Teismas iki 20 metų pailgino laisvės atėmimo bausmę draugę nužudžiusiai kvėdarniškei

Apeliacinis teismas iki 20 metų laisvės atėmimo pailgino bausmę už savo draugės nužudymą nuteistai Šilalės rajono, Kvėdarnos miestelio gyventojai.

Ankstesniu nuosprendžiu 41 metų R. E. buvo skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nauju trečiadienį paskelbtu nuosprendžiu nuteistajai skirta pati griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė, kokia gali būti skiriama už tokio pobūdžio nusikaltimą.

Apeliacinio teismo teisėjas Linas Šiukšta per posėdį paskelbė, kad peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka nuspręsta panaikinti kaip lengvinančią Klaipėdos apygardos teismo pripažintą aplinkybę, jog nuteistoji prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikaltimą – savo draugės ir keturių vaikų motinos nužudymą.

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad moteris iš pradžių bandė klaidinti institucijas.  

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Saunorius BNS anksčiau yra sakęs, kad visi moters nusikaltimai buvo suplanuoti, apsvarstyti, „po nusikaltimų kuriamos istorijos, kad ne ji įvykdė, pasiruošta, kaip suklaidinti pareigūnus, tyrimo metu siuntinėjo sau žinutes, kad ją kažkas gąsdina, kreipėsi į policiją“.

Bylos nukentėjusiems taip pat priteistos papildomos lėšos, taip pat išlaidos advokatams Apeliaciniame teisme.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Prokuratūra moteriai siekė įkalinimo iki gyvos galvos

Kvėdarnos gyventoja pripažinta kalta už draugės, meilužio buvusios žmonos, nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti savo sutuoktinį.

Su šiuo nuosprendžiu nesutiko nei Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri jau pirmos instancijos teisme kaltininkei siūlė skirti įkalinimą iki gyvos galvos, nei nužudytos moters šeima, nei pati nuteistoji, nei pasikėsinimą išgyvenęs sutuoktinis. Jis taip pat prašė skirti įkalinimą iki gyvos galvos.

R. E. pirmiausia pasikėsino į savo sutuoktinio gyvybę. Pareigūnų manymu, savo vyrą ji siekė nužudyti, kad per skyrybas nereikėtų su juo dalintis užgyvento turto. 

Auka ir kaltininkė buvo draugės, gyveno viena šalia kitos. Kai kurie iš moterų vaikų kartu lankė tą pačią klasę.

37 metų Kvėdarnos gyventoja buvo nužudyta 2020 metų rugpjūtį. Bylos duomenimis, R. E. auką apgaule išviliojo iš namų, jos automobiliu nuvyko prie upės. Keturių vaikų vaikų mama buvo pasmaugta, vėliau jos kūnas buvo atvežtas prie upės tilto ir nuridentas į upės vagos pakrantę. Palaikus aptiko žvejys. Netrukus buvo sulaikyta ir įtariamoji.

Su skarda, tam tikslui paruošta iš anksto, ant nužudytosios kūno buvo išpjaustyti ženklai, primenantys nacistines svastikas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos įrodymai patikimai patvirtina, jog kaltinamoji tyčia nužudė bičiulę, taip pat nusprendė, jog pakanka įrodymų ir moters kaltei dėl pasikėsinimo į sutuoktinį.

Uždaruose teismo posėdžiuose apklausta kaltinamoji tvirtino, kad žmogžudystę įvykdė ne siekdama kokios nors materialinės naudos, o tik iš meilės nužudytosios sutuoktiniui, norėdama su juo kurti šeimą.

Pasikėsinimas į vyro gyvybę

Moteris taip pat nuteista už pasikėsinimą nužudyti savo sutuoktinį dėl savanaudiškų paskatų. Ji nusivežė jos nusikalstamų kėslų neįtariantį vyrą į miško keliuką ir smogė akmeniu jam į viršugalvį, o kai vyras prarado sąmonę, apipylė jį nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, kartu padegdama ir automobilį, kuris visiškai sudegė. Ugnis pažeidė beveik penktadalį vyro kūno.

Atgavęs nuovoką nukentėjusysis, voliodamasis ant žemės, rankomis nusiplėšė degančius rūbus ir užgesino degantį savo kūną. Po to kaltinamoji dar kartą užsimojo akmeniu smogti ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, tačiau jis pabėgo ir jam buvo suteikta pagalba.

Kaip skelbė Klaipėdos apygardos teismas, dėl šio kaltinimo moteris savo kaltės nepripažino, teigė, kad neturėjo jokio tikslo ir neketino nužudyti savo sutuoktinio, o ugnis mašinoje įsiplieskė nuo vyro žiebiamo žiebtuvėlio, nes automobilio salone buvo dvi talpos su benzinu. Ji teigė nuplėšusi nuo vyro degančius drabužius ir išbėgo į kelią kviesti pagalbos.

Iš R. E. dar pirmos instancijos teisme nukentėjusiesiems priteistas žalos atlyginimas: nužudytosios J. M. vaikų tėvui – beveik 9,2 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas, keturiems nužudytosioms vaikams – po 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir po 100 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.

Nužudytosios motinai bei savo sutuoktiniui nuteistoji turės sumokėti po 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, vyrui – dar ir 1,5 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą. Priteistos ir beveik 6 tūkst. eurų gydymo, nedarbingumo išmokų atlyginimo išlaidos.

Šioje byloje skundą buvo pateikęs ir nuteistosios advokatas, jis prašė išteisinti moterį dėl pasikėsinimo nužudyti savo vyrą, nes, jo vertinimu, nėra įrodymų dėl šio nusikaltimo ir ženkliai sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skundas buvo nepatenkintas.