Teismas į „Grigeo Klaipėda“ taršos bylą neįtraukė buvusių įmonės vadovų

Šiaulių apygardos teismas netenkino bendrovės „Grigeo Klaipėda“ pateikto prašymo įtraukti į bylą anksčiau įmonei vadovavusius Vidą Beržonskį ir Joną Garalį.

Antrasis antradienį teisme svarstytas prašymas dėl Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistų išvados pridėtas prie bylos, tačiau paliktas nenagrinėtas. 

Du prašymus antradienį Šiaulių apygardos teisme pateikė bendrovei „Grigeo Klaipėdao atstovaujantis advokatas Linas Sesickas. 

Anot teismo, V. Beržonskis ir J. Garalis šioje byloje yra liudytojai, patys nėra išreiškę suinteresuotumo bylos baigtimi. 

Antruoju prašymu gynėjas prašė nesivadovauti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistų išvada dėl paskaičiuotos 48 mln. eurų žalos aplinkai ir ją rengusius specialistus nušalinti.

Pasak teismo, prašymas dėl specialistų nušalinimo pateiktas laiku – iki įrodymų pradžios. Jo pagrįstumas bus vertinamas vėliau.

„Priimtinas, paliktas nenagrinėtinas. Negali būti vertinamas pagrįstumas, nes nepradėtas įrodymų tyrimas, pridėtinas prie bylos“, – paskelbė teisėjas. 

Prašo įtraukti trečiaisiais asmenimis

Kaip sakė prašymus antradienio ryte pateikęs gynėjas, V. Beržonskis ir J. Garalis įmonėje dirbo tuo laikotarpiu, kurio metu galėjo būti vykdoma Kuršių marių tarša. Šiuos asmenis prašoma įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. 

V. Beržonskis ir J. Garalis yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jų pagalba buvo atskleistos inkriminuojamos veikos. 

L. Sesicko teigimu, jei bendrovė bus pripažinta kalta ir bus priteista tam tikra žalos atlyginimo suma arba bendrovė įgyvendins aplinkos atkūrimo priemones ir patirs su tuo susijusias išlaidas, ji turės teisę regreso tvarka išsiieškoti patirtą žalą civiline tvarka iš minimų asmenų. 

„Asmenys ginantis sakys, kad mes su ta byla, kur nustatyta bedrovės atsakomybė, neturime nieko bendra. Bus klausimas, ar teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo apskritai buvo teisėtas“, – teigė L. Sesickas.

Jo teigimu, J. Garalis buvo ne kartą teistas, o paskutinysis jo teistumas nebuvo išnykęs, tad „gynybai kyla abejonių“, ar nuo baudžiamosios atsakomybės jis galėjo būti atleistas neišnykus teistumui. 

„Laikotarpyje nuo 2012 sausio jis buvo asmuo, kuris buvo atsakingas už nusikalstamą nuotekų atsiradimą“, – teigė advokatas. 

Šį prašymą palaikė ir kitų šioje byloje figūruojančių asmenų gynėjai. 

Prokurorės prašymo nepalaikė

Šioje byloje valstybę atstovaujančios prokurorės Gina Skersinskytė ir Vilija Žukauskienė šio prašymo nepalaikė.

„Šioje byloje ne vienas asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Visi jie iš esmės pripažino kaltę, neaišku kodėl patraukti du asmenis trečiaisiais asmenimis? Ieškinys pareikštas bendrovei, jei bus tenkintas, bendrovė turės teisę regreso tvarka išsiieškoti iš darbuotojų“, – sakė prokurorė Gina Skersinskytė.

Anot jos, šiuo prašymu galima įžvelgti spaudimą asmenims, davusiems nepalankius parodymus. 

AAD atstovaujanti advokatė Indrė Kupcikevičiūtė teigė, jog V. Beržonskio ir J. Garalio procesines padėties klausimas ikiteisminio tyrimo metu buvo išspręstas ir bet kokios keliamos abejonės neturi jokio teisinio pagrindo. Gynėja pastebėjo, jog vis sprendžiant įvairius prašymus byloje nepradedamas įrodymų tyrimas. 

Minimi asmenys su bendrove „Grigeo Klaipėda“ 2019 metais atsisveikino tvyrant kaltinimams dėl galimai padarytų nusikaltimų.

Įmonė juos kaltino žalos padarymu ir teisėsaugos prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo. Bendrovė tuomet teigė, jog milijoninė žala esą buvo daroma beveik devynerius metus perkant krakmolo žaliavą per buvusių „Grigeo Klaipėdos“ ir bendrovės „Algol chemicals“ vadovų ir su jais susijusių asmenų įsteigtas įmones. 

