Teismas atmetė Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos skundą dėl lenkiškų lentelių Vilniaus rajono kaimuose

Teismas konstatavo, kad Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos nurodymas, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esantys Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose viešieji užrašai, informuojantys apie Bieliškių ir Ažulaukės kaimus, būtų tik valstybine lietuvių kalba, yra neteisėtas.

Regionų administracinis teismas pirmadienį atmetė inspekcijos prašymą panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. liepos 21 d. sprendimą. 

Primenama, kad Valstybinė kalbos inspekcija siekė, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. Anksčiau inspekcija buvo nurodžiusi Vilniaus rajono merui Robertui Duchnevič panaikinti minėtus užrašus, tačiau ginčų komisija nutarė, kad toks sprendimas nepagrįstas. Po šio nutarimo inspekcija kreipėsi į teismą.

Bylos duomenimis, inspekcija 2023 m. gegužės 22 d., atlikusi patikrinimą, priėmė nurodymą Vilniaus rajono savivaldybės merui R. Duchnevič iki 2023 m. liepos 1 d. panaikinti Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose (Vilniaus rajonas) naudojamus užrašus lenkų kalba.

Kaip Eltą informavo Regionų administracinio teismo atstovė spaudai Sigita Gamulėnienė, meras, nesutikdamas su inspekcijos nurodymu ir laikydamas jį nepagrįstu bei neteisėtu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. 2023 m. liepos 21 d. tenkino R. Duchnevič skundą ir panaikino VKI nurodymą nukabinti Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose esančius užrašus lenkų kalba.

Inspekcija savo ruožtu vėl teismui apskundė jai nepalankų ginčų komisijos sprendimą, prašydama šį panaikinti ir palikti galioti nurodymą nukabinti Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose naudojamus užrašus lenkų kalba.

Eltos anksčiau kalbintas Vilniaus rajono meras R. Duchnevič pasakojo Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose yra naudojamos dekoratyvinės šių kaimų pavadinimų lentelės, kuriose vietovių pavadinimai užrašyti lenkų kalba. 

Mero įsitikinimu, užrašai lenkų kalba minėtuose kaimuose gali būti naudojami. Jis ragino atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Vilniuje yra pakabinta ne viena gatvės lentelė, kurioje gatvės pavadinimas parašytas ne lietuvių kalba.

„Kadangi nėra valstybėje sutvarkytas reguliavimas ir mes leidžiame tokioms institucijoms, kaip Valstybinė kalbos inspekcija, manipuliuoti. Ateina tam tikrų politinių pažiūrų vadovas, kuris turėtų nešališkai dirbti. Jis vykdo įstatymą, aišku, bet įstatymas yra netobulas ir iki šiol Seimas yra neišsprendęs klausimų, kaip tokiose situacijose įstatymą taikyti.

Vilniaus mieste, jei pasižiūrėsime, dekoratyvinių lentelių skirtingomis kalbomis su gatvių pavadinimais meras R. Šimašius prikabinęs vos ne kiekvienoje gatvėje“, – pasakojo R. Duchnevič.

Galiausiai, anot R. Duchnevič, Seimas turėtų sureguliuoti įstatymus taip, kad būtų iki galo aišku, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis galima būtų kabinti viešus užrašus ne lietuvių kalba.

„Seimas negali amžinai į tai žiūrėti pro pirštus, turi sureguliuoti reglamentavimą, kad nebūtų iš institucijų pusės interpretavimo ar manipuliavimo“, – aiškino Vilniaus rajono meras.

Primenama, kad šių metų gruodžio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad dvikalbiai vieši užrašai ten, kur yra poreikis suteikti informaciją tiek vietos gyventojams, tiek užsienio svečiams, yra galimi.

Šį sprendimą LVAT priėmė, išnagrinėjęs ginčą dėl dvikalbių viešų užrašų Šalčininkų rajone.

LVAT panaikino inspekcijos nurodymą, įpareigojantį dvikalbius viešuosius užrašus lietuvių ir lenkų kalbomis Šalčininkų mieste pateikti tik valstybine kalba.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad užsienio kalba gali būti vartojama viešųjų užrašų kontekste, ypač tada, kai tai naudojama tarptautinio bendravimo reikmėms, pavyzdžiui, transporte ar viešosiose vietose, kur yra poreikis suteikti informaciją tiek vietiniams gyventojams, tiek užsienio svečiams. Anot teismo, tokią galimybę numato ir viešuosius užrašus reglamentuojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas.