Teisininkai ir mokslininkai Kazys ir Stasys Šalkauskiai

Gegužės 16 d. Šiaulių istorijos muziejuje surengta konferencija „Stasio Šalkauskio idėjos XXI amžiuje: tęstinumas ir nauji horizontai“. Kalbant apie Stasį Šalkauskį, būtina paminėti jo, kaip teisininko ir advokato darbą, taip pat jo tėvų Julijono ir Barboros Šalkauskių šeimą ir brolio, teisininko, advokato, visuomenės veikėjo, profesoriaus Kazio Šalkauskio (1885–1960) mokslinę veiklą teisės srityje bei įtaką filosofui, pedagogui, profesoriui Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui Stasiui Šalkauskiui (1886–1941).

Šalkauskiai ir Lietuva

XX a. Lietuvoje gyveno garsi inteligentų, kultūros ir visuomenės veikėjų Julijono ir Barboros Šalkauskių šeima. Jos galva Julijonas Šalkauskis (1849–1933) buvo gydytojas, savivaldybininkas, nuo 1891 m. apsigyveno Šiauliuose, užsiėmė visuomenine, politine veikla. 1905–1915 m. buvo Šiaulių miesto burmistras. XX a. pradžioje Šalkauskių namuose kambarius nuomojosi gimnazistai, tarp kurių – ir būsimieji profesoriai broliai Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos. Šie namai buvo tapę lietuviškosios kultūros židiniu Šiauliuose.

Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 m. Julijonas Šalkauskis kartu su šeima pasitraukė į Maskvą. Grįžo į Šiaulius 1918 m. balandžio mėnesį. Dirbo Šiauliuose savivaldybės sanitarijos gydytoju iki gyvenimo pabaigos. Su žmona Barbora Goštautaite užaugino 5 dukteris ir 4 sūnus, iš kurių visi tapo žinomais Lietuvoje visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjais.

Sūnūs Stasys ir Kazys tapo mokslininkais, profesoriais. Vienas iš jų pasirinko teisę ir filosofiją, kitas – teisę. Stasys Šalkauskis (1886–1941) baigė Šiaulių gimnaziją, 1911 m. studijavo Maskvos universiteto Teisės fakultete. 1911 m., norėdamas pataisyti pašlijusią sveikatą, Stasys Šalkauskis išvyko į Samarkandą. Čia kurį laiką dirbo komercijos banke juriskonsultu ir kartu atliko prisiekusiojo advokato pareigas. 1915–1920 m. studijavo Fribūro universitete, tapo filosofijos daktaru. Stasys Šalkauskis tarpukariu buvo paskutinis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius. Abu broliai gerai sutarė, dalijosi savo kūrybiniais sumanymais ir mokslinės veiklos rezultatais.

Advokatas, teisės specialistas ir teoretikas, lietuvių visuomenės veikėjas Kazys (Kazimieras) Šalkauskis gimė 1885 m. kovo 4 d. Raseinių apskr., Ariogalos miestelyje. 1896 m. įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją ir ją baigė 1906 m. Tais pačiais metais išvyko studijuoti į Maskvą. 1912 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1912 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas į advokatūrą su gyvenamąja vieta Šiauliuose ir dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju.

Pašlijus sveikatai, kurį laiką gydėsi ir 1912–1914 m. užsiėmė advokato praktika Turkestane, Samarkande. 1914 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo advokato padėjėju Šiauliuose. Prasidėjus I pasauliniam karui, 1915 m. balandžio mėnesį pasitraukė į Rusiją ir nuo 1915 m. gegužės 3 d. iki 1917 m. rugpjūčio 15 d. dirbo įstaigose lietuvių pabėgėliams šelpti Petrograde ir Lietuvoje. 1917 m. buvo priimtas į prisiekusius advokatus. Nuo 1917 m. rugpjūčio 15 d. iki 1918 m. gegužės 1 d. dirbo Maskvos vartotojų bendrovių draugijoje.

