Teisme taškas padėtas, o čiuožėjai „liko ant ledo“

Patarlė sako, kur du pešasi – laimi trečias. Bet būna ir priešingai – kur du pešasi, trečias nukenčia.
Vilniaus apygardos teismas įpareigojo Elektrėnų savivaldybės sporto centrą atleisti iš darbo da­iliojo čiuožimo trenerę R. S. Atlei­dus trenerę, „ant ledo“ liko 28 jaunieji sportininkai.

Priešistorė

Kokia buvo šių įvykių priešisto­rė? Dar 2019 metų balandį Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino­ R. S. kalta dėl ne­žy­maus sveikatos sutrikdymo auklėtinei. Kauno ledo arenoje­ vasaros dailiojo čiuožimo stovyklos treniruočių metu dėl netinkamai vykdomų nurodymų ar at­liekamų užduočių čiuožimo trenerė R. S. mažametei mokinei,­ lankiusiai dailųjį čiuožimą, tyčia spaudė ir suko rankų pirštus. Dėl 2010 m. padaryto nusižengimo R. S. paskirta 2259,60 Eur bauda.
Bet bauda trenerės darbu nepa­tenkintų buvusių auklėtinių tėvų netenkino, jie siekė, kad trenerė būtų atleista iš darbo.
Darbo ginčų komisija, iš­nagrinėjusi darbo ginčą, 2019 m. lapkričio 12 d. sprendime konstatavo, kad nutraukti darbo sutartį su trenere nėra teisinio pagrindo.
Po to istorija persikėlė į Vilniaus ­regiono apylinkės teismą. Byloje ieškovas, t. y. Prokuratūra, prašė atsakovo – Elektrėnų savivaldybės sporto centro (ESSC) per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti darbo santykius su R. S. Elektrėnų sa­vivaldybės sporto centras prašė ieš­kinį atmesti dėl to, kad apkaltinamasis teismo nuo­sprendis priimtas dar iki Švietimo įstatymo straipsnių, kuriais remiantis reikalauta trenerę atleisti iš darbo, įsigaliojimo. ESSC akcentavo, kad Aukščiausiojo teismo nuosprendyje R. S. neuždrausta dirbti trenere bei pažymėjo, kad kiti trenerės auklėtinių tėvai charakterizuoja ją teigiamai dėl sportinių pasiekimų, laimėjimų ir bendravimo su vaikais ir jų tėvais.

(Ne) gali dirbti

Trečiasis asmuo – Elektrėnų savi­valdybės administracija – prašė ieš­ki­nį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą, neturi teisės spręsti dėl atsakovės, t.y ESSC, ir trenerės darbo santykių nutraukimo. Esą trenerė dirba Sporto centre, kuris yra viešas juridinis asmuo, jam vadovauja direktorius ir darbo santykiai saisto Spor­to centrą ir darbuotoją.
Vilniaus regiono apylinkės teis­mas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė ESSC iš Prokuratūros 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus regio­no apylinkės teismas akcentavo, kad neigiamas teisines pasekmes atleidus trenerę patirtų globotiniai, lankantys šios trenerės čiuožimo pamokas. Teis­mas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą išsaugoti trenerės R. S. darbo vietą pasirašė ne mažiau nei 18 tėvų, netinkamą pareigų atlikimą ar neigiamai charakterizuojančių šią trenerę duomenų byloje nėra.
Po to Prokuratūra kreipėsi į Apeliacinės instancijos teismą, kuris konstatavo, kad nuosprendis, kuriuo trenerė pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, įsiteisėjo jau galiojant aktualiems Švietimo įstatymo straipsniams. Nuteistoji ne­atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, įtvirtinto Švietimo įstatyme, todėl ji negali dirbti trenere.

