Teismas grįžta prie R. Žemaitaičio bylos dėl neapykantos kurstymo prieš žydus

Seimui praėjusių metų pabaigoje panaikinus parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę, Vilniaus apygardos teismas penktadienį grįžta prie baudžiamosios bylos, kurioje politikas kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu, viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip Eltai teigė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, toliau nagrinėjant bylą, teisme bus tęsiamos liudytojų apklausos.

„Teisme planuojama apklausti Nijolę Maslauskienę ir Česlovą Iškauską“, – nurodė L. Nemeikaitė.

R. Žemaitaičio advokatė Egidija Belevičienė teigė, kad istorikė N. Maslauskienė ir žurnalistas Č. Iškauskas bus apklausiami, nes politikas, skelbdamas savo įrašus „Facebook“, rėmėsi minėtų asmenų publikacijomis.

„R. Žemaitaitis nurodė, kad jis rėmėsi Č. Iškausko straipsniais ir istorikės M. Maslauskienės moksliniu straipsniu“, – Eltai sakė E. Belevičienė.

Penktadienį planuojamas teismo posėdis R. Žemaitaičio byloje bus pirmasis po to, kai praėjusių metų gruodį Seimas panaikino šio parlamentaro teisinę neliečiamybę. Jei parlamentas nebūtų panaikinęs R. Žemaitaičio imuniteto, teismo procesas negalėtų būti tęsiamas. 

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai. 

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.

Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. 

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.

Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.