Teisingumo ministerija nevertins „čekiukų“ skandalams skirtų įstatymo pataisų

Teisingumo ministerija neplanuoja teikti platesnių išvadų ar vertinimo dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis siūloma koreguoti į „čekiukų“ skandalus patekusių politikų atsakomybę.

„Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė informuoja, kad išvada buvo viena ir kitų išvadų teikti neplanuojama. Išvada teikta tik dėl projekto atitikties ES (Europos Sąjungos – ELTA) teisei įvertinimo, kaip tai numato Seimo statutas“, – nurodoma atsiųstame Teisingumo ministerija Komunikacijos ir teisinio švietimo skyriaus atsakyme.

Seime įregistravus su „čekiukų“ skandalais susijusias BK pataisas, Teisingumo ministerija pateikė išvadą dėl projekto atitikties ES teisei. Šioje išvadoje nurodoma, kad įvertinus minimų pataisų atitikimą ES teisei, ministerija pastabų ar pasiūlymų neturi. 

Seimo Teisės departamentas, įvertinęs BK pataisas, susijusias su „čekiukų“ skandalų atvejais, savo išvadoje nurodė, kad priėmus minėtus pakeitimus, būtų išbalansuota BK sistema, nesilaikoma teisėkūroje keliamų aiškumo ir sistemiškumo principų. 

Teisingumo ministerija Eltai nurodė, jog šių Seimo teisininkų išvadų nevertino. 

„Teisingumo ministerija neatliko Seimo Teisės departamento pastabų vertinimo, todėl nei pritarti, nei nepritarti negali“, – teigiama Eltai atsiųstame ministerijos Komunikacijos ir teisinio švietimo skyriaus atsakyme.

Seimo teisininkams konstatavus, kad pataisos, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę į „čekiukų“ skandalus patekusiems politikams, išbalansuotų BK sistemą, teisingumo ministras Rimantas Mockus vasario pradžioje buvo užsiminęs, kad šių pastabų klausomasi ir kad TM ketina savo poziciją dėl pataisų sufurmuoti artimiausiu metu. Tiesa, apie minėtą ministerijos suformuotą poziciją iki šiol pranešta nebuvo. 

Pagal dabartinį reguliavimą į „čekiukų“ skandalus įsivėlę politikai gali netekti teisės būti išrinkti arba būti paskirti į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Šiuo metu tokį viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tada, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. 

Jei Seimas pritartų Seimo socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotiems BK pakeitimams, viešųjų teisių atėmimas būtų skiriamas tik tada, jei teismas padarytų išvadą, jog toks teisių atėmimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai siekiant apsaugoti visuomenės interesus. 

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė šias įstatymo pataisas įvertino kritiškai. Anot jos, projektas yra skubotas, neišdiskutuotas.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų.