Teismas panaikino sprendimą pašalinti paminklą J. Krikštaponiui Ukmergėje

Regionų administracinis teismas panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą pašalinti paminką partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje, šeštadienį pranešė centras.

Tuo metu tokį sprendimą rekomendavusios vadinamosios Desovietizacijos komisijos išvadą teismas pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų.

Pasak LGGRTC, teismas penktadienį panaikino centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio užpernai rugpjūtį priimtą sprendimą, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo J. Krikštaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant jam skirtą bareljefą bei atminimo lentą pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.

Skelbiama, kad teismas savo sprendimą grindė nustatytais procedūriniais pažeidimais Desovietizacijos komisijos išvadoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad balsavime dėl pritarimo išvadai dalyvavo ir tie komisijos nariai, kurie teikė ekspertinę nuomonę – rengė istorinę pažymą – bei patys buvo šio klausimo pareiškėjai, inicijavo šio klausimo įtraukimą į komisijos darbotvarkę, pažeidė viešosios valdysenos pagrindinius principus – skaidrumą, nešališkumą ir galių pasiskirstymą.

Teismas savo sprendime pažymėjo, kad valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

„Tai viena pirmųjų Desovietizacijos komisijos išvadų ir skaudi pamoka komisijai. Įstatyminis reguliavimas toks, kad savo sprendimą turiu grįsti komisijos išvada, o komisijos išvados parengimo ir pateikimo proceso teisėtumą gali patikrinti tik teismas. Deja, tiek teisminė praktika, tiek centro patirtis rodo, kad draudimų propaguoti totalitarinius režimus procese ir pačiame teisiniame reguliavime yra problemų ir jos nepadeda spręsti sudėtingų klausimų“, – cituojamas A. Bubnys.

Anot LGGRTC, centro sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į faktą, jog pakanka istorinių duomenų pagrįsti J. Krikštaponio kolaboravimą, kaip yra nustatyta įstatyme.

Tačiau teismo posėdyje iš centro atstovų buvo prašoma pagrįsti ne vadovavimo kuopai ar okupacinio režimo įsakymų vykdymo faktą, bet teisinius įrodymus dėl J. Krikštaponio dalyvavimo nusikaltimuose žmoniškumui, o tokių duomenų – kaip rašoma teismo sprendime –„patikimų įrodymų apie J. Krikštaponio dalyvavimą ar nedalyvavimą nusikaltimuose“ – istorikai šiai dienai nėra nustatę, centras jų neturi.

Centras anksčiau yra kreipęsis į prokuratūrą, tačiau prašymas buvo atmestas.

„Pagal vienus dokumentinius liudijimus J. Krikštaponio vadovaujama kuopa vykdė žudynes, pagal kitus – tuo metu kuopai vadovavo kitas karininkas. Dokumentiniai liudijimai prieštaringi ir istorikų išvados šiuo atveju yra nulemtos jų metodologinio sąmoningumo ir istoriografijos“, – sako A. Bubnys.  

LGGRTC teigimu, teismas nevertino J. Krikštaponio kolaboravimo fakto, jo priklausymo ir vadovavimo atitinkamoms masinėse žudynėse dalyvavusioms organizacijoms fakto, o panaikino priimtą sprendimą dėl komisijos procedūrinių pažeidimų ir neatitikimo gerajai viešojo administravimo praktikai.

Teismui pripažinus išvadą neatitinkančia reikalavimų, buvo pripažintas neteisėtu ir centro sprendimas, kuris buvo grindžiamas būtent šia išvada.

Centro direktoriaus sprendimą dėl J. Krikštaponio administracine tvarka teismui skundė J. Krikštaponio artimieji kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos.

Kaip anksčiau rašė BNS, nuo 2023 metų gegužės, kai įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, centro direktorius priėmė 188 sprendimus, iš jų penki apskųsti teismui, tarp jų ir sprendimas dėl J. Krikštaponio, dėl to jų vykdymas yra sustabdytas.

Centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.