Tenoras P. Bagdanavičius – apie netikėtą hobį, norą būti policininku ir suvalkietišką bruožą, kurio nepavyksta paslėpti

Visą Lietuvą dainuoti pakvietęs naujasis TV3 žiniasklaidos grupės projektas „LT Karaoke“ kiekvieną sekmadienį pristato vis kito regiono talentus. Šįkart čia savo jėgas išbandys suvalkiečiai. O juk čia iškilo ne vienas šiandien puikiai žinomas dainininkas… Grupės „el Fuego“ narys Paulius Bagdanavičius – vienas iš jų. Tačiau ar žinojote, kad tenoras anksčiau visa širdimi traukė „Bavarijos“ dainas? Kokio suvalkietiško bruožo jam niekaip nepavyksta paslėpti? Galiausiai, kokių netikėtų hobių jis turi?

Kartu su kitomis Suvalkijos žvaigždėmis – Igle Bernotaityte ir Laima Lapkauskaite – Paulius taps šio sekmadienio Suvalkijos komisijos nariais. Būtent jie vertins, kurie projekto dalyviai – tikri karaoke virtuozai!

Tačiau, kaip ir aną kartą, visiems dainuojantiems neužteks tik gerai pasirodyti prieš komisiją ar sulaukti žiūrovų palaikymo. Tuo, kad yra geriausias savo regiono karaoke dainininkas, jie turės įtikinti ir… dirbtinį intelektą.

O kol Suvalkija dar ruošiasi karaoke konkursui, P. Bagdanavičius atvirame interviu pasakoja apie savo muzikinius nuotykius, šeimą, netikėtus hobius ir Marijampolės pasididžiavimą.

Nuo „Bavarijos“ iki Andrea Bocelli

Su I. Bernotaityte ir L. Lapkauskaite Pauliaus keliai prasilenkė ne kartą. O kokia žvaigždė anuomet Marijampolėje buvo Laima, jis puikiai pamena ir iki šiol.

„Laima buvo tikrai labai ryški – niekas kitas nešvietė ryškiau už ją. Visi pop chorai, „Mokinukės“… Jų dainas dainuodavome visi. Žinoma, ir pasirinkimo nebuvo tiek daug – viskas, ką išgirsdavai per televiziją, tapdavo hitu“, – sako jis.

Tiesa, nors pats dainuoja daugybę metų, patirtis, vertinant dalyvius televizijoje, Pauliui bus pirmoji! Jis neslepia, kad tai sukėlė nemažai jaudulio. Ir kas galėjo pagalvoti, kad dainuoti pačiam yra paprasčiau?

Tačiau toks pats jaudinantis buvo ir jo paties kelias į muziką. Įdomu tai, kad nors dabar P. Bagdanavičių žinome kaip klasikinės muzikos atstovą, muzikuoti jis pradėjo nuo popso!

Tiesa, anksčiau Paulius netgi turėjo minčių stoti į policiją. Tačiau, kad ir ką bedarytų, apie ką besvajotų, muzika jį lydėjo visuomet – P. Bagdanavičius nuo mažens puikiai pasirodydavo įvairiuose konkursuose, laimėdavo prizines vietas.

Viską pakeitė akimirka, kai kartą, apsilankęs pas draugą, Paulius išgirdo, kaip jo mama klausosi Andrea Bocelli dainų.

„Tuo metu buvo ir vienas labai populiarus filmas, kuriame skambėdavo jo daina. Ji mane labai užkabino! Beje, dainuoja ir mano sesuo, tad greitai pradėjome koncertuoti visose savo namų šventėse. Nori nenori – koncertuoti tekdavo“, – juokiasi prisiminęs jis.

Visgi net ir tuomet Paulius dar negalvojo, kad savo ateitį sies su muzika. Greičiau priešingai!

„Buvau netgi pasakęs tėvams, kad daugiau nebenoriu lankyti muzikos mokyklos – juk duonos iš to nevalgysiu. Bet, jų prispaustas, muzikos mokyklą visgi pabaigiau. O tuomet, kartu su bičiuliu, pradėjome atlikti visą lietuviško popso popuri. Įskaitant „Bavariją“, kuri tuo metu buvo labai populiari“, – šypsosi prisiminęs jis.

Ir nors popsas įtraukė, mintys apie muziką, kurią jam atskleidė A. Bocelli, Pauliaus neapleido.

