Teismo psichologei teko apklausti net dvejų su puse metų vaiką

Sukanka 10 metų, kai Lietuvos teismuose pradėjo dirbti teismo psichologai. Vienas pagrindinių uždavinių psichologo darbe – kuo labiau apsaugoti vaiką nuo traumuojančio poveikio tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso metu. Apie teismo psichologo indėlį į tiesos paieškas pasakoja Šiaulių apylinkės teismo psichologė Vaida Lisienė ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Donatas Dauginis.

Psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme

V. Lisienė teismo psichologe pradėjo dirbti 2015 m. pradžioje: „Mes buvome pirmieji teismų psichologai penkiuose Lietuvos apygardų teismuose. Pasisemti patirties neturėjome iš ko, nebuvo jokios bendros praktikos, parengtų bendrų dokumentų, aiškios apklausų struktūros. Turėjome viską susikurti nuo pat pradžių.“

Palaipsniui vyko pokyčiai, teismuose buvo sukurta vieninga teismo psichologo darbo sistema. Psichologai dalyvavo mokymuose, kaip vykdyti apklausas, buvo parengtos metodikos, nuolat konsultavosi tarpusavyje. Be to, kaip sako V. Lisienė, dauguma psichologų, kurie dirbo ir dirba teismuose, yra baigę teisės psichologijos magistro studijas. Teisme dirbantis psichologas privalo turėti psichologijos bakalaurą ir psichologijos magistro išsilavinimą. Tačiau, anot pašnekovės, tai yra psichologas, o ne teisininkas.

Teisėjas D. Dauginis pabrėžė, kad vienas pagrindinių akcentų yra tai, kad teismo psichologas apklausos metu ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir pateikia teisėjo nurodomus klausimus, tačiau, to pokalbio metu, turi gebėti atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą), teisinga linkme: sustoti ar išsiaiškinti daugiau. Anot teisėjo, teismo psichologas turi turėti ir daug teisinių žinių.

Prieš 10 metų pradėti dirbti teisme buvo iššūkis ne tik psichologams, bet ir jau didelę patirtį turintiems teisėjams. Jie turėjo prisitaikyti prie naujovių apklausiant vaiką teisme. Esant naujiems reikalavimams, turėjo kitaip dirbti ne tik teisėjai, bet ir prokurorai bei kiti proceso dalyviai.

Anot V. Lisienės, tai buvo tam tikras iššūkis, nes psichologas tapo aktyviu dalyviu, apklausiant vaiką teisme: psichologas su vaiku – apklausos kambaryje, teisėjas ir kiti proceso dalyviai – teismo posėdžių salėje.

Tuo metu tai buvo didžiulis proveržis ir naujovė, nes anksčiau apklausos kambariuose psichologo iš viso nebuvo arba jo vaidmuo buvo simbolinis.

D. Dauginis įsitikinęs, kad, teismuose pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis, palengvino teisėjų darbą, nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Juk apklausos tikslas yra gauti bylai reikšmingų duomenų, todėl, net ir esant nemalonioms situacijoms, kuriose dalyvavo vaikas, apklausą būtina vykdyti. Būtent tokiose situacijose itin gelbėja teismo psichologas, kuris padeda suformuluoti tokį klausimą, kad vaikas suprastų ir gebėtų kuo detaliau pateikti įvykio aplinkybes.

Užduotis psichologui – vaiką paruošti apklausai

Teismo psichologė V. Lisienė pasakoja, kad anksčiau nebuvo nei specialistų, nei tam skirto laiko paruošti vaiką jo laukiančiai procedūrai. Teisme pradėjus dirbti psichologams, imta taikyti „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodika“.

„Tai yra dar vienas tokių apklausų specifiškumas. Per nepilnamečių apklausas, priešingai nei suaugusiųjų, egzistuoja pasiruošimo apklausai stadija, kurios metu teismo psichologas, dar iki apklausos pradžios, bendrauja su vaiku, bando su juo užmegzti ryšį, paaiškinti, kas vyks toliau. Suaugusių asmenų apklausų metu to teismas nedaro“, – teigia teisėjas D. Dauginis.

Prieš apklausą, priklausomai nuo vaiko amžiaus, jo raidos ypatumų, psichologai vaikui pasako, ką jam reikės daryti, jei jis nesupras klausimų, jei nežinos ar neprisimins kokių nors detalių.

„Pasikalbame apie tai, kad labai svarbu sakyti tiesą, kad svarbu viską papasakoti nuo pradžios iki galo. Tai vaikui suteikia saugumo, – pasakoja teismo psichologė V. Lisienė. – Įžanginis pokalbis atskleidžia vaiko gebėjimą bendrauti, atsakyti į klausimus. Be to, pastebime, jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių.“

Specialistė pabrėžė, kad vaikas jaučiasi saugiau, kai žino daugiau apie apklausos struktūrą. „Kai žinome, kur einame, turime aiškias gaires, aiškias taisykles, daug saugiau, lengviau išbūti. Kartais su vaikais reikia pasikalbėti, kad tai gali būti nemalonu, skaudu“, – sako V. Lisienė.

Apklausos kambaryje – psichologas ir vaikas

Pagrindinis apklausų, kuriose dalyvauja teismo psichologas, specifiškumas – apklausiamas vaikas nemato ir negirdi nei teisėjo, nei kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų, o betarpiškai bendrauja tik su teismo psichologu. Teismo psichologas tampa kvalifikuotu tarpininku tarp vaiko (jo šeimos narių, artimųjų, atstovo) ir teisininko.

