Teismas nepanaikino paieškos ir suėmimo jau mėnesį nuo bausmės besislapstančiam „kamuoliniui“ T. Gaidankai

Apeliacinis teismas nepanaikino suėmimo ir paskelbtos paieškos nuo 10 metų laisvės atėmimo bausmės pasislėpusiam kauniečiui Tomui Gaidankai. Vyras siejamas su „kamuolinių“ grupuote.

„Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. Gaidanka pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas, bet ir pasislėpė nuo teismo, yra pagrindas skirti jam suėmimą. Nėra abejonių, kad jis pabėgo ir pasislėpė. Jo telefonas išjungtas, nėra duomenų apie jo buvimo vietą. Aplinkybės rodo, kad jis turi polinkį veikti priešingai teisės aktų reikalavimams“, – pirmadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.

Teismas Vilniuje išnagrinėjo T. Gaidankos advokatės Ritos Petručionytės skundą dėl jos klientui Kauno apygardos teismo skirto suėmimo.

Šiame teisme nagrinėjama viena iš T. Gaidankos ir dar būrio asmenų baudžiamųjų bylų, joje T. Gaidanka kaltinamas dalyvavimu nusikalstamame susivienijime, nusikaltimais, susijusiais su disponavimu narkotikais, nužudymu, kontrabanda.

Kovo 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino bausmes būriui „kamuolinių“, netrukus už grotų atsidūrė 13 vyrų. Nauju nuosprendžiu kalėti 10 metų nuteistas T. Gaidanka ir dar vienas asmuo dingo iš pareigūnų akiračio.

T. Gaidanką pareigūnai stebėjo elektroninės priemonės – apykojės – pagalba. Tačiau praėjus porai valandų  po Apeliacinio teismo nuosprendžio paaiškėjo, kad vyras dingo. Pareigūnai jo gyvenamojoje vietoje nerado.

Vyras kovo 7 dieną taip pat neatvyko į savo bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme. Tada šis teismas paskyrė suėmimą, nurodydamas sulaikymo atveju per 48 valandas pristatyti sulaikytąjį teisėjui, taip pat paskelbė bėglio paiešką.

Tačiau T. Gaidankos advokatė R. Petručionytė nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui, ji mano, kad ši nutartis neteisėta – dienos metu, kuomet ieškojo policija, klientas neprivalo būti namuose, jis privalo būti namuose tik nuo 24 iki 6 valandos.

„Nė vieno posėdžio jis nebuvo praleidęs, jam nėra naujų bylų iškelta“, – tikino gynėja. Pasak jos, nors Kauno apygardos teismas nurodė visus įstatyme numatytus pagrindus skirti suėmimą, pagrindai nurodyti formaliai, tokia nutartis skubota.

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija stebėjosi tokiais advokatės aiškinimais.

„Jūs net negalit pasakyti, kur jis yra. Ką teismas turėjo daryti? Šiandien yra balandžio 7 diena, kur jūsų Gaidanka, kodėl neatvedėte jo į posėdį?“, – stebėjosi Apeliacinio teismo teisėjai.

„Aš neturiu pareigos vedžioti jo į posėdžius, jis veiksnus“, – atsakė advokatė, pripažinusi, kad nežino, kur yra jos ginamasis.

Generalinės prokuratūros prokuroras Zdzislavas Tulševskis gynėjos skundą prašė atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

„Išnagrinėtoje byloje Gaidanka vengia nuosprendžio vykdymo. Nesupratau gynėjos pozicijos, dėl ko neteisėtas teismo sprendimas. Kai asmuo pasislepia, nėra kitos išeities“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas nuo trijų iki penkių kartų prailgino „kamuoliniams“ skirtas laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinis teismas įvertino nusikaltimų pobūdį ir paskelbė, kad nusikaltimus padarė organizuota grupė, o už įvykdytus nusikaltimus negali būti skiriamos bausmės kaip už buitinius konfliktus.

Grupuotės lyderiui Giedriui Janoniui anksčiau Kauno apygardos teismas buvo skyręs 4 metus ir 1 mėnesį, jis buvo laikomas atlikęs bausmę. Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad vyras turi kalėti 13 metų.

Genadijui Borisovui anksčiau buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat buvo laikoma, kad jis jau yra atlikęs bausmę, tačiau Apeliacinis teismas vyrui paskyrė 11 metų kalėjimo.

