Teismas: Vilniaus valdžia neturi sumokėti žmogui už tuopos apgadintą seną BMW

Vilniaus savivaldybė neturi sumokėti beveik dviejų tūkstančių eurų kompensacijos sostinės gyventojui už Vilkpėdėje, šalia Gerosios vilties žiedo nulūžusios tuopos apgadintą 19 metų senumo automobilį BMW, galutinai nusprendė teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 14 dieną atmetė asmens skundą Vilniaus savivaldybei bei jos valdomai įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ ir panaikino jam iš dalies palankią gegužę Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią jam turėjo būti sumokėta 500 eurų kompensacija. 

Pasak LVAT, teismas neturi duomenų, jog savivaldybė netinkamai inventorizavo želdynus nepaisant žemės nuosavybės formos. 

„Taigi, šiuo atveju neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai“, – rašoma LVAT nutartyje. 

LVAT pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybės ir savivaldybės žemėje esančius želdynus, todėl nustatant žalą būtina įvertinti, valstybės ar privačioje žemėje augantis želdinys sukėlė žalą.

Asmuo reikalavo iš savivaldybės sumokėti beveik 2 tūkst. eurų kompensaciją už tai, kad jo seną BMW 2020 kovą apgadino valstybinėje žemėje Šlaito gatvėje nulūžusi tuopa, tačiau iš tiesų sklypo dalis, kur augo nukritęs medis, buvo savavališkai  užtverta jo tėvo, kad sūnus čia galėtų parkuoti automobilį.

„Bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“, kuri iš savivaldybės nuomojosi šalia lūžusios tuopos esantį sklypą ir iš kurios asmuo reikalavo solidariai su savivaldybe atlyginti jam padarytus nuostolius, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad savo prašyme jis, be kita ko, nurodė, kad nulūžęs „medis buvo apdžiūvusiomis šakomis ir pažeistas grybo“, – rašoma teismo nutartyje.

Taigi, įmonės teigimu, nukentėjusiam BMW savininkui medžio būklė buvo žinoma jau seniai, tačiau jis, savavališkai naudodamasis jam nepriklausančia sklypo dalimi, niekur nesikreipė, kad medis būtų nupjautas ar kitaip pašalintas, teigia teismas.

Asmuo reikalavo kompensuoti nuostolius, nes, jo įsitikinimu, savivaldybė privalėjo tinkamai prižiūrėti želdinius, juos tvarkyti, genėti ar kirsti, o atsisakydama atlyginti žalą ji siekė išvengti atsakomybės.