Teismui perduota dar viena šnipinėjimo byla: du Lietuvos piliečiai kaltinami šnipinėjimu Baltarusijai (dar papildyta)

Generalinė prokuratūra perdavė teismui dar vieną baudžiamąją bylą dėl šnipinėjimo, joje bus teisiami du Lietuvos piliečiai, jie kaltinami šnipinėjimu Baltarusijai. Vienas kaltinamųjų buvo įstojęs į Šaulių sąjungą.

„Turime saugiklius organizacijos viduje, tiesiogiai dirbame ir su atitinkamų valstybės institucijų pareigūnais. Kaip matome, mūsų bendras darbas duoda rezultatų. Todėl galiu pasakyti, kad šauliai yra ir bus tikrinami. Net neabejoju, kad pavyks identifikuoti visus tuos, kurie kelia grėsmę mūsų nacionaliniams saugumui”, – feisbuke ketvirtadienį paskelbė Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas, laikinai pavaduojantis sąjungos vadą, pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. gegužę abu kaltinamieji nuvyko į Minską, kur per tarpininkavusį asmenį susitarė dėl kontaktų ir tolimesnio bendradarbiavimo su šios valstybės karinių struktūrų atstovais. Šnipinėjimo tikslu vienas iš kaltinamųjų įstojo ir buvo tapęs aktyviu Lietuvos šaulių sąjungos nariu.

„Tai, kad nustatytas toks atvejis, yra bendras mūsų valstybės tarnybų profesionalaus darbo rezultatas. Minimas pilietis 2024 m. buvo pašalintas iš organizacijos ir nėra mūsų organizacijos narys. Visi suprantame, kad Lietuvos šaulių sąjunga, kuri yra pagrindinė piliečius visuotinei gynybai telkianti organizacija, negali nedominti mums priešiškų jėgų“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas G. Latvys.

Kaip skelbia Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad po šio susitikimo iki sulaikymo 2023 m. lapkritį abu kaltinamieji vykdė Baltarusijos Respublikos Gynybos ministerijos generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos užduotis (GRU) ir šios organizacijos pavedimu už piniginį bei kitokį atlygį Lietuvoje bei Latvijoje rinko bei perdavinėjo užsienio valstybės karines struktūras dominančią informaciją.

Kaip skelbia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD), kaltinamieji yra vyras ir moteris (sugyventiniai).

Baudžiamosios bylos medžiagoje turimais duomenimis, Baltarusijos GRU atstovai buvo suinteresuoti gauti informaciją apie Lietuvoje dislokuotą karinę techniką bei ginkluotę, priklausančią Lietuvos Respublikos kariuomenei, Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, Lietuvos šaulių sąjungai bei Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sąjungininkams; strateginių objektų infrastruktūrą ir jų apsaugą; Lietuvos šaulių sąjungos veiklą ir jos organizuojamų mokymų turinį; Baltarusijos opozicijos veiklą Lietuvoje bei joje dalyvaujančius asmenis, o taip pat informaciją apie Lietuvos piliečius, kurie galėtų būti užverbuoti.

Anot AOTD, Baltarusijos GRU taip pat norėjo sužinoti informaciją apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje ir jo metu taikytas saugumo priemones.

Karinė žvalgyba nurodo, kad įtariamieji įvairiais būdais rinko ir perduodavo informaciją operacinės žvalgybos kuratoriui. 

Nors, kaip įtariama, šių kaltinamųjų rinkta ir perduota Baltarusijos GRU informacija nebuvo įslaptinta, ji yra vertinga užsienio valstybių ginkluotosioms pajėgoms ruošiant karinės agresijos planus bei naudojama vykdant kitą veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę.

Ikiteisminio tyrimo metu sėkmingai bendradarbiaujant Generalinei prokuratūrai, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, AOTD bei kitoms Lietuvos institucijoms buvo gauti reikšmingi duomenys apie galimai šių asmenų įvykdytas nusikalstamas veikas bei nurodytų Baltarusijos karinių struktūrų taikomus asmenų įtraukimo į nusikalstamą veiką būdus, vykdytos šnipinėjimo operacijos taktiką, naudotus ryšio palaikymo metodus, atsiskaitymo schemas, konspiracines patalpas, užduočių gavimo ir duomenų perdavimo būdus, naudotas priemones ir įrangą.

Abiem kaltinamiesiems šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinimai pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį. Griežčiausia galima bausmė už šią nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Baudžiamasis kodeksas taip pat užtikrina teisėtą galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės tiems asmenims, kurie laiku ir tinkamai informuoja Lietuvos institucijas apie jau pradėtą vykdyti šnipinėjimą arba gautą pasiūlymą rinkti ir užsienio žvalgybai teikti tiek įslaptintą, tiek neįslaptintą, viešo pobūdžio informaciją.