Bylos duomenims, nusikaltimai įvykdyti Lietuvoje ir Nyderlanduose, nusikaltimų ištakos siekia 2011 metus.

„Kamuolinių“ gaujos nariai nuteisti už neteisėtą laisvės atėmimą, sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimu šaunamaisiais ginklais, kontrabandą, plėšimą ir kitus sunkius nusikaltimus.

Nusprendė susidoroti su R. Morkevičiumi

Teisėsaugos duomenimis, „Kamuoliniai“ 2011 metų vasarą nusprendė susidoroti su nusikalstamu pasauliu sietu kovinio sporto atstovu Remigijumi Morkevičiumi ir kitu asmeniu M. P., kuris buvo sumušęs „kamuolinių“ svainį. Svainį sužalojusiam asmeniui ketinta peršauti stuburą, kad jis nevaikščiotų, peršauti kojas, sulaužyti rankas, nupjauti ausį.

R. Morkevičiaus ir kito asmens „Kamuoliniai“ ilgai ieškojo Lietuvoje, tačiau jų rasti nepavyko. Paaiškėjo, kad kitas asmuo gyvena Olandijoje. Tada 8 „Kamuoliniai“ dviem automobiliais ginkluoti vyko į šią valstybę ir viduryje miesto apšaudė M. P., o ginklą išmetė į kanalą. 

R. Morkevičiaus jiems rasti nepavyko. Sportininkas buvo nušautas 2016 metų gruodį Kaune, šį nusikaltimą įvykdė iš Estijos atvykęs žudikas Imre Arakas. Jis neseniai buvo nuteistas kalėti. 

„Vykdytojai darė tai, ką liepė lyderiai. Itin brutalūs veiksmai. Pagrindiniams organizatoriams skirta 10 metų, kitiems vykdytojams – 7-8 metai (nelaisvės – ELTA ).Vieni grįžo į Lietuvą, nebaigę nusikaltimo, pamatę, kad negalės įeiti į butą. Gatvėje nusprendė pašaudyti. Pakaks keturių, kitus išsiuntė atgal. Tie, kurie išvažiavo patys, teigta, kad savanoriškai atsisakė vykdyti nusikaltimą, bet Apeliacinis teismas nesutiko. Ginklo kontrabanda buvo įvykdyta. Toks nusikaltimo pobūdis ir lėmė bausmių dydį”, – sakė teisėjas E. Rimšelis.

Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą Olandijoje organizavo G. Borisovas, Rolandas Borisovas, G. Janonis, Deividas Čereška, o Artūras Osmankinas, Regimantas Jonušas, Tauras Grinius, Eligijus Maželis ir Mindaugas Lukauskas jį įvykdė, disponavo šaunamaisiais ginklais ir kontrabandos būdu gabeno juos į Olandiją, taip pat rengėsi sunkiai sutrikdyti dar ir R. Morkevičiaus sveikatą, tačiau jo neradę nusikaltimo nebaigė. 

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad dėl šių nusikalstamų veikų apygardos teismas nepagrįstai išteisino G. Borisovą, R. Borisovą, E. Maželį ir M. Lukauską, todėl ši nuosprendžio dalis taip pat buvo panaikinta.

Apeliacinis teismas A. Juodžiui skirtą įkalinimo bausmę pailgino nuo 4 metų iki 6 metų 9 mėn., A. Osmankinui – nuo 7 metų iki 9 metų 6 mėn., E. Maželiui – nuo 3 metų iki 9 metų, M. Navickui ir J. Jašinskui – nuo 2 metų 6 mėn. iki 3 metų, R. Jonušui ir T. Griniui – nuo 5 metų 6 mėn. iki 8 metų, A. Guogai – nuo 2 metų iki 6 metų, panaikinant bausmės vykdymo atidėjimą, E. Meizeraičiui – nuo 2 metų iki 5 metų 2 mėn. 

Pripažinus kaltais, M. Lukauskui paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, R. Borisovui – 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vienam išteisintajam mirus, byla jam nutraukta.

„Kodėl padidinome bausmes? Pirmiausia pasakytina, kad veikiant organizuotoje grupėje padaryti nusikaltimai, ne šiaip organizuota grupė, kokias matome kitose bylos. Pakankamai pavojingas organizuotos grupė veikimas: jų struktūra, aiški hierarchija, nustatytos griežtos smurtinės bausmės organizuotos grupės nariams, kurie nepaklūsta lyderiams, nevykdo nurodymų, atspindi organizuoto nusikalstamumo pobūdį. Teismas net prokuroro kai kurias bausmes vertino kaip švelnias ir griežtino, nes pirmos instancijos teismas iš esmė bausme skyrė kaip už buitinius konfliktus“, – sakė nuosprendė paskelbęs teisėjas Ernestas Rimšelis.