Gyvenimas ir veikla Šiauliuose bei kitur

1918 m. gegužės 18 d. K. Šalkauskis kartu su tėvais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Šiauliuose, dirbo padėjėju pas privatų advokatą L. Krečiną. 1918 m. buvo Draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu Šiauliuose. Nepriklausomoje Lietuvoje K. Šalkauskis 1918–1920 m. ėjo Lietuvos Prekybos ir pramonės Ministerijos reikalų valdytojo, viceministro, Vyriausybės komisaro pareigas. 1919 m. spalio 17 d. Lietuvos Prezidento įsakymu atleistas iš Prekybos ir pramonės viceministro pareigų. 1920–1921 m. dirbo teisės mokytoju Šiaulių berniukų gimnazijoje. Nuo 1920 m. iki 1933 m. rugsėjo mėn. buvo prisiekusiu advokatu, o nuo 1933 m. rugsėjo iki 1935 m. rugsėjo 1 d. dirbo advokatu Šiauliuose.

Lietuvos teisingumo ministro įsakymu prisiekusiam advokatui Kaziui Šalkauskiui buvo pavesta eiti Teisingumo ministro tarybos nario pareigas nuo 1924 m. lapkričio 16 d. 1931–1934 m. K. Šalkauskis buvo prisiekusio advokato padėjėjų Maušo Ceso, Juozo Dijoko, Justino Šerkšnio ir Juozo Zivelčinsko patronas. 1933 m. jis kartu su prisiekusiu advokatu K. Venclauskiu vadovavo 19 prisiekusių advokatų padėjėjams, kurie vėliau papildė advokatų gretas.

Gyvendamas Šiauliuose, K. Šalkauskis ant savo tėvo, buvusio Šiaulių burmistro Julijono Šalkauskio žemės, tarpukariu savo šeimai pastatė ištaikingus dviejų aukštų mūrinius namus Trakų g. 14 (čia veikė Šiaulių savivaldybės globos namai, dabar juos įsigijo privatus asmuo).

K. Šalkauskis aktyviai dalyvavo miesto visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. 1926–1930 m. Povilo Višinskio liaudies universitete skaitė paskaitas teisės temomis („Bendroji teisė“ ir kt.). Be to, jis skaitė paskaitas ir pranešimus Šiaulių gimnazijose, Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriuje. Užsiėmė švietėjiška ir mecenavimo veikla. 1930 m. kartu su žmona Vanda paaukojo 2 000 litų Šiaulių muziejaus-bibliotekos rūmams statyti.

Šiaulių Kraštotyros draugijos valdyba 1930 m. pareiškė nuoširdžią padėką prof. K. Šalkauskiui už Šiaulių „Aušros“ muziejui suteiktą turtingą visuomeninį archyvą, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės, Steigiamojo Seimo rinkimų, „Varpo“ draugijos ir kitų visuomeninių organizacijų įvairią medžiagą, taip pat už senos periodikos vertingus komplektus („Varpo“, „Sekmadienio“, „Lietuvos“), Seimo protokolus, stenogramas ir kt.

K. Šalkauskis palaikė glaudžius ryšius su šiauliečiu advokatu K. Venclauskiu. Antradieniais K. Venclauskio šeimoje vykdavo tradiciniai suėjimai. Jaukiuose Venclauskių namuose Pagyžių gatvėje (dabar Vytauto g.) rinkdavosi K. Šalkauskis, Lietuvos banko Šiaulių skyriaus direktorius S. Krukauskis su žmonomis ir kt. Jie kokias 2–2,5 val. lošdavo kortomis, šnekučiuodavosi, vakarieniaudavo. Vasarą, kai Šalkauskis atostogaudavo Palangoje, išeidavo pasivaikščioti su K. Venclauskiu ir dar su kokiu pažįstamu advokatu prie jūros.

