Televizijos laidoje „Stop juosta“ pristatoma Tauragė

Laidą „Stop juosta“ kviečiame žiūrėti lapkričio 5 d., sekmadienį, 15.30 val., LRT Kultūra kanalu.

Trečiuoju šio sezono maršrutu Nr. 35 kartu su Kauno technologijos universiteto architektūros istoriku dr. Vaidu Petruliu, VU architektūros istorike dr. Marija Drėmaite, Tauragės istorijos žinovu, paminklosaugininku Edmundu Mažrimu ir amžininke, menančia smetoninę Tauragę – mokytoja Valerija Bumbuliene keliausime po Tauragę.

Tauragė jau 510 metų – pasienio miestas su Rusija ar Vokietija. Ne kartą karų ir gaisrų nusiaubta – tarpukariu sparčiai statėsi ir modernėjo. Antanas Smetona ne kartą lankėsi Tauragėje, išlikęs ir pastatas, kuriame Prezidentas buvo apsistojęs, todėl ir gatvė pavadinta Prezidento vardu. Su Kauno technologijos universiteto docentu Vaidu Petruliu keliausime į pirmąjį tarpukario statinį – geležinkelio stotį. 1928-1930 metais pastatytas Tauragės geležinkelio stoties pastatas suprojektuotas Edmundo Alfonso Fryko. Pastatui būdingas XX a. trečio dešimtmečio art deco stilius – tai vienas gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, Išlikusi erdvi laukiamojo salė, tarpukario grindų plytelės ir puiki akustika. Įdomu, kad iki 1930-ųjjų visoje Lietuvoje buvo statytos vienetinės traukinių stotys.

Sugrįžę į Stoties gatvę, kurioje nėra stoties, toliau ateisime į Bažnyčių gatvę, kurioje stovi dviejų konfesijų bažnyčios. Eidami toliau, kertame pagrindinę miesto arteriją – tarptautinį kelią Ryga– Kaliningradas (Karaliaučius). Su architektūros istoriku Vaidu Petruliu keliausime vieno įspūdingiausių tarpukario pastatų – Tauragės banko link. Tai 1935 m. statytas, architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai – vienas iš žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, išlikusių mažuose miesteliuose. Banko statyba kainavo apie pusę mln. litų. Čia dirbo apie 20 darbininkų, kurie gaudavo vos 30 centų už valandą. Todėl buvo paskelbtas 2 dienų streikas.

Keliaudami toliau, prieiname Tauragės ligoninę, kurią 1932 m. suprojektavo architektas Karolis Reisonas. To meto Tauragės spaudoje miestiečiai piktinosi, kad ligoninę stato vokiečiai, o tauragiškiai negauna darbo.

Leisdamiesi nuo kalno link Jūros, matome dar vieną tarpukario objektą – 1922 metais pastatytą hidroelektrinę. Įdomu, kad čia pirmą kartą Lietuvoje pradėta naudoti aukštos įtampos elektros srovė. Upę Jūrą užtvenkė ir hidroelektrinę pastatė Amerikos lietuviai, vadovaujami Jurgio Gudžiūno. Tuo metu Amerikos lietuviai investavo ir į tekstiles pramonę. Pasak dr. M. Drėmaitės, yra išlikę modernaus, vadinamojo „day light“ (dienos šviesos) fabriko brėžiniai.

Grįžtame atgal į Stoties gatvę, kuri sovietmečiu vadinosi Liaudies gatve. Mėsos perdirbimo ir bekono fabrikas Tauragėje – bendrovė „Maistas“, pastatytas 1932 m. Kaune ir Klaipėdoje buvo modernizuotos senosios įmonės, o Šiauliuose, Panevėžyje ir Tauragėje buvo pastatyti nauji daniško tipo bekono fabrikai. 90 proc. produkcijos keliaudavo į užsienį, daugiausia į Angliją.

Susitiksime ir amžininke tauragiške, 90–mete Valerija Bumbuliene, buvusia meninės gimnastikos atstove, trenere, vėliau – dailės mokytoja, vitražiste, Tauragės miesto garbės piliete. Tauragiškė puikiausiai prisimena prezidentą Antaną Smetoną – vyriausiąjį skautų vadą. Valerija Bumbulienė prisimena Tauragėje vykusį sukilimą prieš Antano Smetonos režimą. Sukilimas truko vos keliolika valandų – buvo numalšintas.

Tauragės rajono savivaldybės informacija