Ten, kur atsiveria durys į meno pažinimo ir supratimo pasaulį

Labai dažnai bandoma įteigti, jog tik miesto vaikai yra talentingi, jie plačiau naudojasi esamomis galimybėmis, o provincijos vaikai esą lyg ir prastesni. Tačiau su tuo tikriausiai nesutiktų nė vieno kaimiško rajono gyventojai, mokytojai ir patys vaikai.

Turbūt būčiau neteisus sakydamas, kad visa provincijos jaunoji karta turi savo siekių, tikslų, kurių nuosekliai siekia (bet taip nėra ir miestuose, kur galimybės tikrai platesnės). Tačiau ir tobulėti norintis provincijos jaunimas siekia atskleisti save, ieško ir suranda sau patrauklių veiklų, užsiėmimų, galimybių.

Kai 1966 m. rugpjūčio 10 dieną Molėtuose duris atvėrė ką tik įsteigta Molėtų muzikos mokykla (tuometinėje Molėtų vidurinėje mokykloje), skeptikai tikriausiai sakė, kam to reikia. Tačiau pirmojo muzikos mokyklos direktoriaus Juozo Šavelio ir mokytojų Nijolės Budrienės, Frumos Šteinbuk noras atverti bent mažą langelį į nuostabų muzikos ir meno pasaulį nenuėjo veltui.

Mokytojai Rimas Bardauskas ir Onutė Abišalaitė priėmė mokytis pirmuosius 70 akordeono ir fortepijono skyriaus mokinių.

Kaip pasakojo dabartinis Molėtų menų mokyklos direktorius Kazimiras Tučinskas: „Kasmet mokykla augo – mokytojų kolektyvą papildydavo nauji mokytojai, buvo steigiamos naujos specialybės. 1967 m. įsteigtos triūbos, klarneto specialybės, 1970 m. jau dainavo choras, grojo akordeonistų orkestras.

1971 m. mokykla persikėlė į naujas patalpas. Čia buvo geresnės darbo sąlygos, augo materialinė bazė. Mokykla jau turėjo 13 pianinų, rojalį, 25 pučiamuosius instrumentus, 19 akordeonų. Mokykloje buvo 12 klasių, salė, biblioteka, mokytojų kambarys, direktoriaus kabinetas, o klasės buvo aprūpintos vaizdinėmis priemonėmis, aparatūra muzikos klausymui. Mokykloje mokėsi 144 mokiniai.

1973 m. įsteigiama kanklių, 1981 m. – smuiko specialybės.

1980– 1981 m. mokyklai vadovavo direktorė Nijolė Budrienė, o 1982 m. rugsėjo 1 dienos Molėtų muzikos mokyklos direktoriaus pareigos patikėtos Kazimierui Tučinskui. Pedagogų kolektyvas pasipildė naujais mokytojais, tobulėjo ugdymo procesas: gabiausi mokiniai, meno kolektyvai koncertavo, dalyvavo respublikiniuose festivaliuose ir konkursuose, buvo užmegzti ryšiai su J. Tallat- Kelpšos aukštesniąja muzikos mokykla. Jos paskirtas atsakingas asmuo kasmet vertino baigiamuosius mokyklos egzaminus.

1983 m. įsteigiama chorinio dainavimo, o po ketverių metų – birbynės specialybė.

1993 metais mokykla dėl vietos stygiaus vėl persikėlė į naujas patalpas.

Palaipsniui pradėtas modernizuoti ugdymo procesas: atnaujinami ir perkami nauji muzikos instrumentai, įgarsinimo aparatūra, kompiuteriai su muzikine programine įranga, įrengiama garso įrašų studija. Mokytojų darbo vietos aprūpinamos kompiuterine technika, taikomi nauji ugdymo metodai. Šiuolaikinių mokymo metodų ir būdų taikymas, naujų mokymo priemonių naudojimas gerino ugdymo proceso kokybę mokykloje, lėmė ugdymo turinio pokyčius.

