Teismas dviem mėnesiams atidėjo nuosprendžio paskelbimą bankrutavusio banko „Snoras“ vadovams V. Antonovui ir R. Baranauskui

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį dviem mėnesiams atidėjo nuosprendžio paskelbimą buvusiems bankrutavusio banko „Snoras“ vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui.

„Nuosprendis bus skelbiamas lapkričio 5 dieną, atidėtas dėl didelės bylos apimties ir teisėjo užimtumo“, – Eltai sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Generalinė prokuratūra siekia, kad abu jie būtų nuteisti daugiau nei 10-ties metų kalėjimo bausme.

„Snoro“ byloje prokuroras siūlė V. Antonovui ir R. Baranauskui paskirti galutinę subendrintą bausmę – kiekvienam po 10 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Abu kaltinamieji teismo salėje taip ir nepasirodė, nuo 2011 m. jie yra ieškomi policijos, 2011 metų lapkričio 16-ąją nacionalizuotam „Snorui“ gruodį buvo iškelta bankroto byla.

Kadangi buvę „Snoro“ vadovai slapstosi užsienyje, todėl Lietuva juos teisė už akių – įstatymai numato tokią galimybę, jei asmuo slapstosi ir vengia teismo. Abiem kaltinamiesiems teisme atstovavo valstybės skirti advokatai.

Šiame ikiteisminiame tyrime banko „Snoras“ bankroto administratorius yra pripažintas civiliniu ieškovu ir 2019 m. pabaigoje, kai byla buvo perduodama teisminiam nagrinėjimui, bankroto administratorius buvo pareiškęs beveik 0,5 mlrd. eurų vertės civilinį ieškinį.

Dabar iš abiejų kaltinamųjų prašoma nuosprendžiu priteisti tik 105 mln. eurų – ieškinys sumažėjo 395 mln. eurų.

Šis ieškinys baudžiamojoje byloje sumažėjo, nes sumos buvo priteistos civiline tvarka kitose bylose, vyko išieškojimo procesai ir kt.

„Mūsų civilinis ieškinys yra byloje ir nagrinėjamas kartu su byla. Per tą visą tyrimą, nagrinėjimą, kaip suprantate, keitėsi civilinis ieškinys, modifikavosi, atsirasdavo pinigų, jis visą laiką keitėsi. Prieš teismo posėdį mes pateikėme atnaujintą civilinį ieškinį, su visais paskutiniais duomenimis. Ten labai daug klausimų, susijusių su užsienio bankais, kurie irgi pretenduoja į tą patį turtą“, – Eltai sakė „Snoro“ bankroto administratoriaus atstovas teisme advokatas Olegas Šibkovas.

Ikiteisminį tyrimą, kurį Generalinė prokuratūra pradėjo 2011 m. pabaigoje, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnai. Tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, buvo pradėtas gavus ir įvertinus Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai.

ELTA primena, kad V. Antonovui ir R. Baranauskui už akių yra pateikti kaltinimai dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

„Ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros ir FNTT surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų vertės) „Snoro“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose. Taip pat manoma, kad nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo atlikti 2 didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu, dėl kurių iššvaistytas bankui priklausantis turtas ir padarytas 14,5 mln. eurų nuostolis“, – perduodama bylą teismui skelbė prokuratūra.

Rusija Lietuvos generalinei prokuratūrai buvo pateikusi informaciją, kad R. Baranauskui suteikė pabėgėlio statusą. Kaip skelbta anksčiau, V. Antonovas yra Rusijos pilietis. Rusija ne kartą yra atsisakiusi bendradarbiauti su Lietuva kitose baudžiamosiose bylose, teigdamas, kad savo piliečių neišduoda.