K. Šalkauskis užsiėmė advokato praktika savo namuose Šiauliuose, Trakų g. 14. Pirmame aukšte turėjo erdvų darbo kabinetą, kur priimdavo klientus, ruošdavosi byloms, skaitydavo dokumentus, studijuodavo įvairią teisinę literatūrą ir įstatymus, rašydavo straipsnius ir pranešimus. Šalkauskis mėgo knygas, bibliofiliją, buvo užsisakęs XXVII Knygos mėgėjų metraštį. Turėjo didelę ir vertingą biblioteką. Buvo ypač daug sukaupęs teisinės literatūros įvairiomis kalbomis. Savo bibliotekos knygas žymėjo dviejų eilučių neapibrėžtu antspaudu-užrašu: Prisiekusis Advokatas / Kazys Šalkauskis.

Taip pat K. Šalkauskio išlikusiose bibliotekos knygose yra nemažai marginalijų su jo paties pastabomis ir papildymais. Šiaulių Aušros muziejaus bibliotekoje pavyko aptikti keletą knygų iš prof. K. Šalkauskio bibliotekos: 1919 m. leidinį Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai dėsniai su aukščiau aprašytu K. Šalkauskio knygos antspaudu ir jo paties marginalijomis, taip pat 1935 m. išleistą solidžią knygą Lietuvos novelos su jo 1935 m. balandžio 17 d. donaciniu įrašu: „Gerbiamajam p. Peliksui Bugailiškiui / Geriausių jausmų ženklas“.

Tarpukario garsus dailininkas Juozas Olinardas Penčyla 1938 m. sukūrė advokato prof. K. Šalkauskio šaržą.

Advokatas K. Šalkauskis ir jo advokato praktika

K. Šalkauskis Šiauliuose užsiėmė advokato praktika, gynė ir atstovavo klientams teismuose, dalyvavo baudžiamosiose ir civilinėse bylose, atstovavo skolininkų ir kreditorių interesams kaip prisiekęs rūpintojas ar civilinio ieškovo įgaliotinis.

K. Šalkauskis, norėdamas rimtai atsidėti mokslinei veiklai, 1935 m. rugsėjo mėn. iš Šiaulių persikėlė gyventi ir dirbti į Kauną. Nuo 1935 iki 1940 m. dėstė civilinį procesą ir civilinę teisę Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1939 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas dirbti advokatu su gyvenamąja vieta Kaune.

Lietuvos teisingumo ministro įsakymu K. Šalkauskis paties prašymu buvo perkeltas advokatu iš Kauno į Vilnių. 1940 m. sausio 23 d. paskirtas Vilniaus advokatų seniūnu. K. Šalkauskis advokatu Vilniuje su pertraukomis dirbo nuo 1940 m. vasario 1 d. iki 1951 m. spalio 1 d.

Lietuvos advokatų tarybos 1941 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu K. Šalkauskis vėl buvo paskirtas advokatų seniūnu Vilniuje. Lietuvos teisingumo ministro 1941 m. rugpjūčio mėn. jam buvo pavesta eiti Lietuvos advokatų tarybos nario pareigas.

Vokiečių okupacijos metais K. Šalkauskis, rizikuodamas savo gyvybe, gelbėjo žydus, konkrečiai, tarpukario Šiaulių viceburmistro Samuelio Petuchausko šeimą (jo žmoną Mariją Petuchauskienę ir sūnų Marką Petuchauską). Markas Petuchauskas (1931–2024) apie tai savo knygoje „Santarvės kaina“ rašė: „Antai, žinomas teisininkas, profesorius Kazimieras Šalkauskis, senas pažįstamas iš Šiaulių, dirbęs su tėvu miesto savivaldybėje, įžymaus filosofo Stasio Šalkauskio brolis, dažnai kviesdavosi motiną, išėjusią iš geto į darbus, apsilankyti jo bute Žygimantų gatvėje (kur gyveno ir S. Šalkauskio šeima), pavalgydindavo, duodavo maisto, kad nuneštų sūnui. Profesorius K. Šalkauskis atvirai piktinosi hitlerininkų ir lietuvių žydšaudžių veikla, sielodamasis kartodavo motinai, kad ši juoda dėmė ilgai lydės lietuvių tautą.“

Pasibaigus vokiečių okupacijai ir užėjus sovietams, Lietuvoje iš naujo buvo kuriama advokatūra. 1947 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu K. Šalkauskis buvo paskirtas dirbti advokatu į Vilniaus I juridinę konsultaciją. K. Šalkauskis jo paties prašymu atleistas iš advokatūros nuo 1951 spalio 1 d. Mirė 1960 m. gegužės 26 d., palaidotas Vilniuje.