J. Garalis, bendrovėje dirbęs nuo 2011 metų gegužės, buvo atleistas iš pareigų dėl esą padarytų nusižengimų, o V. Beržonskis pareigas, kurias ėjo nuo 2013 metų birželio, apleido šalių susitarimu.

J. Garalio kaltės dėl jam mestų kaltinimų „Grigeo Klaipėda“ įrodyti nepavyko, vyrui buvo priteista 53 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas. 

Prašo nesivadovauti AAD išvada

„Grigeo Klaipėda“ advokatas antradienį pateikė ir dar vieną prašymą – nušalinti AAD 2020 metų gruodį specialistų išvadą rengusius departamento darbuotojus bei nesivadovauti šia išvada dėl šališkumo ir neobjektyvumo. 

Anot advokato, AAD specialistai yra parengę išvadą, kurioje nustatytas didelės žalos faktas Kuršių marioms. Remiantis išvada ir taikant 2002 metų Aplinkos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, paskaičiuota žala, kurios dydis patikslintame ieškinyje viršija 48 mln. eurų. Šis civilinis ieškinys nagrinėjamas su šia baudžiamąja byla.

Gynėjas abejojo specialistų objektyvumu – jo teigimu, rengdami išvadą AAD darbuotojai nebuvo laisvi, nes su AAD vadovybe buvo susiję pavaldumo santykiais, be to, dėl „Grigeo Klaipėda“ poziciją dėl Kuršių marioms padarytos žalos po incidento esą yra išsakęs Aplinkos ministras. Tad jokios kitos išvados jie esą ir negalėjo priimti.  

„Kalbėti, kad AAD buvo nepriklausomi nėra jokio pagrindo“, – teigė advokatas. 

Be to, L. Sesicko teigimu, AAD kitoje byloje yra pareiškusi bendrovei civilinį ieškinį, siekiantį 4 mln. eurų, tad AAD veikia ir kaip civilinis ieškovas, o darbuotojai – kaip specialistai, teikę išvadą. 

Gynėjo teigimu, išvadą turėjo pateikti turėjo mokslininkai ir specialistai, kurie turi reikiamą kompetenciją. 

Gynėja: AAD paskirtis paskaičiuoti žalą 

AAD advokatė Indrė Kucikevičiūtė tikino, jog abejoti specialistų objektyvumu nėra pagrindo. 

„Pirmiausia, manome, kad šis prašymas nesavalaikis, įrodymų tyrimas neatliktas, teismas tiria pateiktus įrodymus, įrodymų metu turi galimybę įsitikinti specialistų objektyvumu ir nešališkumu“, – sakė gynėja. 

Anot jos, AAD paskirtis yra užtikrinti teisėtvarką aplinkos srityje, o vyriausiųjų specialistų funkcijų aprašymuose nurodyta, kad šie turi apskaičiuoti ir įvertinti aplinkai padarytą žalą.

„Užduotis buvo pavesta prokurorės, laikantis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Specialistai išvadą pateikė įvertinę surinktus įrodymus, pagrįstomis priemonėmis surinktus duomenis. Dėl kompetencijos tikslingai klaidina teismą“, – teigė I. Kucikevičiūtė.

Pasak jos, ikiteisminio tyrimo metu buvo keltas klausimas dėl specialiųjų žinių poreikio, tačiau tai buvo susiję su įmonės technologinių pajėgumų nustatymu, galimų neigiamų padarinių vertinimu.

Buvo nuspręsta, kad būtent į šiuos klausimus turi atsakyti mokslininkai, tad užduotys buvo pavestos Klaipėdos, Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijų universitetams. 

Prokuratūros nuomone, AAD specialistai pagal užimamas pareigas turi skirtingų žinių ir gali būti pripažinti specialistais.

Pasak prokurorės G. Skersinskytės, jokių duomenų, kad jie turėtų asmeninių interesų šioje byloje nėra. Anot jos, ar įrodymai tinkami, bus galima vertinti išklausius pačių specialistų.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi įmonės dokumentacija gali būti klastojama. Įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienus metus.

Kaltinimai dėl Kuršių marių taršos pateikti kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir 14 esamų bei buvusių įmonės darbuotojų, įskaitant pagrindinį „Grigeo“ grupės akcininką Gintautą Pangonį bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovą Tomą Eikiną.