Teismas baigė nagrinėti „MG Baltic“ bylą, nuosprendis – kovo pabaigoje

Vilniaus apygardos teismas penktadienį baigė nagrinėti koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, nuosprendis bus skelbiamas kovo pabaigoje.

„Kolegija išeina priimti procesinio sprendimo šioje byloje, jis bus skelbiamas kovo 28 dieną“, – pasibaigus posėdžiui sakė teisėja Nijolė Žimkienė.

Šią Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą bylą teismas nagrinėjo beveik ketverius metus – teismui ji buvo perduota 2018 metų balandį, pirmieji posėdžiai įvyko tų metų birželį.

Byloje yra aštuoni kaltinamieji – penki fiziniai ir trys juridiniai asmenys, jiems atstovavo 12 advokatų.

Per tą laiką teismas surengė arti 300 posėdžių, apklausė per 100 liudytojų. Byloje buvo apklausta daugybė esamų ir buvusių politikų: Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas, eksliberalas ir buvęs Europos Parlamento narys Antanas Guoga, buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir kiti.

Taip pat dėl šioje byloje kriminalinės žvalgybos ypatumų, teisėsaugos sankcionuotų veiksmų buvo apklausti Generalinės prokuratūros ir STT pareigūnai.

Advokatai nuo bylos nagrinėjimo ne kartą siekė nušalinti trijų teisėjų kolegiją, taip pat kaltintoją prokurorą Justą Laucių. Visi nušalinimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. 

Dar kartą paprašė išteisinimo

Prokuratūra prašo dėl papirkimo ir prekybos poveikiu kaltu pripažinti buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį ir skirti jam pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui prašoma skirti septynerius metus kalėjimo.

Kaltinamiesiems per posėdį penktadienį suteikus paskutinio žodžių teisę, visi jie dar kartą paprašė teismo išteisinimo.

„Didžiausiais politiko turtas yra pasitikėjimas ir reputacija. Nuo pat pirmos akimirkos įjungus propagandinę teisėsaugos mašiną, viskas buvo sutrypta“, – teismui sakė buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas. 

Jis taip pat kalbėjo, jog teisėsauga be reikalo kriminalizavo partijų vidinius reikalus, neteisėtai įsikišo į jų tarpusavio konkuravimą.

E. Masiulis kaltinamas, kad jo prašymu buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2015 metų lapkritį susitiko su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmuoju pavaduotoju Antanu Guoga. Panaudojęs žiniasklaidos priemones kontroliuojančio vadovo įtaką jis pareikalavęs jo atsisakyti E. Masiuliui nepalankaus sprendimo kurti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Kyšio davimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis 2020 gegužę teismui sakė 90 tūkst. eurų skolinęs E. Masiulio politinei veiklai.

Tuo metu E. Masiulis teisme sakė su R. Kurlianskiu kalbėjęs apie „giminaičių ketinimus investuoti į nekilnojamąjį turtą“ bei pasiūlęs prisidėti prie investicijos ir pačiam R. Kurlianskiui, šis tuomet esą sureagavo skeptiškai.

Šiemet sausį Vilniaus apygardos teismas dar trims mėnesiams pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą per kratą iš E. Masiulio paimtoms piniginėms lėšoms. Teisėjų kolegija nusprendė, kad šioje bylos stadijoje, dar neišsprendus kaltinimų pagrįstumo, kaltės klausimo, pagrindai dėl nuosavybės apribojimo daugiau nei 242 tūkst. eurų nėra išnykę ar pasikeitę.

Laukia išteisinimų ir „drąsaus“ verdikto

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai taip pat pateikti dabar Seimo nario pareigas einančiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui bei dar dviem buvusiems parlamentarams – Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui.

Jie, išskyrus G. Steponavičių, kaltinami įvairia forma gavę kyšių iš „MG Baltic“ atstovų už koncernui naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą. G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Seimo narys V. Gapšys sakė, kad ši byla paveikė jo šeimą, vaikus, jis sakė nesuprantantis, kodėl jo pokalbiai buvo kriminalizuoti.

„Procesas atėmė daug jėgų, neprašiau ir negavau jokio kyšio, prašau mane išteisinti“, – sakė parlamentaras.

Buvęs Seimo narys G. Steponavičius teismui skundėsi, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas tendencingai, o kaltinamas nesurinko jo nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis sakė neįžvelgiantis savo veiksmuose nusikaltimų.

„Aš tikrai bendravau su politikais, tikrai reiškiu ir tebereiškiu nuomonę apie priimamus sprendimus, (..) tai dariau, darau, ir darysiu, man su tais įstatymais reikės gyventi, laikytis, prisitaikyti prie valdžios sprendimų, pasekmių“, – sakė jis.

Jis teigė, kad kaltinimai prieštarauja elementariai logikai ir dar kartą paprašė išteisinimo.

„Byloje surinkta daug medžiagos apie gimtadienius, laisvalaikio praleidimą, matyt, be STT žinios netrukus ir Mišias negalima bus baigti“, – posėdyje kalbėjo R. Kurlianskis.

Buvęs Seimo narys Š. Gustainis sakė, kad nėra nustatyta, jo kaip Seimo nario įgaliojimo viršijimo atliekant pareigas 

Byloje kaltinimų sulaukusio Liberalų sąjūdžio atstovas teisme advokatas Raimundas Jurka pareiškė laukiantis drąsaus teismo sprendimo.

„Norisi tikėti, kad gautiniame sprendime teismas priims verdiktą, kuris bus drąsus sprendimas, netikėtas, bet drąsus, kalbu apie Liberalų sąjūdžio likimą“, – sakė advokatas.

R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Buvusiam „darbiečiui“, Seimo nariui V. Gapšiui prokuroras J. Laucius pernai lapkritį paprašė taip pat skirti pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, valstybės naudai išieškoti 27 tūkst. eurų, gautus kaip kyšiai, ir septyneriems atimti teisę eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Eksparlamentarui Š. Gustainiui pasiūlyta skirti daugiau nei 28 tūkst. eurų baudą, išieškoti dar 8,7 tūkst. eurų kaip netiesiogiai gautą kyšį, bei atimti teisę eiti pareigas viešajame ar privačiame sektoriuje penkerius metus.

Kitam buvusiam liberalui ir Seimo nariui Gintarui Steponavičiui prašoma skirti beveik 7 tūkst. eurų baudą ir uždrausti eiti pareigas septynerius metus.

Koncernui „MG Baltic“, pernai vasarą pakeitusiam pavadinimą į „MG Grupė“, kaip juridiniam asmeniui J. Laucius prašo skirti maždaug 1,5 mln. eurų dydžio baudą, Liberalų sąjūdžiui – apie 565 tūkst. eurų baudą, Darbo partijai – beveik 373 tūkst. eurų baudą.

BNS