Per teismo posėdį klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą, iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą nepilnamečiui „išversdamas“ į jam suprantamą formą ir kalbą. Pavyzdžiui, atliekant mažamečių apklausas, kai kurie geba geriau parodyti, o ne pasakyti, kas įvyko (to priežastys gali būti įvairios, tiek vaiko baimė, gėdos jausmas, tiek dar nesusiformavę kalbiniai įgūdžiai ar kitos įvairios priežastys).

„Ne kartą apklausose yra buvę, kad vaikas geba parodyti, kurią kūno dalį jam skaudėjo, į kurią vietą buvo suduota ir pan.,“ – pasakoja teisėjas D. Dauginis.

Teismo psichologė prisiminė, kad yra tekę apklausti net dvejų su puse metų vaiką. Anot specialistės, tenka apklausti mažus vaikus, kurie turi dėmesio, aktyvumo sunkumų ir kitų raidos sutrikimų. Tokiems vaikams sunkiau išsėdėti savo vietoje, išbūti apklausos kambaryje, suprasti klausimus, jų prasmę.

Teismo psichologams dažnai tenka dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. „Tokioms apklausoms reikia specialaus pasirengimo: kaip užduoti klausimus, prisitaikyti nepažįstant vaiko, nežinant jo raidos istorijos, šeimos konteksto. Svarbiu uždaviniu tampa suformuluoti klausimus taip, kad jis suprastų, ir apklausa įvyktų kuo sklandžiau. Dažnai vaikai nesupranta skaičių, laiko, ilgio sąvokų ir pan.“, – apie beveik dešimties metų darbo patirtį pasakoja V. Lisienė.

Atliekant nepilnamečio apklausą, tiek teisėjas, tiek psichologas gali susidurti su itin paprasta situacija: vaikas pasiruošimo stadijoje bendrauja su teismo psichologu, o prasidėjus darbinei apklausos stadijai – vaikas tyli ir nepasako nė vieno žodžio. Anot D. Dauginio, tokiu atveju apklausą turime nutraukti.

Kitas neretas atvejis – rizika, kad vaikas, bijodamas pakenkti savo artimiesiems, draugams ar net sau pačiam (nes, pavyzdžiui, tėvai sužinos, kad vaikas rūkė elektroninę cigaretę arba buvo kitoje vietoje, nei buvo nurodęs tėvams ir pan.), nesako tiesos arba sako tik dalį jos.

Teismo psichologas ir teisėjas yra tie asmenys, kurie apklausos metu privalo užtikrinti ir užtikrina, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai arba tokie klausimai, kurie verstų vaiką nebenorėti toliau duoti parodymų. „Teisėjas arba šalina tokius klausimus, arba su teismo psichologo pagalba performuluoja, kad juos būtų galima užduoti vaikui“, – apie apklausų eigą pasakoja D. Dauginis.

„Vienas pagrindinių ir svarbiausių iššūkių – kuo efektyvesnės apklausos atlikimas, kad visą reikiamą informaciją gautume vienos apklausos metu, kad nereiktų vaiko antrą kartą apklausinėti ar tuo labiau vaiką kviesti dalyvauti teisiamajame posėdyje“, – sako teismo pirmininko pavaduotojas D. Dauginis.

Vyras įsitikinęs, kad kuo efektyvesnis bendradarbiavimas tarp prokuroro, teisėjo ir teismo psichologo ikiteisminio proceso metu, tuo apklausa bus veiksmingesnė, greitesnė ir darys mažesnį neigiamą poveikį vaikui.

„Manyčiau, kad teismo psichologo indėlis į tiesos paieškas baudžiamajame procese yra išties didelis“, – sako teisėjas D. Dauginis.

Civilinėse bylose teismo psichologas padeda atskleisti tikrąjį vaiko pasaulį

Teismo psichologė V. Lisienė sako, kad pastaraisiais metais vis dažniau tenka dalyvauti vaikų apklausose civilinėse bylose. Tokių bylų ne tik daugėja, bet jos tampa vis sudėtingesnės. Dažniausiai psichologas yra įtraukiamas, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvais ar vienu iš tėvų tvarkos klausimus.

Psichologas vaiko nuomonę išklauso dviem būdais: teisėjo sprendimu, organizuojama vaiko apklausa tam skirtame kambaryje arba psichologas, individualiai, iš anksto suderintu laiku, susitinka su vaiku ir jį išklauso.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad antrasis būdas kelia mažiau įtampos ir streso vaikui. Pokalbis laisvesnis, laiko skiriama tiek, kiek vaikui reikia“, – pasakoja V. Lisienė.

Civiliniame, kaip ir ikiteisminiame procese, teismo psichologas tampa dideliu pagalbininku. Daugėja bylų, kuriose tarp tėvų tvyro didelė įtampa, o vaikai tampa įrankiais suvedinėti sąskaitas, išreikšti emocijas ar nuoskaudas. Todėl, anot specialistės, teismui tampa labai svarbūs psichologo paaiškinimai.

Po vaiko nuomonės išklausymo, teismo psichologas, kaip specialistas, yra kviečiamas liudyti teisme. Kalbant apie vaiko interesus, psichologas padeda surinkti detalesnį vaizdą: kokie yra šalių interesai, kaip vaikas jaučiasi. Labai svarbu yra tai išdėstyti ne tik popieriuje, bet ir gyvai, teisme, civilinio proceso metu, atskleisti giliau, kaip vaikas laikosi, kuo jis gyvena, kuo kvėpuoja.