„Pradėjo norėtis kažko rimčiau. Ir toliau klausiausi Bocceli, o vėliau pabandžiau jį atlikti ir pats. Po pirmo viešo padainavimo, žmonės mane pagyrė – sakė, kad tokia muzika man labai tinka. O tada pirmu numeriu įstojau į klasikinį dainavimą“, – prisimena jis.

Kaip Pauliaus žmona atspėja, kad vyras kalbėjo telefonu su tėvais?

Iš Marijampolės kilęs Paulius atvirauja, kad dabar koncertuoti gimtajame mieste jam labai gera, žmonės čia maloniai priima. Tačiau ir spaudimo bei jaudulio čia yra daugiau – juk savame mieste norisi pasirodyti ypač gerai!

Ir nors suvalkiečių jis nelaiko šykščiais – netgi priešingai, kai kalba pasisuka apie vaišes svečiams – koncertams jie visgi pataupo.

„O kartais dėl kainos netgi pasitaiko derybų (juokiasi). Sakyčiau, kad labiausiai linkę linksmintis žemaičiai – jie koncertus tikrai mėgsta. Manau, kad 40 procentų mūsų grupės koncertų įvyksta būtent Žemaitijoje“, – atskleidžia jis.

Tačiau suvalkiečiai, anot P. Bagdanavičiaus, gali didžiuotis daininga savo tarme: „Ji tikrai išsiskiria! Net ir daugelį metų gyvenant Vilniuje tai niekur nedingsta (juokiasi). Žinoma, dažnai automatiškai stengiamės ją sušvelninti, tačiau kartais vis tiek „prasimuša“. Ypač – grįžus į Marijampolę ar pabendravus su suvalkiečiais. Tiesą sakant, net jei pakalbu telefonu su tėvais, mano žmona, kuri nėra iš Suvalkijos, iškart tai pastebi, nes ir vėl išryškėja suvalkietiška tarmė (juokiasi)“.

Neeilinis hobis, prie kurio ketina grįžti užaugus vaikams

Neverta stebėtis, kad turint tokį tėtį, meniški auga ir P. Bagdanavičiaus vaikai – jo vyresnioji dukra ne tik išbandė save balete, bet, prieš 2 metus, atrado ir gimnastiką.

„Galbūt ji pasuko čia todėl, kad jos auklė – vyresnė kaimynų mergaitė – taip pat lanko gimnastiką (juokiasi). Dabar dukra tai lanko jau 2 metus, taip pat dainuoja chore. Buvo įstojusi ir į Čiurlionio menų gimnaziją, bet žmona pabijojo, kad gali būti per daug muzikos – norime, kad tai netaptų našta“, – pasakoja jis.

O štai paties Pauliaus gyvenime toli gražu ne viskas sukasi aplink muziką! Dar visai neseniai jis buvo pasiryžęs netikėtai avantiūrai – ne tik išsilaikė laivavedžio teises, bet ir... įsigijo jachtą.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad draugas man pasiūlė nusipirkti jachtą. Papasakojau apie tai tėčiui, o tuomet, man nežinant, jis tą jachtą nusipirko. Bet iš Marijampolės į Trakus daug neprivažinėsi, todėl jis buvo atvykęs paplaukioti lygiai du kartus (juokiasi). Taip galiausiai jachtą atidavė man. Išsilaikiau laivavedžio teises ir pirmus metus tikrai dažnai tuo užsiėmiau – labai ruošiausi, domėjausi ir mokiausi. Bet, po metų supratau, kad koncertų grafikas – labai įtemptas, todėl bent jau kol kas teko šio hobio atsisakyti. Supratau, kad neturėsiu tiek jėgų. O kartu tai ir ne pigus malonumas – tiek laiko prasme, tiek pinigų“, – atvirauja jis.

Visgi, paaugus vaikams, P. Bagdanavičius svarsto prie šio hobio grįžti ir vėl. „Iš tiesų, buvo labai smagu, man patiko. Gamta, vanduo, žavūs ir patys Trakai. Galvoju, kad tuomet, kai vaikai paaugs, galbūt prie to grįšiu ir vėl. Tačiau būdavo sunku – kol kažko lauki, jachtą išsivalai, viską sutvarkai, draugai atvyksta, pabūnate, o tuomet tu ir vėl viską tvarkai (juokiasi). Žinoma, kai ten nuo ryto būdavome tik su šeima, laiką praleisdavome labai smagiai, pavykdavo atsipalaiduoti. Tik sunkoka su vaikais – kadangi jachta buvo burinė, reikia juos labai prižiūrėti. Dabar rinkčiausi kitokią jachtą“, – sako jis.