Teismas atmetė dar vieną G.Kėvišo ieškinį dėl atleidimo iš darbo

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį atmetė dar vieną buvusio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovo Gintauto Kėvišo ieškinį dėl atleidimo.

„Teismas nusprendė ieškinį atmesti“, – sakė teisėja Ieva Stanislovaitienė.

Buvęs LNOBT generalinis direktorius prašė panaikinti liepos 3 dienos kultūros ministrės įsakymą dėl darbo sutarties pripažinimo pasibaigusia, priteisti vidutinį darbo užmokestį, pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti jį į pareigas, priteisti 1 eurą neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindų priteisti neturtinei žalai teismas nenustatė. Teismas nė vieno iš šių reikalavimų netenkino.

Anot teismo, G.Kėvišui 2016 metų rugsėjo 15 dieną laimėjus konkursą kitai LNOBT generalinio direktoriaus kadencijai, su juo darbo sutartis pareigoms eiti sudaryta 2016 metų lapkričio 8 dieną. Tačiau iki 2017 metų liepos 1 dienos jis pareigų pagal darbo sutartį eiti nebuvo pradėjęs, nes pačioje darbo sutartyje šalys buvo atidėjusios darbo sutarties įsigaliojimo, ieškovo darbo pradžios pagal darbo sutartį terminą iki šių metų liepos 19 dienos.

Teismas mano, kad tokiu atveju pagal įstatymą, įsigaliojusį šiemet liepos 1 dieną, ieškovui iki šių metų liepos 1 dienos nepradėjus eiti pareigų, jis po liepos 1 dienos nebegalėjo pradėti jų eiti, nes galėjo būti tik tęsiamos jau pradėtos eiti pareigos.

Pasak teismo, ieškovui iki liepos 1 dienos nepradėjus eiti pareigų, konkursas turėjo būti laikomas negaliojančiu ir rengiamas iš naujo. Teismo vertinimu, tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Darbo kodeksu, įtvirtinančiu darbo sutarties pasibaigimą, kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, „ką Kultūros ministerija tinkamai padarė“.

Tai jau antra G.Kėvišo pralaimėta byla.

Rugsėjo 19 dieną tas pats teismas paskelbė, kad sutinka su Kultūros ministerijos išvada, jog G.Kėvišas pasinaudojo savo, kaip LNOBT generalinio direktoriaus, statusu ir tarnybine padėtimi asmeninei turtinei ir neturtinei naudai gauti, jo dirbtas kitas darbas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, diskreditavo teatro autoritetą.

Abu teismo paskelbti sprendimai nėra galutiniai ir per mėnesį gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

Teismuose yra ir daugiau bylų dėl G.Kėvišo atleidimo.

Dar du G.Kėvišo skundai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Jis skundžia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimus. Būtent po VTEK išvadų kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atleido G.Kėvišą iš pareigų už nustatytus viešųjų ir privačių interesų pažeidimus. Bylos dėl VTEK sprendimų nėra išnagrinėtos.

Aukščiausiojo Teismo teismingumo kolegija ateityje turėtų spręsti, kuris teismas turėtų nagrinėti dar vieną G.Kėvišo skundą. Visą medžiagą dėl teismingumo dabar rengia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pernai rugsėjį laimėjęs šį konkursą, G.Kėvišas užsitikrino pareigas dar penkerių metų kadencijai, ji turėjo prasidėti šių metų liepos viduryje, pasibaigus ankstesniajai. Tuomet Kultūros ministerija nustatė, kad konkurso atrankos komisijos nariai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis ir Kristupo vasaros festivalio meno vadovas dirigentas Donatas Katkus – galėjo būti šališki. M.Budraitis su G.Kėvišu dirba „Vilniaus festivaliuose“, o D.Katkaus festivaliui „Vilniaus festivaliuose“ atstovauja šio renginio direktorius Kazimieras Murauskas.

62-ejų G.Kėvišas LNOBT vadovavo 15 metų, nuo 2002-ųjų. Anot ministerijos, komisija, tyrusi galimą G.Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, dirbdamas LNOBT generaliniu direktoriumi, sistemingai painiojo viešuosius ir privačius interesus.

Priimdama šį sprendimą, komisija įvertino tai, kad G.Kėvišas greta savo darbo LNOBT darbiniais santykiais buvo susijęs dar su keliomis darbovietėmis, iš jų siekė bei gavo asmeninę naudą. Komisija taip pat atsižvelgė į VTEK sprendimą, kuriuo G.Kėvišas pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, nes priiminėjo sprendimus dėl savo sūnaus įmonės – „Riverside music LTD“. Ši įmonė operos teatre organizavo tris užsienio atlikėjų ir orkestrų koncertus, už kuriuos sumokėta 390 tūkst. eurų.

Pats G.Kėvišas sutarčių nepasirašė, tai patikėta padaryti jo pavaduotojui Nagliui Stancikui, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba vadina nusišalinimą nepakankamu siekiant išvengti korupcijos rizikos.

LNOBT vadovas kaltinimus atmeta, sako įstatymų nepažeidęs, teatrui sprendžiant dėl sūnaus koncertų vadovavęsis buvusio VTEK vadovo Romo Valentukevičiaus rekomendacijomis.

G.Kėvišas taip pat asmeniškai Vilniaus savivaldybės yra prašęs paramos sūnaus rengtiems koncertams ir vienam jų – Londono simfoninio orkestro – gavo 30 tūkst. eurų.

BNS/ Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.