Mokykloje suburtas stiprus profesionalių pedagogų kolektyvas. Ypatingas dėmesys kiekvienais mokslo metais skiriamas pedagogų dalykinės, metodinės kvalifikacijos tobulinimui. Mokykla tapo rajono muzikos mokytojų metodinės veiklos centru. Čia vyksta rajono mokyklų muzikos mokytojų metodinio ratelio užsiėmimai, į kuriuos atvyksta muzikos mokytojai ir iš kitų rajonų. Metodinius užsiėmimus organizuoja mokyklos mokytojai, taip pat kviečiami lektoriai iš Vilniaus, Kauno.

Meistriškumo pamokas su mūsų mokyklos mokiniais vedė LMTA docentai –Dainius Puišys, Aušrelė Juškevičienė, profesoriai Algirdas Budrys, Lina Naikelienė, akordeonistas Martynas Levickis, mokytojas ekspertas Albinas Pupkevičius, operos solistas Rafailas Karpis, aktorius Audrius Bružas.

1999 m. mokykla pasirenka platesnę meninio ugdymo kryptį – lietuviškų ir savo krašto muzikinių meninių tradicijų puoselėjimą. Ugdymo procese, teoriniuose užsiėmimuose vyrauja lietuviškos intonacijos, specialybės, meno kolektyvų programose būtinai įtraukiami lietuvių kompozitorių kūriniai. Bendradarbiaujama su LMTA, J. Tallat-Kelpšos konservatorija, rengiami susitikimai – koncertai su garsiausiais Lietuvos atlikėjais, menininkais, studijuojančiais buvusiais muzikos mokyklos mokiniais.

Nepamirštami susitikimai su kraštiečiais menininkais, kilusiais iš bMolėtų krašto – Vytautu Viržoniu, Judita Leitaite, Vaclovu Paketūru, garsia Tarvydų šeimyna, buvusiais mokyklos mokiniais, studijuojančiais menų disciplinas, geriausiais rajono liaudies muzikantais.

Ypatingas dėmesys mokykloje skiriamas gabių vaikų ugdymui. Stebimi ir atrenkami vaikai, tobulinami gebėjimai ir įgūdžiai, skatinama motyvacija. Kryptingai dirbant, kasmet gerėja rezultatai: vis daugiau mokinių noriai dalyvauja koncertinėje veikloje, vyksta į respublikinius ir tarptautinius festivalius, konkursus, ugdytiniai tampa nugalėtojais ir laureatais.

Nuo 1985 m. Molėtus garsina Vaida Genytė, kurią konkursams ruošė Danutė Genienė. Nuo 1995 m. pučiamųjų instrumentų specialybės mokiniai pelno I- II- III vietas respublikoje, laureatais tampa birbynininkai, „Dainų dainelės“ dalyviai. Toliau kasmet gausėja laureatų gretos, įsilieja pianistai, smuikininkai. Ypač gausiai laureatų būrį papildo akordeonistai, kanklininkės, vokalistai – solistai ir ansambliai.

Mokiniai ne tik mokosi groti pasirinktu instrumentu, bet turi galimybę muzikuoti kartu su draugais vokaliniuose, instrumentiniuose ansambliuose, choruose, orkestruose. Mokykla didžiuojasi puikiais kolektyvais – kanklininkių, smuikininkų, akordeonistų, gitaristų ansambliais, jaunučių, jaunių, mišriais chorais, tautinės muzikos kapela, pučiamųjų orkestru. Šie kolektyvai garsina mokyklą ir rajoną, dalyvauja dainų šventėse, respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, koncertuoja Molėtų miesto, rajono, šalies kultūriniuose renginiuose.

2005 m. atidaromas Dailės skyrius ir muzikos mokykla tampa Menų mokykla. Jam suteikiamos patalpos Molėtų vaikų darželyje- lopšelyje „Saulutė“, o nuo 2016 m. – Molėtų progimnazijos III aukšte. Šio skyriaus įkūrėjai – Lina Dieninė ir Zenonas Stepanavičius. Dailės disciplinų mokiniai mokosi 7 metus. Jie aktyviai dalyvauja kultūriniame miesto gyvenime, rengia parodas, plenerus, spalvingai apipavidalina erdves.