Mokslinė ir pedagoginė veikla

K. Šalkauskis, dirbdamas advokatu, užsiėmė švietėjiška ir moksline veikla. Jis nuo 1913 m. liepos 10 d. buvo Lietuvos Mokslo draugijos tikrasis narys. 1921–1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune. Taip pat dėstė civilinę teisę ir procesą Kaune ir Vilniuje. Nuo 1922 m. birželio 20 d. iki 1940 m. sausio 1 d. dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU), nuo 1922 m. iki 1936 m. sausio 1 d. docentu VDU Teisių fakulteto Civilinės teisės katedroje, nuo 1936 m. sausio 1 d. iki 1940 m. sausio 1 d. buvo ekstraordinariniu profesoriumi.

Be to, nuo 1936 m. rugsėjo mėn. iki 1938 m. Klaipėdos prekybos institute dėstė civilinį procesą ir konkursinę teisę. Dėstyti paskaitų važinėjo iš Kauno. Klaipėdos prekybos institutui persikėlus į Šiaulius, toliau iki 1943 m. dėstė konkurso teisę ir civilinį procesą Šiaulių prekybos institute.

K. Šalkauskis, Universiteto teisės fakultetui iš Kauno persikėlus į Vilnių, kaip to fakulteto profesorius, taip pat persikėlė gyventi ir dirbti į Vilnių. Vilniuje apsigyveno patogiame šešių kambarių bute, šimtamečiame name Žygimantų gatvėje 10-4. K. Šalkauskis savo bute Vilniuje kilniaširdiškai apgyvendino brolį Stasį Šalkauskį su žmona Julija ir devynerių metų sūnumi Juliumi, persikėlusius iš laikinosios sostinės Kauno. K. Šalkauskis brolio Stasio šeimai užleido du kambarius.

Nuo 1940 m. sausio 1 d. su petraukomis iki 1950 m. buvo ekstraordinariniu profesoriumi, vėliau profesoriumi Vilniaus valstybiniame universitete. 1944–1945 m. dirbo Mokslų akademijoje juriskonsultu, reikalų valdytoju ir direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams.

K. Šalkauskis aktyviai dalyvavo moksliniame darbe, skaitė paskaitas, pranešimus, rašė straipsnius įvairiais civilinės teisės ir civilinio proceso, Lietuvos įstatymų kūrimo bei tobulinimo klausimais, sudarinėjo ir leido įstatymų ir teisės aktų rinkinius. 1930 m. išvertė Civilinius įstatymus, išleido Vyriausybės žiniose paskelbtą ir 1935 m. galiojusį įstatymų rinkinį, pavadintą Lietuvos novelos (lot. novella lex – naujas įstatymas).

Teisininkų draugijos kvietimu K. Šalkauskis ne kartą skaitė paskaitas Šiauliuose, Mergaičių gimnazijoje. 1936 m. kovo 22 d. prof. K. Šalkauskis lankėsi Šiauliuose ir Apygardos teismo civilinio skyriaus salėje Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriaus nariams skaitė paskaitą tema: „Vidujinis teismo sutvarkymas (Teismų santvarkos įstatymas)“.

Šiaulių advokatė Gražbylė Venclauskaitė, gerai pažinojusi K. Šalkauskį ir jo šeimą, pasakojo, kad jis buvo geras civilinės teisės teoretikas, jam neblogai sekėsi advokato praktika. Sovietmečiu ne kartą lankėsi pas K. Šalkauskį namuose Vilniuje, Žygimanto gatvėje. Nuveždavo profesoriaus šeimai saldainių, šokolado. K. Šalkauskis su šeima gyveno kukliai. Jo žmona stalą padengdavo porceliano indais, atriekdavo juodos duonos, padėdavo uogienės ir vaišindavo arbata.

