaišiadorys-Neprėkšta teko matyti visai ką kita), darbuotojai nuolat konsultuojami ir pan. Dėl mokinių, turinčių 80 proc. bilieto kainos lengvatą, apskaitos – siūloma mėnesio gale susitikrinti patiems arba susimokėti papildomai.

Atsakyme Švietimo, kultūros, sporto ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkui nurodyta ir tokios paslaugos kaina – 560 €, o jeigu dar norėtųsi, kad sistema apskaičiuotų ir 50 proc. lengvatą, tektų sumokėti dar 280 eurų.

Iki visiškos svajonės išsipildymo, dėl ko ir buvo imtasi šios naujovės: turėti galimybę įrašyti įverčius ir suskaičiuoti kiekvieno moksleivio pravažiuotų kartų kainą, dar reiktų pridėti 280-350 eurų.

„Iš mūsų pusės jau atlikti visi darbai: perduoti stovai ir kompiuteriai su įdiegta aplikacija. Apmokyti ir papildomai pakonsultuoti dar kartą beveik visi vairuotojai, ataskaitoje atsispindi faktiškai važiavusių mokinių skaičius.

Aplikacija pilnai veikia, tik mokykloms reikia sutikslinti maršrutus, ką šiuo metu aktyviai raginu padaryti mokyklas“, - teigiama atsakyme komiteto pirmininkui.

Iš kaišiadoriečių pusės „visi darbai“ taip pat atlikti: sudarytos ir apmokėtos dvi sutartys: įrangos pirkimo bei pavežėjimo apskaitos sprendimo diegimo tvarkos, kainų ir terminų. O laukto rezultato nėra, kaip tame kadaise populiariame priežodyje:“ teoriškai – arklys, praktiškai – neatsikelia“...

Kaip paaiškėjo Švietimo, kultūros sporto ir viešosios tvarkos komiteto posėdyje, „vinis“ ta, kad užsakovai ir užsakymo vykdytojai skirtingai supranta sutartį.

„Švietimo standartų“ direktorė D. Šivickienė sakė, jog sutarties punktas 3.1.3, kuriame įrašyti žodžiai „sekti lengvatos naudojimą, generuoti ataskaitas“ reiškia tai, kad ataskaitose atsispindi faktiškai važiavusių mokinių skaičius. „Kaišiadorių paslaugų“ direktorė L. Šeleikienė tvirtina, jog „generuoti ataskaitas“ – tai pateikti duomenis apie tai, kiek per mėnesį konkrečiai kainavo mokinių pavežėjimas.

– Buvo siekiama, kad sistema suskaičiuotų, o mūsų įmonė išrašytų sąskaitas, - sakė L. Šeleikienė.

– Apie tai sužinojau tik pabendra­vusi su Lina, - atsiliepė D. Šivickienė.

Tai gal ne tie ir ne su tais bendra­vo?

Beje, švietimo reikalus ir elektroninio bilieto įdiegimą kuruojantis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Vaicekauskas posėdyje taip pat dalinosi įspūdžiais apie savo „atradimus“:

– Apie lengvatą nežinojau...

Komiteto posėdyje teko išgirsti daug minčių, iš kurių labiausiai įstrigo keli pastebėjimai. Štai L. Šeleikienė sakė, jog praėjusiais metais lapkričio 28-ąją vykdant pirmąją viešųjų pirkimų apklausą, apraše punktas apie lengvatas buvęs... Įdomus ir „Švietimo standartų“ direktorės sakinys apie tai, jog „mane įkalbėjo jūsų savivaldybėje šį darbą padaryti minimaliom kainom“.

Deja, komiteto pirmininkui pasidomėjus, kas galėjo įkalbinėti konkrečią įmonę, juk buvo skelbtas viešųjų pirkimų konkursas apklausos būdu, D. Šivickienė savo minties toliau nepratęsė...

Kol kas – liūdna

Komiteto posėdyje nutarta rekomenduoti panaikinti 80 proc. lengvatą ir iki šiol ją turėjusius mokinius vežioti nemokamai. Gaila tik, jog tai padaryta ne dėl to, kad palengvintų mokinių tėvų išlaidas, o „vyniojantis“ iš nepatogios padėties.

Dėl viso kito – surastas „bendras priešas“ – mokyklos. Tai natūralu – kas gi Lietuvoje gali būti labiausiai kaltas dėl visų negandų? Kadangi 9 iš 10-ies mokyklų nebuvo tiksliai suvedusios duomenų (taip buvo pasakyta), todėl sistema ir stringa.

Kažkaip atgarsio nesusilaukė Švietimo ir kultūros skyriaus atstovės L. Džemedžionienės pastaba, jog mokykloms ar bent jų direktoriams derėjo surengti seminarą. Be atsako liko ir komiteto pirmininko A. Anužio pasiūlymas „Švietimo standartų“ atstovams pravažiuoti visais maršrutais ir vietose pažiūrėti, kas negerai.

Tad belieka tikėtis, jog elektroninį bilietą „išgelbės“ mokyklų pastangos.

Ką apie tai mano pačios mokyklos, parašysime ateityje.

O šio straipsnio pabaigoje dar pakalbėkime apie šiais laikais madingą ekonominį efektą.

Kiek sutaupys savivaldybės įmonė įdiegus apskaitą (net ir tokią, kuri viską suskaičiuoja iki paskutinio cento?)

Kaip sakė L. Šeleikienė, pinigai, sumokėti už įrangą ir įdiegimą, įmonei niekada neatsipirks. Niekas neatsipirks ir rajono biudžetui. Jei paaiškės, kad dabar „Kaišiadorių paslaugoms“ už mokinių pavežėjimą mokama daugiau nei faktiškai važinėja mokiniai, atsiras naujų nuostolingų reisų.

O nuostolingus reisus teks kompensuoti iš to paties biudžeto. (Žinoma, galima ir nekompensuoti – tiesiog panaikinti...)

Elektroninis mokinio pažymėjimas – pažangus dalykas, jis suteikia nemažai privilegijų. Tačiau jį nusipirkti mokiniai gali ir be šios kol kas neaiškios ir chaotiškos sistemos.

Reziumė – liūdna.