Šiuo metu mokykloje mokosi 300 mokinių, iš jų Dailės skyriuje – 106, Muzikos – 194 mokiniai. Juos moko 23 mokytojai, 8 iš jų – buvę mūsų mokyklos auklėtiniai. Muzikos skyriuje, be teorinių disciplinų – solfedžio ir muzikos istorijos, mokiniai renkasi vieną iš siūlomų specialybių – chorinio dainavimo, solinio dainavimo, fortepijono, smuiko, akordeono, kanklių, pučiamųjų, gitaros. Ikimokyklinukai susipažįsta su muzika ankstyvojo muzikinio ugdymo grupėje, pabaigę mokyklą ir norintys mokytis toliau– išplėstinio ugdymo grupėje.

Kad visa tai nėra pasigyrimas, o realybė, patvirtina mokyklos auklėtinių rezultatai.

Neseniai – šių metų lapkričio 23–27 dienomis Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose vykusiame XVII tarptautiniame vokalistų konkurse „Kaunas Talent 2017“, kuriame konkurso dalyviais buvo 19–35 metų jaunieji dainininkai iš Lietuvos, Turkijos, Latvijos, Estijos, Maltos, Vokietijos, Kinijos, Rusijos, Italijos, Austrijos, Baltarusijos, Vengrijos, Lenkijos, Ispanijos, Kroatijos, Airijos, Makedonijos, Moldovos, Rumunijos, Serbijos, Šveicarijos, Armėnijos, Pietų Korėjos ir JAV sėkmingai pasirodė Molėtų menų mokyklą garsinęs solinio dainavimo skyriaus mokinys Giedrius Gečys. Jo mokytoja Violeta Zutkuvienė, koncertmeisterė Greta Magalinska. Puikiu pasiruošimu konkurse Giedrius nustebino žiūrovus ir buvo apdovanotas klasikinio dainavimo žiūrovų prizu.

Kiek anksčiau š. m. lapkričio 15 d. koncertų sales drebino IV-sis „Rytų Aukštaitijos džiazo forumas“, kuriame buvo susirinkę atlikėjai iš Visagino, Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Anykščių, Utenos bei Vilniaus. Šio festivalio renginiuose puikiai pasirodė Molėtų menų mokyklos mokiniai - Giedrius Gečys (mokytoja Violeta Zutkuvienė) ir Domas Kazlas (mokytojas Albertas Bulka). Koncertuose skambėjo jaunųjų atlikėjų bei profesionalų atliekami džiazo kūriniai. Koncertai vyko Utenos ir Zarasų meno mokyklose.

Į lapkričio 26-ąją LK Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vykusį renginį, skirtą vyriausiojo kariuomenės kapeliono, palaim. vysk. Teofiliaus Matulionio atminimui, buvo pakviesti ir Molėtų menų mokyklos auklėtiniai ir pedagogai: Erika Vidžiūnaitė (kanklės, mokyt. Giedrė Colkaitė), Gustas Braškys ir Karolis Pivoras (fortepijonas, mokyt. Larisa Aganauskienė), smuikininkių ansamblis (mokyt. Rūta Vyšniauskienė, akomp. Rytutė Paurienė) ir kanklių ansamblis „Žaižara" (vad. Laimutė Colkienė)“. Molėtų krašto atlikėjai susirinkusiems dovanojo gražų koncertą, kuriame šventės dalyviai negailėjo aplodismentų jauniesiems atlikėjams.

Kaip ir visa Lietuva, taip ir Molėtų menų mokyklos dailės skyriaus mokiniai, įsijungė į akciją „Laiškas Lietuvai“. Jie savo darbelius – molinius laiškus po truputį guldo į vieną didelį „Laišką Lietuvai“. Skulptūrą, esančią prie pašto, planuojame baigti iki gruodžio 6 d. Šį vaikų rankų ir širdžių kūrinį jaunieji kūrėjai skirs Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.

Beje, 2016 metais Molėtų menų mokykla atšventė savo veiklos penkiasdešimtmetį, visus tuos metus plačiai atverdama vis didesniam Molėtų krašto moksleivių būriui duris į meno, muzikos, dainos, dailės pasaulį.