| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Analizuojant Plungės apylinkės teismo praktiką ir pastarųjų metų įvykius Lietuvoje, tenka apgailestauti, kad daliai visuomenės narių gyvūno kančia ir gyvybė yra bereikšmiai. Kretingos bei kituose rajonuose užfiksuoti gyvūnų kankinimo atvejai sukėlė rezonansą Lietuvoje, teikiami įvairūs siūlymai griežtinti bausmes. Tačiau dažnai pamirštama apie kitą svarbų procesą: visuomenės teisinį švietimą ir informavimą kiekvienai gyventojų grupei suprantama kalba. Visuomenės teisinis ugdymas, informavimas ir konsultavimas yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad visuomenė tinkamai suvoktų savo teisių ir pareigų tarpusavio sąsają ir sąveiką, suprastų valstybingumo teisinį pamatą, valstybės veikimo principus, teisėtumo ir teisingumo reikšmę, sudarytų vienodas sąlygas visoms visuomenės grupėms įgyti teisinių žinių ir gebėjimų.
Šiame pranešime, siekiant teisinio švietimo pridėtinės vertės, ir atsižvelgiant į gyvūnų gerovės užtikrinimo aktualijas, apžvelgiamos 2019 metais Plungės apylinkės teismo skirtos bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“.
2019 m. lapkričio mėnesį Plungės apylinkės teismas skyrė bausmę Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos gyventojui. 1971 metais gimęs pilietis smaugvirve uždusino du jam priklausančius šunis ir užkasė juos savo gyvenamojo namo teritorijoje – darže. Vyriškis teisinosi taip pasielgęs po konflikto su sugyventine – ji neva atsisakė prižiūrėti šunis jam būnant užsienyje. Minėtam asmeniui paskirta 1 700 Eur piniginė bauda, ją įpareigota sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla dėl žiauraus elgesio su gyvūnais baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
2019 m. spalio mėnesį Plungės apylinkės teismas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pripažino 1973 metais gimusį Kretingos rajono gyventoją. Vyriškis sodybos ūkiniame pastate pakorė šunį: ant kaklo pritvirtinta virvė buvo perverta per stogo perdangos medinę siją, kitas virvės galas pririštas prie sienoje esančio balkio. Pilietis aiškino, jog pas jį priklydęs keturkojis šlubavo, todėl teko jį nužudyti. Procesas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažinusiam Darbėnų seniūnijos gyventojui paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per mėnesį.
2019 m. gegužės mėnesį Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu2 nuteistas 1952 metais gimęs Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos gyventojas. 2019 metų vasario mėnesio pradžioje pilietis atvedė prie tvenkinio savo šunį, pririšo jį prie medžių šakų krūvos ir paliko. Žiauriai su gyvūnu pasielgęs pilietis teisinosi galvojęs, kad šuo nugaiš tą pačią dieną – esą augintinis buvo senas, silpnas, nieko nebeėdė. Pririštas gyvūnas neturėjo galimybių išsilaisvinti: bylos duomenimis, jam po kaklu buvo parišta virvė, prie kurios buvo parišta metalinė grandinė (tokiomis yra rišamos karvės). Virvė buvo užrišta ir apvyniota aukštai, ant pačios storiausios šakos. Ištyrus gaišeną nustatyta, kad gyvūnas kankinosi daugiau nei mėnesį – kovo 16 dieną nugaišo dėl badavimo ir išsekimo. Gaišeną pastebėjo ir policijai apie įvykį pranešė nepilnametė mergina. Teisme gautas prašymas atleisti žiauriai su šuniu pasielgusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą sūnui. Sūnus nurodė, kad tėvas nusikaltimą padarė dėl mažo raštingumo ir ribotos pasaulėžiūros. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis baudžiamojo kodekso nuostatų ir atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Minėtas pilietisnuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal sūnaus laidavimą dvejų metų terminui su 1 000 Eur užstatu.
2019 m. liepos mėnesį Plungės apylinkės teismas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais kaltu pripažino dar vieną Kretingos rajono gyventoją. Pilietis tyčia trenkė į žemę du šunų jauniklius, po to nuskandino juos sumetęs į apleistą šulinį. Asmuo savo poelgį pateisino erzuliu dėl motinai priklausiusių šuniukų inkštimo ir cypimo. Baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, už Baudžiamojo kodekso 310 str. numatytą nusikalstamą veiką teismas piliečiui skyrė 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
2019 metų spalio mėnesį Plungės apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, už žiaurų elgesį su gyvūnais kaltu pripažino Skuodo rajono gyventoją. 1987 metais gimęs pilietis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia daužė 2 ir 3 mėnesių kates į sieną. Dėl patirtų sunkių galvos traumų ir viso kūno sumušimų gyvūnai nugaišo.
Piliečiui dėl žiauraus elgesio su gyvūnais teismas paskyrė 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.
Gyvūnų savininkų teisės ir pareigos nustatytos LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme – jame aiškiai apibrėžta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu. Tai gali pasireikšti bet kokiu netoleruotinu elgesiu: nepakankamu šėrimu ar girdymu, laikymu jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis sąlygomis, gyvūnų veisimu, sukeliančiu žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei bei kitais veiksmais, sukeliančiais žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymąsi prižiūri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos, policija. Gerovės politikos formavimu užsiima Žemės ūkio ministerija, įvairios nevyriausybinės organizacijos.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti jį, kad susilaikytų nuo pažeidimų darymo ateityje.
Teigiamai vertinama tai, kad vis daugiau piliečių žiaurų elgesį su gyvūnais traktuoja kaip smerktiną ir neleistiną elgesio nukrypimą nuo normos. Gyvūnų kankintojus ir žudikus padeda išaiškinti sąmoningi ir atsakingi piliečiai, todėl primenu apie teisę ir pareigą pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius gyvūnus, taip pat pranešti apie Jums žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
Su derama pagarba kviečiu visuomenę aktyviai įsitraukti į nusikalstamų veikų išaiškinimą ir užkardymą – pranešti teisėsaugai apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar kitą Jums žinomą teisės pažeidimą. Gyventojų įtraukimas leidžia pasiekti veiksmingesnių rezultatų – tose srityse, kuriose aktyviai dalyvauja visuomenė, teisėsaugos institucijų veikla yra veiksmingesnė.
Plungės apylinkės teismo pirmininkas ERIKAS JURGUTIS
0 0 0 0 0 0 0 5 0 0
1 1
0 0 0 0 0 2 0
0 0 0 1 0 0 1 0 0 0 0 0 8 0 0 0 0 7 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