K. Šalkauskis garsėjo iškalba, erudicija, elegantiškomis manieromis ir etiketu. Į paskaitas visada ateidavo punktualiai, idealiai išlygintu juodu kostiumu ir baltutėlaičiais marškiniais. Buvo pareigingas, labai punktualus žmogus. Paskaitas užbaigdavo irgi tiksliai nustatytu laiku. Apie jo punktualumą ir pareigingumą sklido net legendos. Kartą, įpusėjus paskaitai, kai klausytojų dėmesys pasiekė apogėjų, auditorija krūptelėjo nuo keisto burzgimo. Sunkiu pokario metu, sugedus kišeniniam laikrodžiui, punktualusis profesorius buvo pasiėmęs... žadintuvą.

Pagrindinė prof. K. Šalkauskio mokslinių interesų sritis – civilistika, todėl nenuostabu, kad ir įstatymų tvarkymo baruose jo žvilgsnį labiau traukė civilinės teisės normos. Tačiau profesorių ne mažiau domino ir kitos Lietuvos teisės šakos. Jis ypač daug prisidėjo prie lietuviškos teisinės terminijos ir teisinės kalbos kūrimo bei tobulinimo.

Stambiausiu K. Šalkauskio indėliu į nacionalinės teisinės medžiagos tvarkymą ir sisteminimą tapo kapitalinis Lietuvos teisės aktų sisteminės inkorporacijos darbas „Lietuvos Novelos. Veikiančiųjų 1935.III.16 Lietuvos įstatymų ir įsakymų, paskelbtų „Vyriausybės žiniose“ 1-476 Nr. rinkinys“. Šio leidinio pratarmėje K. Šalkauskis rašė: „Šį įstatymų ir įsakymų rinkinį tvarkant ir spausdinant daug technikinio darbo įdėjo gerb. kolega advokatas Justinas Šerkšnys ir mano žmona Vanda Šalkauskienė. Laikau savo pareiga šioje vietoje tarti jiems širdingą padėką, itin p. Šerkšniui, kuris dirbo prie šios knygos su ypatingu atsidėjimu.“

Šiaulių „Aušros“ muziejaus bibliotekoje pavyko aptikti originalų Lietuvos novelų egzempliorių, kurio priešlapyje tipografiniu būdu atspausdintas tekstas. Jame nurodyta, kad šios knygos atspausdinta 50 egz. ant popieriaus be medžio ir pažymėtas Nr. 36 su K. Šalkauskio dedikacija P. Bugailiškiui.

K. Šalkauskis aktyviai bendradarbiavo „Teisėje“, „Savivaldybėje“ ir kt. leidiniuose. Parašė ir išleido keletą solidžių teisės darbų, iš kurių paminėtini šie: „Būstinė civilių įstatymų ir Napoleono kodekso veikimo srityse“ (1932 m.), „Civiliniai įstatymai X tomo I dalis“. Taip pat išleido knygas: „Iždas ir tikybinės organizacijos“ (1936 m.), „Įstatymų kodifikacija“ (1939 m. ) ir kt.

K. Šalkauskis buvo Lietuvos teisininkų draugijos leidžiamo leidinio „Teisė“ redakcinės komisijos narys, aktyvus jo bendradarbis.

Pagerbiant advokato ir mokslininko, prof. Kazio Šalkauskio (1885–1960) gyvenimą ir veiklą Šiauliuose, minint jo gimimo sukakties 140-metį, siūlau prie jo buvusio namo Trakų g. 14 sukurti ir pritvirtinti jam skirtą atminimo proginę lentą. Taip, be mokslininko Stasio Šalkauskio asmenybės, deramai įprasmintume Šiauliuose ir jo brolio, iškilaus teisininko, visuomenės veikėjo, advokato prof. Kazio Šalkauskio atminimą.