Teismas išnagrinėjo greitųjų COVID-19 testų bylą dėl viešojo intereso

Vilniaus apygardos teismas sprendžia, ar valstybė, 2020 metais prasidėjus COVID-19 pandemijai nuspręsdama sudaryti sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, smarkiai permokėjo įsigydama pusę milijono greitųjų testų.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, siekdama niekiniais ir negaliojančiais pripažinti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos sudarytus sandorius dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo ieškinį ir vasario 2 dieną skelbs savo sprendimą.

Prokuratūra teigia, kad valstybei sudarius sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą. Taip pat nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

Medicinos ir ortopedinių prekių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse užsiimanti bendrovė „Bona Diagnosis“ įsigijo testus, juos pardavė biofarmacijos įmonei „Profarma“. Pastaroji testus papildomai sukomplektavo – pridėjo diagnostinį rinkinį, taip pat patvirtino testų kokybės atitikmenį.

Tuomet jie buvo parduoti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai. Pastaroji byloje taip pat yra atsakovė.

Apribojo savarankiškumą

Laboratorijai teisme atstovavusi Natela Amkoladze per posėdį šią savaitę sakė, kad palaiko prokuratūros ieškinį, prašo tenkinti pilnai, tačiau dėl ieškinio dydžio pagrįstumo ir finansinių reikalavimų apimties nepasisakys.

Pasak jos, Sveikatos apsaugos ministerija apribojo laboratorijos savarankiškumą pačiai spręsti, iš ko pirkti testus.

„Dublike ieškovas, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerija apribojo perkančiosios organizacijos savarankiškumą pačiai spręsti, kokį viešai neskelbiamam pirkimui tiekėją pasirinkti. Taip pat ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija nesiėmė veiksmų“, – per posėdį sakė N. Amkoladze.

„Su šiais teiginiais Nacionalinė laboratorija pilnai sutinka, nes ji neturėjo laisvės veikti ir buvo įpareigota kontroliuojančios institucijos nurodymų“, – pridūrė ji.

Laboratorijos atstovė taip pat teigė, kad įstaigos savarankiškumas buvo apribotas dėl objektyvių ir teisėtų priežasčių, ji negalėjo kontroliuoti pirkimų situacijos.

„Vieninteliai veiksmai, kuriuos nacionalinė laboratorija atliko – tiesioginių nurodymų, įsakymų vykdymas, dėl to, kad nacionalinė laboratorija pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai“, – teismui sakė N. Amkoladze.

Figūruoja Latvijos įmonė

„Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ su prokuratūros ieškiniu nesutinka ir prašo jį arba palikti kaip nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą.

„Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ yra Lietuvoje registruotos įmonės, „Rouen Grains LV“ veikia Latvijoje.

Pastarosios įmonės advokatas Nerijus Zaleckas teismui sakė, kad prokuratūra pateikė ieškinį teismui, kuris net neturi spręsti jurisdikcijos spręsti tokį klausimą.

Pasak advokato, „Bona Diagnosis “ir „Rouen Grains LV“ buvo pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, ją prokuratūra pateikė teismui, šioje sutartyje numatyta, kad ginčai sprendžiami Latvijos teisme, sutartis sudaryta remiantis Latvijos teisės aktais, bendradarbiavimo sutartims būdingas uždarumas.

„Bendradarbiavimo sutartis tarp įmonių buvo sudaryta dėl paslaugų teikimo per pandemiją ieškant greitųjų testų gamintojų, pardavėjų suradimo. „Rouen Grains LV“ net nežinojo, kokiam galutiniam pirkėjui buvo skirti greitieji testai. Jei jis siekė gauti finansinę naudą, negali būti vertinama kaip viešojo intereso pažeidimas“, – sakė advokatas N. Zaleckas. 

Pasak teisininko, „Rouen Grains LV“ turėjo už atlygį atskleisti žinomą informaciją apie greitųjų testų tiekėjus, ji gavo atlygį už tai, kad sugalvojo greitųjų testų pardavimo verslo idėją bei pasidalino šia informacija apie pardavimo galimybes.

„Atlygis sumokėtas už teiktas konsultacijas, prokuratūra net negali kištis į dvišalius privačių juridinių asmenų santykius. Visi lakstė, ieškojo prekių. Kas pirmas gauna, susimoka ir turi tas prekes, verslininkai natūraliai ieškojo galimybės užsidirbti toje situacijoje“, – teigė N. Zaleckas.

Advokatas priminė, kad „Rouen Grains LV“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo sudarant viešojo pirkimo sutartį, ji teikė paslaugas nesusijusias su konkrečiu viešuoju pirkimu, bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl konkretaus ginčijamo viešojo pirkimo.

„Bona diagnosis“ – prokuratūra net negali reikšti ieškinio

„Bona diagnosis“ advokatas Teisutis Jasiulionis sako, kad nagrinėjant bylą buvo paneigtas prokuratūros argumentas, kad pirkimo laimėtojas buvo žinomas iš anksto, o procedūros buvo atliktos tik tariamai.

„Prokurorai neįrodinėja racionalaus lėšų panaudojimo principo pažeidimo,  kad pirkimo objektas buvo įsigytas neracionaliai panaudojant viešuosius resursus, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tikrąją rinkos kainą“, – teismui sakė advokatas.

