Teisme įstrigo P. Gražulio byla dėl LGBTQ asmenų niekinimo – į EP prokuratūra net nesikreipė

Į Europos Parlamentą išrinkto ir kaltinimų LGBTQ asmenų niekinimu sulaukusio Petro Gražulio byla kurį laiką nebus nagrinėjama – paaiškėjo, kad prokuratūra dar net nesikreipė į EP dėl jo nario neliečiamybės panaikinimo. To priežastis – teismas sprendimą dėl pavedimo prokurorei paskelbė, tačiau oficiali nutartis dėl tokio pavedimo nebuvo priimta, tokio įrašo nėra ir teismo posėdžių protokole.

Vilniaus apygardos teismas antradienio rytą surengė skubų nuotolinį, vos 10 minučių trukusį posėdį, ir įpareigojo Generalinės prokuratūros prokuratūros prokurorę kreiptis į EP.

Teisėjas Audrius Cininas per posėdį sakė, kad posėdis surengtas atsižvelgiant į prokurorės prašymą, formaliai pavesti jai kreiptis į EP dėl neliečiamybės panaikinimo P. Gražuliui

„Birželį buvau įpareigota kreiptis dėl leidimo patraukti Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, pastebėjau, kad nėra priimta nutartis ir į teismo posėdžių protokolą šis faktas neįrašytas, prašau ištaisyti šią klaidą ir oficialiai pavesti kreiptis į Europos Parlamentą“, – per posėdį sakė prokurorė J. Jasiūnienė.

Nukentėjusiųjų advokatas palaikė prokurorės prašymą.

P. Gražulio bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teismas turėjo tęsti rugsėjo 17 dieną, esant tokiai situacijai, šis posėdis atšauktas, bus paskirtas kitas posėdis.

„Akivaizdu, kad greičiausiais nespės sutvarkyti visų formalumų, bus paskirtas naujas posėdis“, – sakė teisėjas A. Cininas.  

Teisėjas taip pat sakė, kad ši klaida dar šiandien bus ištaisyta ir 11 valandą bus priimta nutartis dėl pavedimo prokurorei.

„Teismas aklavietėje“, – sako Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas P. Gražulis.

Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė pirmadienį Eltą informavo, kad prašymas dėl P. Gražulio neliečiamybės nebuvo paskelbtas.

„Apie gautus prašymus dėl neliečiamybės naikinimo viešai Europos Parlamento sesijos metu paskelbia EP Pirmininkė Roberta Metsola. Paskutinėje liepos mėnesio sesijoje (liepos 19 d.) EP Pirmininkė paskelbė, kad EP gavo du prašymus dėl imuniteto panaikinimo: europarlamentarams Anders VISTISEN (Patriotai už Europą, Danija) ir Jana NAGYOVÁ (Patriotai už Europą, Čekija). Apie prašymą iš Lietuvos tąkart paskelbta nebuvo. Kita artimiausia Europos Parlamento sesija vyks rugsėjo 16-19 dienomis. Galutinė šio sesijos darbotvarkė dar nepatvirtinta“, – atsakyme Eltai teigė ji.

Pirmadienį Eltos žurnalistė taip pat teiravosi prokurorės J. Jasiūnienės dėl kreipimosi į EP, ji pakomentuoti šiuo klausimu nieko negalėjo.

Klausimas dėl P. Gražulio neliečiamybės Lietuvos institucijose buvo sprendžiamas ir anksčiau.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) birželio 12 dieną gavo Generalinės prokuratūros kreipimąsi, kuriuo buvo prašoma leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn kandidatą į Europos Parlamento narius P. Gražulį ir kitaip suvaržyti jo laisvę.

Birželio 13 dieną VRK į šį kreipimąsi atsakė raštu informuodama, kad Rinkimų kodeksas nenumato imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės kandidatams į Europos Parlamento narius. Kitaip tariant, P. Gražulis buvo išrinktas į EP, tačiau tuo metu jis, Rinkimų kodekso prasme, imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo neturėjo.

VRK rašte Generalinei prokuratūrai taip pat pažymėjo, kad komisijai pagal kompetenciją nėra pavesta Lietuvos Respublikoje išrinktų EP narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo įgyvendinimo priežiūra, dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn EP narį ar kitaip suvaržyti jo laisvę reikėtų kreiptis į EP Pirmininką.

ELTA primena, kad už LGBTQ asmenų niekinimą teisiamas P. Gražulis per rinkimus Lietuvoje buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Gegužę politikas davė parodymus teismui, jis kaltės nepripažino. P. Gražulis tvirtino ne niekinęs LGBTQ žmonių, o tik citavęs Šventąjį Raštą.

Šios bylos nagrinėjimas ėjo į pabaigą, per ankstesnius posėdžius buvo apklausti visi liudytojai, nukentėjusieji, teismas jau turėtų klausytis baigiamųjų kalbų.

Buvęs Seimo narys P. Gražulis kaltinamas tuo, kad 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, žinodamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami, vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Pasak prokuratūros, politikas įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje. Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.