Teismo verdiktas: „Aviabaltika“ per pusmetį turi nugriauti statinius Kauno oro uoste

Teismui pernai galutinai nutarus, kad Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo anksčiau valdyta aviacijos technikos remonto įmonė „Aviabaltika“ dėl grėsmių nacionaliniam saugumui negali tęsti veiklos Kauno oro uoste, teismas šią savaitę įmonei uždraudė veikti iš oro uosto išsinuomotame valstybinės žemės sklype ir nurodė per pusmetį nugriauti pastatus.

Kauno apylinkės teismas, lygiai prieš metus Lietuvos oro uostų (LTOU) prašymu jau pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, praėjusį trečiadienį neviešą bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė „Aviabaltikai“ nepalankų sprendimą, kuris dar gali būti skundžiamas. 

„LTOU ieškinys patenkintas visiškai“, – BNS pranešė teismo atstovė Inga Ramanauskaitė. 

„Lietuvos oro uostų ieškinys teismo buvo patenkintas visa apimtimi, tai reiškia, kad bendrovė „Aviabaltika“ yra įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo nugriauti visus sklype esančius statinius ir pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas iš žemės sklypo“, – BNS pranešė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.

„Aviabaltika” byloje reikalavimų dėl kompensavimo nereiškė, todėl teismas dėl kompensacijos už nugriautus pastatus nepasisakė“, – pridūrė jis.  

Aviacijos technikos ir įrangos prekybos bei sraigtasparnių remonto įmonės advokatas Andrius Būdvytis sako, kad kompensacijos klausimo šioje byloje „Aviabaltika“ nekėlė, nes jos esmė – žemės sklypo atlaisvinimas nugriaunant pastatus ar sumokant už juos kompensaciją, o ne jos suma.  

Pasak A. Būdvyčio, įmonė neabejotinai skųs apylinkės teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. 

„Be jokios abejonės, skųsime. Tokios prastos kokybės sprendimo neprisimenu kada buvau matęs – nemotyvuotas, nepagrįstas, atkartota ieškovo pozicija, jokios analizės, jokių motyvų, gal per sudėtinga situacija buvo bylą nagrinėjančiam teisėjui tokį klausimą spręst“, – BNS sakė A. Būdvytis. 

Jo teigimu, bendrovė Kauno oro uosto teritorijoje jokios veiklos, susijusios su sraigtasparnių remontu, nebevykdo „jau seniai“. 

„Dalis darbuotojų, kurie prekiauja, vadyba sėdi visai kitose patalpose – taip, situacija yra pakitusi nuo praėjusių metų, remonto veikla nevyksta apskritai, nes čia nėra taip paprasta – autoservisą perkelt yra reikalų, o čia kiekviena patalpa sertifikuota, pririšta ir tu negali kur nori remontuoti. (...) Dabar nemažai būna išvykų, kur atvykus pas klientą kažkokie darbai gali būti daromi“, – aiškino įmonės atstovas. 

BNS pernai rašė, kad LTOU prašė teismo įpareigoti „Aviabaltiką“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinius – biurą, sandėlį, kitus inžinerinius statinius, gamybinį pastatą, sraigtasparnių remonto dirbtuves, transformatorinę – ir iš sklypo pašalinti po griovimo likusias statybines medžiagas.

„Jų  (LTOU – BNS) reikalavimas nugriaut visus pastatus yra, mūsų įsitikinimu, akivaizdžiai nepagrįstas, nes mes turim grąžinti tokį daiktą, kokį gavom, o ne tokį, kokį jie norėtų šiai dienai gauti. Tai reiškia, iš tų septynių pastatų keturių mes mažų mažiausiai neturėtume nugriaut, nes pagal jų reikalavimą mes žemės sklypą turim grąžinti visiškai tuščią. O pagal sutartį mes jį turim grąžinti tokį, kokį gavom“, – BNS aiškino „Aviabaltikos“ advokatas. 

„Suprantam geopolitiką, bet geopolitika negali įtakoti nuosavybės ir aiškinti, kad turit nugriauti. Mes galim išnuomoti tą turtą, įvairių tų variantų yra, mes galim patys neveikti toj teritorijoj, bet galim parduot (...) įmonei, kuri gali veikti toj teritorijoj. Arba jeigu oro uostas turi plėtros planų, tai tiesiog turit iš mūsų išpirkti, nes mes jau visą eilę metų, dešimtmečiais tą turtą valdėm. Bet tai nereiškia, kad iš mūsų turi nusavinti turtą“, – kalbėjo A. Būdvytis.

„Aviabaltika“ pernai Klaipėdos apygardos teismui teiktame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių teigė, jog Vyriausybei 2023 metų spalį įmonę pripažinus neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų ir neleidus pratęsti žemės nuomos sutarties, jokia kita įmonės veikla neuždrausta ar neapribota, išskyrus konkrečią oro uosto apsaugos zoną.

Tuo metu LTOU teismui teigė, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne vien „Aviabaltikos“ buvimo Kauno oro uoste faktas, bet ir jos veikla. LTOU teigimu, sraigtasparnių dalių tiekimas kariuomenei nepaneigia vyriausybinės komisijos nustatytų aplinkybių, dėl kurių ji pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų.  

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pernai liepą galutinai pripažino „Aviabaltiką“ neatitinkančią Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, todėl įmonė negali pratęsti sklypo Kauno oro uoste nuomos sutarties. 

LVAT pabrėžė, jog bendrovės veikla laikoma strategiškai svarbaus transporto sektoriaus dalimi, o oro uostas yra strateginės  infrastruktūros objektas susisiekimui ir krašto gynybai karinės agresijos bei kitais atvejais.

Be to, teismas pažymėjo, jog 2012–2023 metais bendrovės akcijas valdęs ir jas kitam asmeniui perleidęs J. Borisovas jau buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, o akcijų perleidimas grėsmių saugumui nepašalino, nes abu juos siejo ilgalaikiai santykiai.

Pastatus Kauno oro uoste „Aviabaltika“ išsinuomojo dar 1994 metų spalį, o 2009 metų sausį pasirašė ir 23,3 tūkst. kv. metrų ploto žemės nuomos sutartį – ji galiojo iki 2023 metų spalio 12 dienos.

LTOU teigimu, pasibaigus nuomos sutarčiai „Aviabaltika“ buvo įpareigota atlaisvinti išnuomotą sklypą.