Jis mano, kad byla turi būti nutraukta, nes prokuratūra neturi teisinio suinteresuotumo reikšti tokį ieškinį.

Įmonės gynėjo teigimu, prokuratūra neįgyvendino visų būtinųjų taisyklių dėl viešojo intereso gynimo – tam turi būti nustatytas teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamas asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai.

„Bona diagnosis“ vertinimu, šių teisiškai reikšmingų faktų vis dėlto šioje civilinėje byloje nėra nustatyta“, – sakė T. Jasiulionis.

Advokatas mano, kad prokuratūra neįrodė bendros „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ valios bei ketinimo pasipelnyti valstybės sąskaita ir neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, taip pat niekaip nepažeidžiamas viešasis interesas jo atstovaujamai įmonei sudarant sutartį su „Rouen Grains LV“.

Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, jog teisme apklausti Viešojo pirkimo komisijos nariai nurodė, kad nei „Bona diagnosis“, nei „Profarma“ nedarė jokio spaudimo komisijos nariams, niekaip nesistengė paveikti jų sprendimo ir nesikišo į jų darbą.

„Atsižvelgiant į tai, „Bona diagnosis“ pažymi, kad prokuroras neįrodė, jog sudarant viešojo pirkimo sutartį būtų pažeisti Viešojo pirkimo principai, o būtent skaidrumo principas“, – sakė advokatas.

Jis mano, kad prokuratūra šioje byloje privalo įrodyti aplinkybę, ar Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turėjo galimybę derėtis su įmonėmis dėl kainos bei realią galimybę pasirinkti kitą tiekėją. 

„Profarma“ atstovas – testai buvo itin kokybiški

„Profarma“ įmonei atstovaujantis advokatas Laurynas Lukošiūnas su ieškiniu nesutinka ir sako, kad būtent „Profarma“ pasiūlyti testai buvo tinkami, kokybiški – jų patikimumas siekė net 95 proc, o nei vienas iš kitų tiekėjų tuo metu negalėjo pasiūlyti reikiamos kokybės testų ir įvykdyti sutartį pilna apimtimi.

„Prekių pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta turint teisėtą tikslą –„Profarma“ siekė įsigyti testus, o „Bona diagnosis“ testus pardavė ir už tai teisėtai gavo atlyginimą. Šis sandoris buvo naudingas ne tik jo šalims, bet ir laboratorijai. (..)  Būtent „Profarma“ ir „Bona Diagnosis“ sinergija užtikrino, jog laboratorijai buvo greitai, pagal Viešojo pirkimo sutarties sąlygas, patiekti kokybiški testai. Viešojo pirkimo sutartis buvo tinkamai ir laiku įvykdyta (ką patvirtina ir aukščiau minėtas laboratorijos patvirtinimas), o tokiu būdu buvo visiškai patenkintas visuomenės poreikis ir užtikrintas jos interesas į sveikatos apsaugą“, – sakė advokatas.

„Profarma“ žiniomis, visi Lietuvoje veikiantys tiekėjai (išskyrus „Profarmą“) parduodavo greituosius testus tik remiantis turimais jų sertifikatais, t. y. papildomai neatlikinėjo testų/teikiamų partijų kokybės vertinimų.

Tuo metu „Profarma“ parduodama testus papildomai į prekių kainą buvo įtraukusi ir prekių tikrinimo ir vertinimo paslaugą, nes kiekviena tiekiama prekių serija buvo tikrinama, nors tai ir nebuvo privaloma pagal taikytiną reguliavimą, teigė L. Lukošiūnas.

Remdamasis prekių patdavimų skelbimais, advokatas įrodinėjo, jog praėjus daugiau nei metams nuo pandemijos Lietuvoje ir pasaulyje pradžios, greitųjų serologinių testų, skirtų nustatyti IgG ir IgM antikūnus, kainos dažnu atveju smarkiai viršija „Profarma“ siūlytas kainas pandemijos pradžioje (ginčo pirkime), kuomet šių testų paklausa buvo kur kas didesnė, negu realiai galėjo būti suteikiama pasiūla.

Pavyzdžiui, 2020 metų kovą – rugpjūtį „Profarma“ pardavinėjo tuos pačius greituosius testus už didesnes kainas, negu buvo pasiūlyta per pirkimą laboratorijai.

Pavyzdžiui, 2020 metų kovą „Profarma“ ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras sudarė COVID-19 diagnostinių express testų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią centrui buvo parduoti gamintojo „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ tyrimai. Vienas testas pagal šią sutartį kainavo 19,36 euro.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų tebevyksta

Lietuvos apeliacinis teismas yra patvirtinęs apygardos teismo sprendimą areštuoti daugiau kaip 3,85 mln. eurų bendrovių lėšų.

Iš viso buvo areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst. eurų – „Rouen Grains LV“. 

Abiejų teismų vertinimu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių poreikį lemia grėsmė, kad potencialus prokuratūrai palankus sprendimas gali būti neįvykdytas ir valstybės lėšos, kurios ginčijamais sandoriais galėjo būti panaudotos neteisėtai, būtų negrąžintos. 

Teisėsauga taip pat atlieka ir ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo, jis tebevyksta, BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Anksčiau pranešta, kad įtarimai šiame tyrime pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

BNS