Kauno apygardos teismas buvo nusprendęs bausmes švelninti dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Tačiau Apeliacinis teismas, kaip skelbta, padarė kitokį įvertinimą.

Pasak teisėjo E. Rimšelio, net iki 2017 metų nebuvo žinoma, kas padarė nusikaltimą, jis net nebuvo pradėtas tirti, ir tik 2017 metais atsirado pagrindinis liudytojas, kuris pradėjo pasakoti nusikaltimus. 2018 metais paaiškėjo įtariamieji. Tirdama nusikaltimus, Lietuva bendradarbiavo su Olandija. Teisėsauga gavo duomenų, kokioje vietoje Olandijoje buvo išmestas ginklas, pagal šią informaciją narai ginklą iš kanalo nurodytoje vietoje ir ištraukė. 

Pagrindinis bylos liudytojas teisėsaugai taip pat papasakojo ir apie peršautą automobilį. Šią mašiną pareigūnai surado. Ekspertizė parodė, kad joje buvo padaryta šautinė skylė, ją meistras Kaune suremontavo. Bylos duomenimis, paslaugą grupuotei atlikęs meistras taip pat buvo rastas.

„Tokie duomenys leidžia tikėti liudytojo parodymais“, – sakė teisėjas.

Lietuvos apeliacinis teismas sutiko, kad A. Juodis pagrįstai pripažintas kaltu dėl paso suklastojimo ir jo panaudojimo, G. Borisovas – dėl pagrobto automobilio įgijimo, naudojimosi juo bei suklastotu automobilio registracijos liudijimu. Teismas visiškai sutiko ir su nuosprendžio dalimi, kuria Nerijus Venclavičius ir G. Borisovas pagrįstai išteisinti dėl Rusijos piliečio A. N. plėšimo – pripažino, kad tokie kaltinimai byloje neįrodyti ir buvo grindžiami prielaidomis, netinkamais įrodymais ir duomenimis, kurių nebuvo galima patikrinti.

Teismuose šiuo metu nagrinėjama ir daugiau „Kamuolinių“ gaujos bylų.

Išskaidyta grupuotė, padėkos iš Europolo

2018 metų pavasarį Lietuvos policija paskelbė, kad sulaikė „Kamuolinių“ grupuotės narius.

Sulaikydama grupuotę policija atliko per 100 kratų sulaikytųjų gyvenamosiose ir kitose patalpose, kitose objektuose paimta nemažai didelės vertės turto, piniginių lėšų, didelis kiekis automatinių ir pusiau automatinių šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, kitų tyrimui reikšmingų objektų.

„Sulaukėme padėkų iš Europolo, iš kitų kolegų, išskaidžius vieną pavojingiausių gaujų, žinomą net tik Lietuvoje bet ir Europoje. (...) Ir ne į vieną ir ne į dvi Europos valstybes buvo išsiplėtusi jų veikla“, – spaudos konferencijoje tuomet sakė policijos generalinio komisaro pareigas ėjęs Linas Pernavas.

Operacijoje dalyvavo 300 policijos pareigūnų, atlikta per šimtą kratų, jų metu rasta daug ginklų (automatinių, pusiau automatinių), apribota teisė įtariamiesiems disponuoti milijoninės vertės turtu: automobiliai „Tesla“, „Porshe“, „Mercedes“. 

Operacija iš Kauno išsiplėtė į penkias apskritis. Įtariamųjų sulaikymo operacijoje dalyvavo Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliosios kuopos pareigūnai. Manoma, kad ši grupuotė egzistavo ir nusikaltimus vykdė nuo 1999 metų. Tyrimas dėl jos veiklos buvo pradėtas prieš dvejus metus. Buvo bendradarbiaujama su kolegomis iš užsienio. Lietuvos kriminalinės policijos biuras pasirengimo operacijai ir tyrimo metu bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės ir Europolo pareigūnais, kitais ES šalių partneriais. Operacijos metu Lietuvoje buvo įkurtas koordinacinis centras, jame darbavosi Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Europolo analitikai-ekspertai.