Trenerė – be darbo, vaikai – be treniruočių

Apeliacinis teismas konstatuo­ja, kad mokytojai – vienas iš visuomenės socialinių sluoksnių, kuriam keliamas nepriekaištingos reputacijos rei­kalavimas. Nepriekaištinga mo­kytojo reputacija itin svarbi dirbant su nepilnamečiais vaikais. Vaikas privalo gerbti mokytoją, bet neturi bijoti, negali būti baudžiamas fiziškai. Mokytojas turi būti vaikui autoritetas.
Byloje taip pat akcentuojama, kad nepateisinamai ilgas baudžiamasis procesas reiškia, ne tik Konvencijos 6 straipsnio pažeidimą, bet taip pat ir dirbtinai sukurtą civilinio ginčo dalyką ir pagrindą.
Įvertinęs prokurorų apeliacinį skundą ir aplinkybes Vilniaus apygardos teismas įpareigojo ESSC per penkias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti darbo santykius su dailiojo čiuožimo trenere R. S.
ESSC direktorius Alfredas Vainauskas informavo, kad trenerė iš darbo buvo atleista kovo 15 d. Kiek laiko trenerė negalės dirbti, direktorius nežino.
Bet kaip rašoma Vilniaus apygardos teismo sprendime, galimybė nuteistajai prašyti sutrumpinti arba panaikinti teistumą atsiras 2021 metų kovo mėnesį. Gali būti, kad į darbą grįžti trenerė galės gana greitai.
Atleidus trenerę R. S. direktorius A. Vainauskas pasiūlė jos auklėtinius treniruoti kitai Elektrėnų dailiojo čiuožimo trenerei, bet ji atsisakė. Taip 28 dailiojo čiuožimo sportininkai blogąja prasme „liko ant ledo“. ESSC direktorius ieškos trenerių iš kitų miestų, o dailiojo čiuožimo sportininkams belieka tik laukti.

Tikisi geriausio

Susisiekus su R. S. telefonu, ji sakė, kad minėtas įvykis nutiko prieš 11 metų, o ji vis dar neturi ramybės. Trenerė skundžiasi, kad net už sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys per trumpesnį laiką at­lieka savo bausmę, o ji dėl nesuvaldytos trumpalaikės emocijos priversta gintis 11 metų. R. S. sako, kad visi žmonės daro klaidų, tačiau laikui bėgant daro išvadas, keičiasi, tampa geresni ir išmintingesni. Per 11 metų trenerė sako sulaukusi daug skundų ir nepelnytų kaltinimų, tačiau pati niekada neatsakė tuo pačiu, nes jos tikslas dirbti su vaikais ir siekti rezultatų, o ne veltis į konfliktus. O rezultatų pasiekti sekasi net karantino metu – kovo 7 dieną vykusiame Lietuvos dailiojo čiuo­žimo čempionate dalyvavo 18 R. S. auklėtinių. Trenerė sumokėjo Aukščiausiojo teismo paskirtą baudą, bet nurodymo nedirbti su vaikais nebuvo. Tai, kaip atkakliai žmonės (kai kurių trenerė sako nė nepažįstanti) siekė jos atleidimo iš darbo, rodo apie norą atsikratyti pajėgių kon­kurentų, mano trenerė.
Ir teismo nutartyje pažymėta, kad trenere nepatenkinta ir suinteresuota ją atleisti tik viena buvusios auklėtinės motina, su kuria ji asmeniškai jokio konflikto niekada neturėjo.
Nuo kovo 16 d. R. S. dirba tik kaip dailiojo čiuožimo klubo „Svaja“ trenerė. Ledo arenoje ledo nuo­ma yra brangi, todėl trenerė tikra, kad klubas, pasibaigus karantinui, nebepajėgs ledo įpirkti. Nepaisant visų negandų, trenerė tikisi, kad ­greitu metu galės tęsti įprastą veiklą. R. S. pasinaudos įstatymų suteikta teise sutrumpinti arba panaikinti teistumą.

Virginija Jacinavičiūtė