Teismas apgynė vartotojos interesus ginče dėl paminklo kapavietėje: įmonė įpareigota pašalinti trūkumus

Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą (paminklus kaldinantį verslininką) atlyginti turtinę žalą natūra, t. y. pakeisti esamą klijuotą paminklo paaukštinimą į vientisą Karelijos („karelo“) akmens padą, pakeisti bortelius (apvadus) į pagamintus iš to paties naujo akmens; įpareigoti atsakovą atlyginti 2 760 eurų neturtinę žalą. Ieškovė teigė, kad kreipėsi dėl mamos kapavietės sutvarkymo už 3 400 eurų ir pageidavo, kad paminklo padas būtų pagamintas iš vientiso akmens, tačiau po darbų atlikimo paaiškėjo, kad paminklo padas buvo padarytas iš suklijuotų medžiagų. Užsakymo sutartyje buvo nupieštas vientisas paminklo pado akmuo, nepateikta jokios informacijos apie akmens klijavimą, dalis ar kitus defektus. Atlikus darbus, atidžiau apžiūrėjusi kapavietę, ieškovė pastebėjo, kad atsakovas savo nuožiūra, nesuderinęs vietoje sutartimi užsakyto aukščio paaukštinimo, kainavusio 900 eurų, įrengė suklijuotą iš 4 ilgų siaurų akmens plokščių likučių padą, be to, borteliai taip pat įrengti nekokybiškai. Prieš kreipdamasi į teismą ieškovė kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), tačiau ši jos reikalavimus tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą užtaisyti apvadų tarpus.

 

Pranešama, kad Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovės reikalavimai iš dalies pagrįsti, ir apylinkės teismo sprendimą panaikino. Teismo nutartyje nurodyta, kad įstatyme yra įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai: prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją.

 

Pareiga įrodyti informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui. Kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tinkamo informavimo pareigos įvykdymo įvertino kaip nepagrįstą, nes šalių sudarytoje sutartyje nebuvo konkrečiai aptartas paminklo paaukštinimo gamybos būdas, t. y. jis bus pagamintas iš vientiso ar iš suklijuoto akmens. Paaukštinimas sutartyje nubraižytas kaip vientisas, jokie sujungimai brėžinyje nepavaizduoti.

 

Taip pat, pasak teismo, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis negamina paaukštinimų iš vientiso akmens, be to, ieškovė faktiškai iš karto po darbų priėmimo laikėsi pozicijos, jog pagamintas ne toks paaukštinimas, dėl kokio buvo susitarta. Tokioje situacijoje vidutiniam protingam ir atidžiam vartotojui objektyviai negalėjo būti suprantama aplinkybė, jog gaminys bus pagamintas ne iš vientiso, bet iš klijuoto akmens. Dėl to konstatuota, jog atsakovas, neatskleidęs ieškovei informacijos apie paaukštinimo pagaminimo būdą, kad ji šioje konkrečioje situacijoje būtų neabejotinai suprantama vartotojai, netinkamai įvykdė informavimo pareigą, o atlikto darbo savybės neatitinka tokių, kokius vartotoja turėjo omenyje, pateikdama užsakymą, tiek dėl paaukštinimo matmenų, tiek dėl gamybos būdo.

 

Kolegija, tenkinusi reikalavimą dėl bortelių pakeitimo naujais, nurodė, kad, pagal byloje esančius įrodymus, borteliai turėjo būti pagaminti iš Karelijos („karelo“) akmens, jie su paaukštinimu turėjo sudaryti vientisą, savo estetinėmis ir vizualinėmis savybėmis (spalva, akmeniu, iš kurio pagaminti) derantį gaminį, įrėminantį kapą, todėl, pakeitus paaukštinimą ir pagaminus jį iš kito akmens, buvo būtina užtikrinti viso gaminio medžiagos vientisumą. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2 760 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė nepateikė tokią žalą pagrindžiančių įrodymų, be to, įpareigojimas pašalinti gaminio trūkumus laikytinas pakankama satisfakcija ieškovei.

 

Apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiamas kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.